Mateus 22

LT vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Jėzus vėl kalbėjo palyginimais:
1 Então Jesus tornou a falar-lhes por parábolas, dizendo:
2 “Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves.
2 O reino dos céus é semelhante a um rei, que celebrou as bodas de seu filho.
3 Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo ateiti.
3 Enviou os seus servos a chamar os convidados para a festa, e estes não quiseram vir.
4 Tada jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir nupenėti veršiai papjauti, ir viskas paruošta. Ateikite į vestuves!’
4 Enviou ainda outros servos com este recado: Dizei aos convidados: Tenho já preparado o meu banquete; as minhas reses e os meus cevados estão mortos, e tudo está pronto; vinde às bodas.
5 Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas prekiauti,
5 Mas eles não fizeram caso e foram, um para o seu campo, outro para o seu negócio;
6 o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė.
6 e os outros, agarrando os servos, os ultrajaram e mataram.
7 Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.
7 Irou-se o rei, e mandou as suas tropas exterminar aqueles assassinos e incendiar a sua cidade.
8 Tuomet jis tarė savo tarnams: ‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti.
8 Então disse aos servos: As bodas estão preparadas, mas os convidados não eram dignos;
9 Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’.
9 ide, pois, às encruzilhadas dos caminhos e chamai para as bodas a quantos encontrardes.
10 Tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Ir vestuvės buvo pilnos svečių.
10 Indo aqueles servos pelos caminhos, reuniram todos os que encontraram, maus e bons; e a sala nupcial ficou cheia de convivas.
11 Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu.
11 Mas entrando o rei para ver os convivas, notou ali um homem que não trajava veste nupcial,
12 Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo.
12 e perguntou-lhe: Amigo, como entraste aqui sem veste nupcial? Ele, porém, emudeceu.
13 Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.
13 Então o rei disse aos servos: Atai-o de pés e mãos, e lançai-o nas trevas exteriores; ali haverá o choro e o ranger de dentes.
14 Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų”.
14 Pois muitos são chamados, mas poucos escolhidos.
15 Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jį sugauti kalboje.
15 Então os fariseus se retiraram e consultaram entre si como o apanhariam em alguma palavra;
16 Jie nusiuntė pas Jį savo mokinių kartu su erodininkais, kurie klausė: “Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesus, mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa, ir niekam nepataikauji, nes neatsižvelgi į asmenis.
16 Enviaram os seus discípulos, juntamente com os herodianos, a perguntar: Mestre, sabemos que és verdadeiro e que ensinas o caminho de Deus segundo a verdade, e não se te dá de ninguém, porque não te deixas levar de respeitos humanos;
17 Tad pasakyk mums, kaip manai: reikia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?”
17 dize-nos, pois, qual é o teu parecer; é lícito ou não pagar o tributo a César?
18 Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: “Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai?
18 Porém Jesus, tendo percebido a malícia deles, respondeu-lhes: Por que me experimentais, hipócritas?
19 Parodykite man mokesčių pinigą!” Jie padavė Jam denarą.
19 Mostrai-me uma moeda de tributo. Trouxeram-lhe um denário.
20 Jis paklausė: “Kieno čia atvaizdas ir įrašas?”
20 Ele perguntou: De quem é esta efígie e inscrição?
21 Jie atsakė: “Ciesoriaus”. Tuomet Jėzus jiems tarė: “Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo­Dievui”.
21 Responderam: De César. Então lhes disse Jesus: Dai, pois, a César o que é de César, e a Deus o que é de Deus.
22 Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę Jį, nuėjo.
22 Ao ouvirem isto, admiraram-se e, deixando-o, foram-se.
23 Tą pačią dieną atėjo pas Jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė:
23 No mesmo dia vieram alguns saduceus, que dizem não haver ressurreição, e o interrogaram, dizendo:
24 “Mokytojau, Mozė yra pasakęs: ‘Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių’.
24 Mestre, Moisés disse: Se alguém morrer sem deixar filhos, seu irmão casará com a viúva e dará sucessão ao falecido.
25 Štai pas mus buvo septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko žmoną savo broliui.
25 Ora havia entre nós sete irmãos: o primeiro, depois de ter casado, morreu e, não havendo sucessão, deixou sua mulher a seu irmão;
26 Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo.
26 do mesmo modo também o segundo e o terceiro, até o sétimo.
27 Po jų visų numirė ir ta moteris.
27 Depois de todos eles morreu a mulher.
28 Tad kurio iš septynių ji bus žmona prisikėlime? Juk visi yra ją turėję”.
28 Na ressurreição, pois, a qual dos sete pertencerá a mulher? porque todos foram casados com ela.
29 Jėzus jiems atsakė: “Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo jėgos.
29 Respondeu-lhes Jesus: Errais, não sabendo as Escrituras, nem o poder de Deus.
30 Prisikėlime nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.
30 Pois na ressurreição nem os homens casam, nem as mulheres são dadas em casamento porém são como os anjos no céu.
31 O apie mirusiųjų prisikėlimą ar neskaitėte, kas jums Dievo pasakyta:
31 E, quanto à ressurreição dos mortos, não lestes o que foi dito por Deus:
32 ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas’. Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų!”
32 Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque, e o Deus de Jacó? Ora, ele não é Deus de mortos, mas de vivos.
33 Tai girdėdama, minia stebėjosi Jo mokymu.
33 E as multidões, ouvindo isso, se maravilhavam da sua doutrina.
34 Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus nutildė sadukiejus, susirinko kartu,
34 Os fariseus, quando souberam, que ele fizera emudecer os saduceus, reuniram-se todos;
35 ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas Jį, paklausė:
35 e um deles, doutor da lei, para o experimentar, interrogou-o, dizendo:
36 “Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?”
36 Mestre, qual é o grande mandamento na lei?
37 Jėzus jam atsakė: “ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu’.
37 Respondeu-lhe Jesus: Amarás ao Senhor teu Deus de todo o teu coração, de toda a tua alma, e de todo o teu entendimento.
38 Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.
38 Este é o grande e primeiro mandamento.
39 Antrasis­panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’.
39 E o segundo, semelhante a este, é: Amarás ao teu próximo como a ti mesmo.
40 Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai”.
40 Destes dois mandamentos dependem toda a lei e os profetas.
41 Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė:
41 Ora, enquanto os fariseus estavam reunidos, interrogou-os Jesus, dizendo:
42 “Ką jūs manote apie Kristų? Kieno Jis Sūnus?” Jie atsakė: “Dovydo”.
42 Que pensais vós do Cristo? De quem é filho? Responderam-lhe: De Davi.
43 Jis tarė jiems: “O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina Jį Viešpačiu, sakydamas:
43 Replicou-lhes ele: Como é então que Davi, no Espírito, lhe chama Senhor, dizendo:
44 ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.
44 Disse o Senhor ao meu Senhor: Assenta-te à minha direita, até que eu ponha os teus inimigos de baixo dos teus pés?
45 Jei tad Dovydas vadina Jį Viešpačiu, kaipgi tada Jis gali būti jo Sūnus?”
45 Se Davi, pois, lhe chama Senhor, como é ele seu filho?
46 Ir nė vienas negalėjo Jam atsakyti nė žodžio, ir niekas nedrįso nuo tos dienos Jį klausinėti.
46 E ninguém podia responder-lhe palavra; nem desde aquele dia jamais ousou alguém interrogá-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra