Mateus 20
FRD vs ARIB
1 Yesus nfalak ne, “Naꞌut i Ubu nfareta tamata ra wean lahir Raja, na Ni Fareta yai wean vaivatul kamkuma ini: Vaꞌi duan isa nbatar varverak sumatan, ma ti ndava tamata ma rkarya naꞌa ni vaꞌi anggur a.
1 Porque o reino dos céus é semelhante a um homem, proprietário, que saiu de madrugada a contratar trabalhadores para a sua vinha.
2 Vaꞌi duan yai naꞌan vai isa ovu tamata ovi ndav-nala roak ira ma nbahir kubang dinar isa naꞌa amar isa, tevek fyawan i wean ini baꞌi rala naꞌa amar isa. Ba nsinir ira ma ti rkarya naꞌa ni vaꞌi anggur.
2 Ajustou com os trabalhadores o salário de um denário por dia, e mandou-os para a sua vinha.
3 Kaꞌa bi jam sembilan varverak, na ia nti wan i rfedi-rfaha afa naꞌa ma nsiꞌik tamata liak boku vali. Tamata avyai wol rira karya, ma rdiri watan.
3 Cerca da hora terceira saiu, e viu que estavam outros, ociosos, na praça,
4 Ba nfalak verin ira ne, ‘Miti ma mkyarya naꞌa ning vaꞌi anggur a, ki ubahir bira kadi ra ma inovan ovu bira karya.’ Ba rti ni vaꞌi a.
4 e disse-lhes: Ide também vós para a vinha, e dar-vos-ei o que for justo. E eles foram.
5 Lera ndirlola roak, na nti ewal ma ndava tamata. Jam tiga lerasian sian, na notu vali wean inyai.
5 Outra vez saiu, cerca da hora sexta e da nona, e fez o mesmo.
6 Ti ma jam lima lera sian roak, na nti ewal inyai ma ntuan tamata ovi rdiri watan. Ia nfalak verin ira ne, ‘Notu afakinimi mdyiri watan ma wol mkyarya naꞌa amar lolan ini?’
6 Responderam-lhe eles: Porque ninguém nos contratou. Disse-lhes ele: Ide também vós para a vinha.
7 Ira rfalak verin ia ne, ‘Wol tamata rera ami ma amkarya.’ Ba nfalak verin ira ne, ‘Miti ma mkyarya naꞌa ning vaꞌi anggur a.’
7 Responderam-lhe eles: Porque ninguém nos contratou. Disse-lhes ele: Ide também vós para a vinha.
8 Lervava roak, na vaꞌi duan yai nfalak verin ni tamata i nfili ma nfareta ovi rkarya ra ne, ‘Mera tamata rkarya ra ma bwahir rira kadi ra. Bwahir lan verin tamata ovi rban-muri ra, beti ovi ula ira.’
8 Ao anoitecer, disse o senhor da vinha ao seu mordomo: Chama os trabalhadores, e paga-lhes o salário, começando pelos últimos até os primeiros.
9 Ba tamata ovi rkarya tali jam lima lersian yai rma, ma nbahir rira kadi ra naꞌa amar isa. Lokat ira rira kadi kubang dinar isa.
9 Chegando, pois, os que tinham ido cerca da hora undécima, receberam um denário cada um.
10 Nata tamata ovi rkarya tali varverak yai rma. Ia nbahir ira kubang dinar isa vali. Tamata avyai ranovak ne, rira kadi veka nlia dinar isa, naꞌuk rira kadi ra wean watan ovi rban-muri ra.
10 Vindo, então, os primeiros, pensaram que haviam de receber mais; mas do mesmo modo receberam um denário cada um.
11 Ba rala rira kadi ra, na rafngamuꞌur watan verin vaꞌi duan yai.
11 E ao recebê-lo, murmuravam contra o proprietário, dizendo:
12 Ira rfalak ne, ‘Tamata ovi rban-muri lalean rkarya jam isa watan, naꞌuk bwahir ma wean watan ami! Velik ne ami amkarya amar lolan lahir, ma lera ntunu ami!’
12 Estes últimos trabalharam somente uma hora, e os igualastes a nós, que suportamos a fadiga do dia inteiro e o forte calor.
13 Vaꞌi duan yai nfalak verin tamata isa tali rir tinemun ne, ‘Kida, yaꞌa wol ulabir oa. Ita taꞌan vai isa roak ma ubahir oa, kubang dinar isa naꞌa amar isa.
13 Mas ele, respondendo, disse a um deles: Amigo, não te faço injustiça; não ajustaste comigo um denário?
14 Yaꞌa mane ubahir tamata ovi rban-muri lalean rira kadi ra ma wean watan mu kadi a. Ba mala mu kadi a ma mewal oa.
14 Toma o que é teu, e vai-te; eu quero dar a este último tanto como a ti.
15 Tali watan ralang a ma otu wean inyai, tevek yaꞌa ning kubang avyai. Oa betane ralam sian yaꞌa, tevek ralang lolin ma ala verin ira wean i ala verin oa.’ ”
15 Não me é lícito fazer o que quero do que é meu? Ou é mau o teu olho porque eu sou bom?
16 Nata Yesus nfalyawang vaivatul kamkuma yai ihin a verin Ni tamata ra ne, “Wean vali inyai verin tamata ovi fiang ini rban-muri, ira veka rban-ulu. Tamata ovi fiang ini rban-ulu, ira veka rban-muri watan.”
16 Assim os últimos serão primeiros, e os primeiros serão últimos.
17 Naꞌut i Yesus nti Yerusalem, ma naꞌa lingaꞌan ralan obin, na nera Ni tamata vutu rahin irua ovi rorang Ia yai, ma rti nelan kedan a ma nfalak verin ira ne,
17 Estando Jesus para subir a Jerusalém, chamou à parte os doze e no caminho lhes disse:
18 “Fiang ini mane tati Yerusalem, na tamata ra veka rala Yaꞌa, Tamata Yanan Yaꞌa ini, verin dawan mela falurut ra ovu dawan ovi rair Musa ni inukun ra. Ira veka rukun Yaꞌa ma umata.
18 Eis que subimos a Jerusalém, e o Filho do homem será entregue aos principais sacerdotes e aos escribas, e eles o condenarão à morte,
19 Ira veka rala Yaꞌa verin tamata ovi wol Yahudi ra. Tamata avyai veka rlabir waweang Yaꞌa ovu rira vaivatul ra, rasveva Yaꞌa, beti rbaku Yaꞌa naꞌa aa walwalur. Naꞌuk ti ma amar itelu nelak, na Ubu veka nfavaꞌat ewal Yaꞌa.”
19 e o entregarão aos gentios para que dele escarneçam, e o açoitem e crucifiquem; e ao terceiro dia ressuscitará.
20 Nata Zebedeus awan a ovu yanan ra, rma ma rtuan Yesus. Zebedeus awan a nsoak ma nsangatur verin Yesus, mane nera afa tali Ia.
20 Aproximou-se dele, então, a mãe dos filhos de Zebedeu, com seus filhos, ajoelhando-se e fazendo-lhe um pedido.
21 Ba Yesus norat ia ne, “Inam ma otu afaka verin oa?” Vata yai nfalak verin Yesus ne, “Era ma mtorung ne, veka mala yanak ra ma isa ndoku Mu lihir mela ovu isa ndoku vali Mu lihir balit a, ma mimunuk fyareta tamata ra naꞌa Mu Fareta a.”
21 Perguntou-lhe Jesus: Que queres? Ela lhe respondeu: Concede que estes meus dois filhos se sentem, um à tua direita e outro à tua esquerda, no teu reino.
22 Naꞌuk Yesus nfalak verin ia ne, “Mia wol mkyaꞌa afa i myera tali Yaꞌa. Mtyahang nala ma rotu sian mia wean i veka rotu sian Yaꞌa?”
22 Jesus, porém, replicou: Não sabeis o que pedis; podeis beber o cálice que eu estou para beber? Responderam-lhe: Podemos.
23 Ba Yesus nfalak verin ira ne, “Fyalak kena urun, tevek ira veka rotu sian mia wean i veka rotu sian Yaꞌa. Naꞌuk Yaꞌa wol bisma ufadoku ne, iki ndoku Ning lihir mela ovu balit a. Ning lihir mela ovu Ning lihir balit a. Yamang aꞌuk saꞌi nfadoku ne, tamata aba veka rdoku ovu Yaꞌa.”
23 Então lhes disse: O meu cálice certamente haveis de beber; mas o sentar-se à minha direita e à minha esquerda, não me pertence concedê-lo; mas isso é para aqueles para quem está preparado por meu Pai.
24 Nata Yesus Ni tamata vutu rarenar afa ovi rira kida irua yai rfalak ra, ba rangrova ira.
24 E ouvindo isso os dez, indignaram-se contra os dois irmãos.
25 Ba Yesus nera ira munuk ma nfalak ne, “Mia mkyaꞌa roak ne, tamata fareta ra ovu tamata dawan ovi wol Yahudi ira rfareta rira tamata ra ovu limarira tmaꞌan ma rtaꞌi ira.
25 Jesus, pois, chamou-os para junto de si e lhes disse: Sabeis que os governadores dos gentios os dominam, e os seus grandes exercem autoridades sobre eles.
26 Naꞌuk mia deka weabira tamata avyai. Tamata iki inan ma ni dawan nlia tamata ra, na ia musti neluk tamata sansinir verin mia.
26 Não será assim entre vós; antes, qualquer que entre vós quiser tornar-se grande, será esse o que vos sirva;
27 Iki inan ma nlia munuk mia, na ia musti neluk tamata sansinir verin mia.
27 e qualquer que entre vós quiser ser o primeiro, será vosso servo;
28 Wean vali inyai verin Yaꞌa, Tamata Yanan Yaꞌa. Yaꞌa wol uma ma usinir tamata ra ma rlobang Yaꞌa. Naꞌuk uma ma ulobang tamata ra ovu umata al ukvanak tamata rivun tali rira salasilan ra.”
28 assim como o Filho do homem não veio para ser servido, mas para servir, e para dar a sua vida em resgate de muitos.
29 Naꞌut i Yesus ovu Ni tamata ovi rorang Ia rban-talik kota Yerikho, na tamata rivun rorang vali ira.
29 Saindo eles de Jericó, seguiu-o uma grande multidão;
30 Naꞌa lingaꞌan nelan, na tamata kibu irua rdoku. Ira rarenar ne, Yesus nahu inyai, ba rafwak ne, “Yesus, Oa ubum a nusim Raja Daud, ba fara fwaturu Mu silobang verin ami!”
30 e eis que dois cegos, sentados junto do caminho, ouvindo que Jesus passava, clamaram, dizendo: Senhor, Filho de Davi, tem compaixão de nós.
31 Tamata rivun rtabu ira ma deka vairira. Naꞌuk rtafal ma rafwak ilaꞌa ne, “Oa ubum-nusim Raja Daud, ba fara fwaturu Mu silobang verin ami!”
31 E a multidão os repreendeu, para que se calassem; eles, porém, clamaram ainda mais alto, dizendo: Senhor, Filho de Davi, tem compaixão de nós.
32 Nata Yesus ndir-teri ma nera tamata kibu irua yai ma norat ira ne, “Inabira ma otu aka verin mia?”
32 E Jesus, parando, chamou-os e perguntou: Que quereis que vos faça?
33 Ira rfalak ne, “Duilaꞌa, fara ne mlobang ami ma motu ma amsirea ewal!”
33 Disseram-lhe eles: Senhor, que se nos abram os olhos.
34 Yesus nfaturu Ni silobang verin ira, ba nkena matarira ra, na rsirea lahir. Ba rdiri ma rorang Yesus.
34 E Jesus, movido de compaixão, tocou-lhes os olhos, e imediatamente recuperaram a vista, e o seguiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?