Lucas 22
BCO vs AAI
1 Falawa Mosolo꞉ dowo꞉fa꞉ sagalo꞉ ho꞉len a꞉no꞉, nowo꞉ wiyo꞉ Tinio꞉ Asulo꞉ Ma꞉no꞉ ho꞉len, a꞉no꞉ ko꞉na꞉ma fa꞉la꞉dowo꞉.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Godemo꞉lo꞉ bobalo꞉ so꞉mea꞉sen misa꞉ kalu i o꞉lia꞉ elelo꞉ wida꞉sen kalu i o꞉lia꞉ma꞉yo꞉, kaluka꞉isaleyo꞉ tagilaki, Ya꞉suwo꞉ ta꞉lia꞉sa꞉ga꞉ sa꞉mba꞉niki togo꞉ wo꞉no꞉le kedo꞉.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Yudas Iskaliot e Ya꞉suwa꞉lo꞉ tili widan kalu nowo꞉ e ko꞉lo꞉, o꞉g a꞉namio꞉ Sa꞉da꞉na꞉yo꞉ eya tina꞉sa꞉ga꞉ dowo꞉.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Yudas e ha꞉na꞉sa꞉ga꞉, bobalo꞉ so꞉mea꞉sen misa꞉ kalu i o꞉lia꞉ da꞉la꞉di kalu malilo꞉ alo꞉ bo꞉fo꞉lowan ilo꞉ a꞉na fa꞉la꞉dota꞉ga꞉, elo꞉ Ya꞉su teledoma꞉no꞉wo꞉ a꞉na nenelo꞉.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Iyo꞉ Yudas elo꞉ to saetab a꞉no꞉ da꞉da꞉sa꞉ga꞉ sagalakiyo꞉, moleyo꞉ emo꞉wo꞉ dimia꞉no꞉ dinali sio꞉.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Yudas eyo꞉ towo꞉ i o꞉lia꞉ saetakiyo꞉, eyo꞉ Ya꞉suwo꞉ kalu noldo꞉ma ina꞉li dowab ami teledoma꞉no꞉ a꞉la꞉li togo꞉ keda꞉li elen.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Falawa Mosolo꞉ Dowo꞉fa꞉ sagala꞉sen ho꞉len a꞉namio꞉, Isolael so꞉lo꞉ tambowa꞉yo꞉ sibi inso꞉wo꞉ ina꞉li ina꞉lila꞉ sa꞉nda꞉sen ko꞉lo꞉, ho꞉len a꞉no꞉ a꞉na fa꞉la꞉dowo꞉.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 A꞉la꞉fo꞉ko꞉lo꞉ Ya꞉su eyo꞉ Bida o꞉lia꞉ Yo꞉n dia꞉yo꞉ iliga꞉takiyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Nio꞉ Tinio꞉ Asulo꞉ Ma꞉no꞉ a꞉no꞉ ma꞉no꞉ ko꞉lo꞉ dimidaefa꞉ni, ga꞉go꞉ tamina hamana.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 A꞉la꞉sa꞉labiki emo꞉wo꞉ a꞉la꞉dabu ba꞉ba꞉, “Giyo꞉ naino꞉ ma꞉no꞉wo꞉ o꞉ba dimidaefoma꞉ki asulaba?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 — ausente —
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 — ausente —
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Gaino꞉ a꞉la꞉sa꞉lalikiyo꞉, eyo꞉ galala꞉ alan wa꞉l amilo꞉ nowo꞉, mesa꞉no꞉ kelego꞉wo꞉ tambolo꞉ da꞉lab a꞉no꞉ ga꞉gbo꞉ walama꞉ib ko꞉lo꞉, ga꞉go꞉ a꞉na dimidalia꞉bi.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Ya꞉suwa꞉lo꞉ to sa꞉lab a꞉no꞉ da꞉da꞉sa꞉ga꞉yo꞉, a꞉la꞉yo꞉ a꞉na ha꞉na꞉sa꞉ga꞉yo꞉, Ya꞉su elo꞉ a꞉la꞉mo꞉lo꞉ sio꞉ aumbo꞉ hendele fa꞉la꞉dowo꞉ ko꞉lo꞉, a꞉la꞉ma꞉yo꞉ Tinio꞉ Asulo꞉ Ma꞉no꞉ ma꞉no꞉wo꞉ a꞉na dimidalia꞉ga꞉ elen.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Tinio꞉ Asulo꞉ Ma꞉no꞉ ma꞉no꞉wo꞉ ofa꞉siyo꞉ fa꞉la꞉dowabiki, Ya꞉su o꞉lia꞉ enedo꞉ iliga꞉felo꞉ kalu i o꞉lia꞉yo꞉ ma꞉no꞉ ma꞉ni sen.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 A꞉na silikiyo꞉, Ya꞉su eyo꞉ imo꞉wo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Ne hida꞉yo꞉wo꞉ o꞉dia꞉no꞉ ilikiyo꞉, Tinio꞉ Asulo꞉ Ma꞉no꞉ we gi o꞉lia꞉yo꞉ sagala꞉li siliki ma꞉no꞉wo꞉ alan asulab.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Niyo꞉ gimo꞉wo꞉ hendele so꞉lo꞉l. Niyo꞉ ma꞉no꞉ we wa꞉kabiyo꞉ mo꞉naki, ma꞉no꞉ a꞉ma꞉ ha꞉go꞉ hendeleyo꞉ kalaba fa꞉la꞉dowa꞉sa꞉ga꞉, Godeya꞉lo꞉ bo꞉fo꞉mela꞉no꞉ ho꞉len a꞉namio꞉, Tinio꞉ Asulo꞉ Ma꞉no꞉ ma꞉no꞉ a꞉na ma꞉no꞉.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Ya꞉su eyo꞉ a꞉la꞉sa꞉la꞉sa꞉ga꞉yo꞉, wain ho꞉n wasuwo꞉ imilise nowo꞉ dia꞉sa꞉ga꞉, Godemo꞉ mada o꞉m a꞉la꞉sa꞉la꞉sa꞉ga꞉yo꞉, imo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Gio꞉ we dia꞉sa꞉ga꞉ sagama.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Mo꞉wo꞉ niyo꞉ to we hendele so꞉lo꞉l. Ne wain ho꞉no꞉ wa꞉kabiyo꞉ mo꞉mo꞉no꞉ka a꞉la꞉ga꞉, Godeya꞉lo꞉ bo꞉fo꞉mela꞉no꞉ ho꞉len a꞉no꞉ fa꞉la꞉dowaliki a꞉na ma꞉no꞉.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 A꞉la꞉sa꞉la꞉sa꞉ga꞉yo꞉ Ya꞉su eyo꞉ ma꞉n so꞉fa꞉ nowo꞉ dia꞉sa꞉ga꞉, Godemo꞉ mada o꞉m a꞉la꞉sa꞉la꞉sa꞉ga꞉, ma꞉n a꞉no꞉ enedo꞉ tili wida꞉sen kalumo꞉ goloso꞉go꞉. A꞉no꞉ dimiaki a꞉la꞉sio꞉, “Ma꞉n we no꞉no꞉n do꞉mo꞉wo꞉ o꞉m. Ni do꞉mo꞉ we gi asuwa꞉foma꞉ki dimio꞉l ko꞉lo꞉, giliyo꞉ ne asula꞉likiyo꞉ a꞉la꞉dimida꞉lubi.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 A꞉la꞉ta꞉ga꞉ iyo꞉ ma꞉no꞉ na꞉sa꞉ga꞉yo꞉, Ya꞉su eyo꞉ o꞉leauka dimidakiyo꞉, wain ho꞉n wasu a꞉no꞉ dia꞉sa꞉ga꞉, imo꞉wo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Wain ho꞉n we Gode elo꞉ ho꞉gi dinali saefa꞉yo꞉ o꞉m. Ni ho꞉bo꞉ ko꞉lo꞉ gi asuwa꞉foma꞉kilo꞉ tulu alifelab wema꞉yo꞉ Godeya꞉lo꞉ to dinali saefa꞉ a꞉no꞉ halale alitakigab.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Ko꞉sega bo꞉ba! Nelo꞉ teledoma꞉ib kalu a꞉ma꞉ dagiyo꞉ ne o꞉lia꞉ i fofodo꞉ wa꞉l wena dia꞉fo꞉labi so꞉lo꞉l.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Kalule Dowo꞉ e tamin amilo꞉ Godeya꞉lo꞉ dinali saefa꞉ au kudu ha꞉na꞉ib. Ko꞉sega wai, kalu elo꞉ teledowab a꞉no꞉ hida꞉yo꞉wo꞉ alan dia꞉ib.”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 A꞉la꞉sa꞉labiki, enedo꞉ tili wida꞉sen kalu iliyo꞉ egele nenelakiyo꞉, kalu we abe dimidama꞉nigaba꞉le a꞉la꞉nenelo꞉. Ya꞉su eyo꞉ Tinio꞉ Asulo꞉ Ma꞉no꞉wo꞉ enedo꞉ iliga꞉felo꞉ kalu o꞉lia꞉ siliki mo꞉no꞉.|alt="The Last Supper" src="IB04149_gr.tif" size="col" copy="Farid Faadil © Biblica, Inc. Used with permission. All rights reserved worldwide." ref="22.14-23"
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Ya꞉suwa꞉ ene tili wida꞉sen kalu i a꞉no꞉ usa alobanatakiyo꞉, “ni wenamio꞉ wabulun alandeyo꞉ abe dia꞉nigaba꞉le” a꞉la꞉likiyo꞉ egelebo꞉ towa꞉yo꞉ kego꞉.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 A꞉la꞉gabiki Ya꞉su eyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Henfelo꞉ wenamio꞉ misa꞉ kalu alan iyo꞉ iwalu dowaki, kaluka꞉isale inido꞉wo꞉ halaido꞉ bo꞉fo꞉len. A꞉la꞉ta꞉ga꞉ inina꞉ma꞉la꞉yo꞉ ‘noldo꞉ asuwa꞉ta꞉sen kalu’ a꞉la꞉sa꞉la꞉sen.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Ko꞉sega giliyo꞉ man o꞉leo꞉ngo꞉wo꞉ kudu ha꞉na꞉so꞉bo. Kalu nowo꞉ gi usamio꞉ kalu alande doma꞉no꞉ asulalega, e ha꞉ga dowan kalu doma. A꞉la꞉ta꞉ga꞉ misa꞉ kalu doma꞉no꞉ asulalega, e nanogdo꞉ dian kalu o꞉ngo꞉ dowa꞉lubi.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Kalu alandeyo꞉ o꞉ba? Ma꞉no꞉lo꞉ na꞉sen kalu o꞉ma꞉le mo꞉ nanog dian kalu ma꞉no꞉lo꞉ so꞉mea꞉sen o꞉ma꞉le? Wa꞉la꞉bo꞉ ma꞉no꞉lo꞉ na꞉sen kalu o꞉m. Ko꞉sega ne gi o꞉lia꞉ silikiyo꞉, nanogdo꞉ dian kalu o꞉ngo꞉ so꞉l.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 “Nelo꞉ hida꞉yo꞉lo꞉ dia꞉lab amilo꞉ kagaya꞉labo꞉ gi o꞉m.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Dowa꞉yo꞉ kaluka꞉isalelo꞉ bo꞉fo꞉mela꞉no꞉ halaido꞉ a꞉no꞉ nemo꞉lo꞉ dimi o꞉leaumbo꞉, niyo꞉lo꞉ bo꞉fo꞉mela꞉no꞉ halaido꞉ a꞉no꞉ gimo꞉ dimio꞉l.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Nilo꞉ bo꞉fo꞉mela꞉no꞉ ho꞉len a꞉namio꞉, gio꞉ wilo꞉ dowaki, ma꞉no꞉wo꞉ ne o꞉lia꞉ siliki maiya꞉ki, niyo꞉ halaido꞉wo꞉ dimio꞉l. O꞉g a꞉namio꞉ gio꞉ ina꞉lila꞉ misa꞉ kalulo꞉ sa꞉sen i fofodo꞉ wa꞉l a꞉na siliki, Isolael so꞉lo꞉ kugula꞉fo꞉ a꞉no꞉ gili bo꞉fo꞉liki mo꞉walilima꞉kiyo꞉, halaido꞉wo꞉ gimo꞉ dimio꞉l.”
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Ya꞉su eyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Saimon, Saimon, ge dabuma. Kaluwa꞉lo꞉ da꞉si beb dila꞉sa꞉ga꞉lo꞉ sanditan o꞉leaumbo꞉, Sa꞉da꞉na꞉ eyo꞉ gio꞉ da꞉fe ba꞉ba꞉no꞉ a꞉la꞉liki Godemo꞉wo꞉ dabu ba꞉ba꞉.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Ko꞉sega Bida ge tilidabuwo꞉ mo꞉sulufo꞉ ti hamana꞉ki, niyo꞉ ge o꞉ma dulugu sio꞉. Ge nelo꞉wa a꞉ma꞉la꞉ nodola꞉sa꞉ga꞉, giyo꞉ gao i nolo꞉ asuwa꞉taki halale alita꞉bi.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 A꞉la꞉sa꞉labiki Bida eyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Alan, ne ge o꞉lia꞉ dibolo amilo꞉ ha꞉na꞉no꞉wo꞉, a꞉la꞉ta꞉ga꞉ ge o꞉lia꞉lo꞉ soma꞉no꞉wo꞉ ne dimidalia꞉ga꞉ so꞉l.”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Ya꞉su eyo꞉ a꞉ma꞉la꞉bo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Bida, niyo꞉ gemo꞉wo꞉ hendele sa꞉ma꞉nigo꞉l. O꞉g nulu wenamio꞉ gogonowo꞉ o꞉ganama꞉no꞉ o꞉lalikiyo꞉, giyo꞉ ne mo꞉asulo꞉ a꞉la꞉bo꞉ otalen sa꞉ma꞉ib.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 A꞉la꞉ta꞉ga꞉ Ya꞉su eyo꞉ imo꞉wo꞉ a꞉la꞉dabu ba꞉ba꞉, “Tamin amio꞉ niyo꞉ gio꞉ to walama꞉kiyo꞉, moleyo꞉, aso꞉, budiyo꞉lo꞉ aundo꞉ma iliga꞉fo꞉ a꞉namio꞉, gio꞉ kelego꞉wo꞉ aundo꞉malo꞉ elo꞉dowo꞉wo꞉?” Iliyo꞉ “A aundo꞉ma” a꞉la꞉sio꞉.
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 — ausente —
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 — ausente —
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Enedo꞉ tili wida꞉sen kalu iliyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Alan, giyo꞉ nilido꞉ helebesi sambo a꞉la꞉ ta꞉liso꞉l we bo꞉ba.” A꞉la꞉sa꞉labiki, Ya꞉su eyo꞉, “A꞉no꞉ o꞉li” a꞉la꞉sio꞉.
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Ya꞉suwo꞉ O꞉lif misio꞉ a꞉namilo꞉ ha꞉na꞉sen o꞉leaumbo꞉, e amisa꞉no꞉ ta꞉ta꞉sa꞉ga꞉ a꞉na ha꞉nakiyo꞉, enedo꞉ tili wida꞉sen kalu iyo꞉ e kudu ane.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 E ha꞉na꞉sa꞉ga꞉ a꞉na fa꞉la꞉dowakiyo꞉, imo꞉wo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Gio꞉ da꞉fe ba꞉dab amio꞉ sulufo꞉ tinabena꞉ki, Godemo꞉ dulugu sa꞉la꞉lubi.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Iyo꞉ ta꞉ta꞉ga꞉ ha꞉na꞉sa꞉ga꞉yo꞉, e ko꞉na꞉ma anib a꞉naka gulalu siliki, dulugu sa꞉laki a꞉la꞉sio꞉,
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 “Dowa, giyo꞉ a꞉la꞉dimidama꞉no꞉ asulalega, hida꞉yo꞉ nilo꞉ dia꞉nigab ko giyo꞉ dila꞉bi. Ko꞉sega nilo꞉ asulab aumbo꞉ mo꞉kudu ha꞉naki, gilo꞉ asulab auka dimida꞉bi.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Ya꞉su eyo꞉ a꞉la꞉sa꞉labikiyo꞉, ma꞉mul kaluwo꞉ Hebene a꞉la꞉ta꞉ga꞉ elo꞉wa handalowaki, e a꞉na halale alitaki asufa꞉.
43 — ausente —
44 Ya꞉suwo꞉ hida꞉yo꞉wo꞉ mada alan iliki, halaido꞉ dulugu sa꞉la꞉lab amio꞉, ene ha꞉fa꞉fo꞉ ho꞉bo꞉ o꞉ngo꞉ dudaki hena ti ali.
44 — ausente —
45 E dulugu sa꞉la꞉sa꞉ga꞉ dasilia꞉ga꞉yo꞉, enedo꞉ tili wida꞉sen kalulo꞉wa a꞉ma꞉la꞉ fa꞉la꞉dowaki ba꞉ba꞉ amio꞉, iyo꞉ nofolo꞉wo꞉ alan dowa꞉sa꞉ga꞉, kele asulakiyo꞉, halaido꞉lo꞉ma dowabiki, fufulufo꞉lena ba꞉ba꞉.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Eyo꞉ ba꞉da꞉sa꞉ga꞉yo꞉, imo꞉wo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Gio꞉ wangabi alifo꞉leya? Gio꞉ dasima. Gio꞉ da꞉fe ba꞉dab amio꞉ sulufo꞉ tinabena꞉ki, Godemo꞉ dulugu sama.”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Ya꞉suwo꞉ to a꞉no꞉ sa꞉la꞉len amio꞉, kaluwo꞉ modo꞉ ko꞉lo꞉ a꞉na fa꞉la꞉dowo꞉. Yudaso꞉, Ya꞉su elo꞉ tili wida꞉sen kugula꞉fo꞉ a꞉no꞉, nowo꞉ e ko꞉lo꞉ kalu i a꞉no꞉ e tililia꞉ga꞉ mio꞉. A꞉la꞉ta꞉ga꞉ Yudas e Ya꞉suwo꞉ mimila꞉ma꞉niki, elo꞉ a꞉na fa꞉la꞉dowo꞉.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Ko꞉sega Ya꞉su eyo꞉ emo꞉wo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Yudas, giyo꞉ Kalule Dowo꞉ e mimilaki teledowaya?”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Enedo꞉ tili wida꞉sen kalu nolba꞉yo꞉ Ya꞉su amilo꞉ dimidama꞉nigab a꞉no꞉ fanda ba꞉dakiyo꞉ emo꞉wo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Alan giyo꞉ niliyo꞉ helebesi sambo wema꞉ iyo꞉ yasala꞉ma꞉ki asulaya?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 A꞉la꞉sa꞉la꞉sa꞉ga꞉yo꞉, nolba꞉yo꞉ bobalo꞉ so꞉mea꞉sen misa꞉ kaluwa꞉ nanog dian kaluwo꞉ helebesi a꞉ma꞉ yamelaki, ka꞉la꞉n ililib amilo꞉ a꞉no꞉ gede to꞉lolo꞉.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Ko꞉sega Ya꞉su eyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Wa꞉kabiyo꞉ a꞉la꞉bo꞉ dimida꞉so꞉bo!” A꞉la꞉sa꞉la꞉sa꞉ga꞉yo꞉ eyo꞉ kalu a꞉ma꞉ ka꞉la꞉na golabiki, e falele alifa꞉.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Bobalo꞉ so꞉mea꞉sen misa꞉ kalu iyo꞉lo꞉, malilo꞉ alo꞉ bo꞉fo꞉lowan da꞉la꞉di misa꞉ kalu iyo꞉lo꞉, Yu ko꞉go꞉do꞉ kalu i o꞉lia꞉ma꞉yo꞉ Ya꞉suwo꞉ ta꞉lia꞉ni mio꞉ ko꞉lo꞉ eyo꞉ imo꞉wo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Gilido꞉ helebesi sambo o꞉lia꞉, digau o꞉lia꞉ dia꞉mio꞉ we, ne gamani o꞉lia꞉lo꞉ buban kalu o꞉ngo꞉ a꞉labiki ta꞉lia꞉ni mio꞉wo꞉?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Ho꞉leno꞉ tambowo꞉ ne gi o꞉lia꞉ Godeya꞉ malilo꞉ aya dowa꞉sen, ko꞉sega giliyo꞉ ne mo꞉ta꞉liale. Ko꞉sega sololi a꞉ma꞉ halaido꞉wa꞉yo꞉ o꞉g we bo꞉fo꞉labikiyo꞉, gililo꞉ dimidama꞉no꞉ ho꞉len we, o꞉g wenaka fa꞉la꞉dowabi gab.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Iliyo꞉ Ya꞉suwo꞉ ta꞉lia꞉sa꞉ga꞉ ina꞉li tililia꞉ga꞉, bobalo꞉ so꞉mea꞉sen misa꞉ kaluwa꞉ a usa tililia꞉gane. A꞉la꞉gabikiyo꞉, Bidayo꞉ ili fa꞉sa kudu ha꞉nakiyo꞉, ha꞉lu ko꞉na꞉ dowa꞉i ane.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Kaluka꞉isale nolba꞉yo꞉ deyo꞉ baya gida꞉sa꞉ga꞉, iyo꞉ de go꞉la꞉li a꞉na sen ko꞉lo꞉, Bida elo꞉ ya꞉ga꞉, i o꞉lia꞉ sen.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Nanog dian ga nowo꞉ Bidayo꞉ de ho꞉wa sabi ba꞉da꞉sa꞉ga꞉yo꞉, e dinafa sikudu ba꞉dakiyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Kalu we Ya꞉su o꞉lia꞉lo꞉ dowa꞉seno꞉ nowo꞉ e.”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Ko꞉sega Bida eyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Ga ge hala sa꞉lab. Kaluko ne mo꞉asulo꞉.”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Ha꞉lu o꞉la꞉ga꞉ kalu noma꞉yo꞉ e ba꞉da꞉ga꞉yo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Ge hendele Ya꞉sulo꞉ gasalo꞉ eleno꞉ nowo꞉ geka꞉.” Ko꞉sega Bida eyo꞉ a꞉ma꞉la꞉ sa꞉laki, “Kalu, ko nemalo꞉ka꞉” a꞉la꞉sio꞉.
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Ofa꞉si imilise nowo꞉ o꞉dota꞉ga꞉yo꞉, noma꞉yo꞉ halale sa꞉laki a꞉la꞉sio꞉, “Kalu we Ga꞉lili kalu ko꞉lo꞉ e hendele Ya꞉su o꞉lia꞉lo꞉ dowa꞉seno꞉ nowo꞉ e.”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Bida eyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Gilo꞉ sa꞉labko, ne mada babalab.” A꞉la꞉ o꞉sa꞉la꞉len ami, wigibo a꞉naka gogonowo꞉ a꞉na go꞉no꞉.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 A꞉no꞉ fa꞉la꞉dowabikiyo꞉, Alan e nodola꞉sa꞉ga꞉, Bidayo꞉ a꞉na tigini ba꞉ba꞉. O꞉g a꞉namio꞉ Bida e Ya꞉suwa꞉lo꞉ to tamin amilo꞉ emo꞉lo꞉ sio꞉ a꞉no꞉ a꞉asulo꞉, “O꞉go꞉ gogonowo꞉ o꞉ganama꞉nigab a꞉namio꞉, giyo꞉ ne mo꞉asulo꞉ka꞉ a꞉la꞉bo꞉ otalen sa꞉ma꞉ib” a꞉la꞉sio꞉.
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Bidayo꞉ a꞉no꞉ ko꞉lo꞉ kele asulakiyo꞉, ha꞉la꞉ya ha꞉na꞉sa꞉ga꞉ mada ya꞉lo꞉. Bida eyo꞉ nanog dian gamo꞉wo꞉, Ya꞉suwo꞉ ne mo꞉asulo꞉ a꞉la꞉sio꞉.|alt="Peter denies Jesus" src="IB04158_gr.tif" size="col" copy="Farid Faadil © Biblica, Inc. Used with permission. All rights reserved worldwide." ref="22.55-62"
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Da꞉la꞉di kalu Ya꞉sulo꞉ bo꞉fo꞉lab iliyo꞉ Ya꞉su e dio꞉ge sa꞉la꞉liki yame tandea꞉len.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Iliyo꞉ e siyo꞉ helebeso꞉ga꞉ mele alita꞉ga꞉yo꞉, emo꞉wo꞉ dio꞉ge sa꞉laki, “Kalu gelo꞉ sa꞉ndabko giyo꞉ ho꞉le ba꞉daki wiyo꞉ sama” a꞉la꞉sa꞉la꞉li elen.
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 A꞉la꞉ta꞉ga꞉ iliyo꞉ e dio꞉ge sa꞉lakiyo꞉, to mogago꞉ ko꞉li ko꞉lilo꞉wo꞉ emo꞉wo꞉ modo꞉ sa꞉la꞉len.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Kea꞉fo ho꞉letabikiyo꞉, bobalo꞉ so꞉mea꞉sen misa꞉ kalu i o꞉lia꞉, elelo꞉ wida꞉sen kalu i o꞉lia꞉yo꞉, Yu amilo꞉ ko꞉go꞉do꞉ ganisolo a꞉la꞉do꞉ sa꞉la꞉sen a꞉no꞉ a꞉na kegeo꞉. Ya꞉suwo꞉ tililia꞉ ha꞉na꞉ga꞉, ini ganisololo꞉wa ta꞉taki, iliyo꞉ emo꞉wo꞉ a꞉la꞉dabu ba꞉ba꞉.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 “Godeya꞉lo꞉ Da꞉feyo꞉ kaluwo꞉ gelalega, giyo꞉ nimo꞉wo꞉ sama.” Ya꞉su eyo꞉ imo꞉wo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “To a꞉no꞉ niyo꞉ gimo꞉wo꞉ so꞉lo꞉loga, giliyo꞉ nilo꞉ sa꞉lab a꞉no꞉ mo꞉tilida꞉ba꞉ib.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 A꞉la꞉ta꞉ga꞉ niyo꞉ gimo꞉wo꞉ dabu bo꞉do꞉loga, giliyo꞉ a꞉ma꞉la꞉bo꞉ mo꞉sa꞉ma꞉ib.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 O꞉g wena a꞉la꞉ta꞉ga꞉yo꞉, Kalule Dowo꞉ e, Gode Halaido꞉lelo꞉ a꞉lab a꞉ma꞉ ene dagi ililiba mesa꞉ib.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 A꞉la꞉sa꞉labiki iliyo꞉ tambo emo꞉wo꞉ a꞉la꞉dabu ba꞉ba꞉, “A꞉la꞉go꞉ko꞉lo꞉ Godeya꞉ ene inso꞉ a꞉no꞉ geya꞉le?” Ya꞉su eyo꞉ a꞉ma꞉la꞉bo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Gilido꞉ sa꞉lab ko꞉m.”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 A꞉la꞉fo꞉ko꞉lo꞉ iliyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Niliyo꞉ kalu nolbo꞉ a꞉fanda sa꞉ma꞉ni mena a꞉la꞉bo꞉ waga ho꞉le kegenema꞉no꞉wo꞉? Ene mego꞉f amilo꞉ sa꞉lab a꞉no꞉ nio꞉ dabu ko꞉m.”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?