Atos 2
BCO vs AAI
1 Ba꞉ndiko꞉s ho꞉len a꞉no꞉ fa꞉la꞉dowabikiyo꞉, tilidabu kaluka꞉isaleyo꞉ sagala꞉liki, a usa tambo kegeo꞉.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Iyo꞉ a꞉na sen amio꞉, wigibo a꞉naka fo alano꞉, fufa alan o꞉ngo꞉ ko꞉lo꞉ halona a꞉la꞉ta꞉ga꞉ a uso꞉ tambo wa꞉lifo꞉.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Iliyo꞉ kelego꞉ nowo꞉, de wa꞉sowayo꞉ eano꞉ o꞉ngo꞉ ko꞉lo꞉ ba꞉da꞉sa꞉ga꞉, de ean o꞉ngo꞉ma꞉yo꞉ kaluka꞉isaleyo꞉ tambo gogo alifela꞉i ane.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 I a꞉no꞉ tambo amio꞉ Mamayo꞉ wa꞉lita꞉sa꞉ga꞉, to ko꞉li ko꞉lilo꞉wo꞉ sama꞉ki, Mama eyo꞉ iyo꞉ ilili alitabiki, iliyo꞉ a꞉na mo꞉mo꞉da sio꞉.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Ho꞉len a꞉namio꞉ Yuwa꞉ mando꞉ kudu ha꞉nan kalu nolo꞉ hen ko꞉li ko꞉lilo꞉wa a꞉la꞉ta꞉ga꞉ ya꞉sa꞉ga꞉, Ya꞉lusalem a꞉na sen.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Iyo꞉ fo alan a꞉no꞉ da꞉da꞉ga꞉yo꞉ tambo kegea꞉sa꞉ga꞉ ami, iliga꞉felo꞉ kalu iliyo꞉ to sa꞉lakiyo꞉, kalu kegeo꞉ i a꞉ma꞉ towo꞉ sa꞉labiki, iyo꞉ iligaki kele asulu tandeo꞉.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 — ausente —
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 — ausente —
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 — ausente —
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 — ausente —
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Ni us amio꞉, nolo꞉ Yu kalu, nolo꞉ Yu kaluma ko꞉sega, Yu kalu ililo꞉ tilidabu o꞉leau iyo꞉lo꞉ a꞉la꞉tilidabu. Nolo꞉ Kilit kalu, nolo꞉ Alabia kalu, ko꞉sega ililo꞉ Godeya꞉lo꞉ molo ha꞉na꞉no꞉ to widab a꞉no꞉, niliyo꞉ ninin towa꞉ do꞉do꞉l” a꞉la꞉sio꞉.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Iyo꞉ moda꞉sa꞉ga꞉, kele asulaki egelebo꞉ a꞉la꞉dabu ba꞉ba꞉, “We o꞉bo꞉ngo꞉ fa꞉la꞉dowaba꞉le?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Ko꞉sega kalu nolba꞉yo꞉ dio꞉ge sa꞉laki, “Kalu we wain ho꞉n na꞉sa꞉ga꞉ dafolakigab” a꞉la꞉sio꞉.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Bida e, iliga꞉felo꞉ kalu kelen a꞉la꞉fo꞉ nol o꞉lia꞉ dasila꞉sa꞉ga꞉ kagafo꞉liki, Bida eyo꞉ kaluka꞉isale kegeo꞉ imo꞉wo꞉ towo꞉ halale widakiyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Yu kalu o꞉lia꞉ Ya꞉lusalemdo꞉ sa꞉sen kalu gio꞉, niyo꞉ mo꞉wo꞉ dinafa fanda sa꞉ma꞉nigo꞉l ko꞉lo꞉ gio꞉ dabuma.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Gili asulakiyo꞉ kalu i we dafolab a꞉la꞉asulab ko꞉sega, o꞉go꞉ ofa꞉siyo꞉ agado꞉wa dowab ko꞉lo꞉ kalu i we mada mo꞉dafolab.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 O꞉ngo꞉ma! Kalu i we dinali sa꞉lan kalu Yoel, elo꞉ dinali sio꞉ o꞉leau dimidab. Yoel eyo꞉ a꞉la꞉sio꞉,
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 “‘Godeya꞉ sa꞉lakiyo꞉, “Elema꞉no꞉ ho꞉leno꞉ ko꞉na꞉ma dowalikiyo꞉,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Ho꞉len a꞉namio꞉ madali nanogdo꞉ dian kaluka꞉isale i a꞉namio꞉lo꞉,
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Niyo꞉ akin halonamio꞉ molo ha꞉na꞉no꞉wo꞉ dimidama꞉no꞉.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Alana꞉ ho꞉len nafaleyo꞉ o꞉semo꞉fa꞉la꞉dowalikiyo꞉,
20 Veya matan boro nagugum
21 Ho꞉len a꞉namio꞉ kaluka꞉isale abeyo꞉ Godeya꞉lo꞉ asuwa꞉foma꞉kilo꞉ tolo꞉ dulugu sa꞉la꞉lab a꞉no꞉,
21 Orot yait
22 “Isolael kalu gio꞉, ni to we dabuma. Nasala꞉t kalu Ya꞉su, elo꞉ molo ha꞉na꞉no꞉ o꞉lia꞉ ele ba꞉ba꞉no꞉ ko꞉lo꞉ gilo꞉ amilo꞉ dimido꞉ a꞉no꞉ giliyo꞉ ba꞉ba꞉ ko꞉lo꞉, E hendele Godeya꞉ da꞉fea꞉sa꞉ga꞉ iliga꞉fo꞉lo꞉b a꞉la꞉asuluma꞉ki go꞉.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Gode eyo꞉ Ya꞉suwo꞉ gili dagiya difa꞉ ko꞉lo꞉, giliyo꞉ E mogago꞉ kalu nolbo꞉ i malana aluma꞉kilo꞉ ta꞉fo꞉ a꞉no꞉, gili sa꞉ndan o꞉ngo꞉ ko꞉lo꞉ giliyo꞉ a꞉la꞉dimidama꞉ib a꞉la꞉likiyo꞉, Gode eyo꞉ mo꞉lu da꞉fefa꞉.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Ko꞉sega Gode eyo꞉ Ya꞉suwo꞉ soma꞉no꞉ nagalo꞉lo꞉ doba꞉da꞉yo꞉ ga꞉li sili alitaki, eyo꞉ mela꞉no꞉wo꞉ a꞉dimiabikiyo꞉, Ya꞉su e a꞉ma꞉la꞉yo꞉ a꞉na dasi. Mo꞉wo꞉ sowana꞉ halaido꞉ a꞉ma꞉yo꞉ Ya꞉suwo꞉ mada mo꞉ta꞉li.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Taminde amio꞉ Da꞉ibid eyo꞉ Ya꞉su amilo꞉ fa꞉la꞉doma꞉ibo꞉ ko꞉lo꞉ asulakiyo꞉, towo꞉ a꞉la꞉sio꞉,
25 David nati orot isan eo,
26 — ausente —
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 — ausente —
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Giyo꞉ ne mela꞉no꞉lo꞉ dia꞉no꞉ tog a꞉no꞉ wido꞉ ko꞉lo꞉
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 “Ni nao i, to a꞉no꞉ Da꞉ibid eyo꞉ a꞉la꞉sio꞉ ko꞉lo꞉ niyo꞉ o꞉go꞉ gimo꞉wo꞉ fanda so꞉lo꞉l. Mo꞉luwo꞉ nili ma꞉mu Da꞉ibid e sowabiki daido꞉ ko꞉lo꞉ elo꞉ daido꞉ hen a꞉no꞉ nilo꞉ sab anib wena a꞉lab.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 E dinali sa꞉lan kalu ko꞉lo꞉ Da꞉ibida꞉ e ma꞉mu amilo꞉ kalu so꞉wa fa꞉la꞉dowab a꞉ma꞉yo꞉, tif amio꞉ e misa꞉ kalu dowaki, hen elo꞉ a꞉no꞉ bo꞉fo꞉mela꞉ib a꞉la꞉liki, Godeya꞉lo꞉ dinali sio꞉ a꞉no꞉, eyo꞉ asulo꞉.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 A꞉la꞉fo꞉ko꞉lo꞉ Da꞉ibid eyo꞉ Godeya꞉lo꞉ dimidama꞉ib a꞉no꞉ e tamin amio꞉ asulakiyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, ‘E sowalikiyo꞉, dane ane hen a꞉namio꞉ mo꞉ta꞉fa꞉ib a꞉la꞉ta꞉ga꞉ ene do꞉mo꞉wo꞉ mo꞉hesema꞉ib.’ Da꞉ibid eyo꞉ to a꞉no꞉ sa꞉lakiyo꞉, Gode elo꞉ da꞉feyo꞉ kalu a꞉ma꞉la꞉do꞉ dasima꞉ib a꞉no꞉ ko꞉lo꞉ sio꞉.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Gode Eyo꞉ Ya꞉su E mela꞉no꞉wo꞉ a꞉ma꞉la꞉ dimia꞉sa꞉ga꞉lo꞉ dasi alifa꞉ a꞉no꞉, nio꞉ tambo ninin siya꞉ ba꞉ba꞉ ko꞉lo꞉ so꞉lo꞉l.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Gode eyo꞉ Ya꞉suwo꞉ wabudakiyo꞉, ene wiyo꞉ dulugu sa꞉lakiyo꞉, Ya꞉su e Godeya꞉ dagi ililiba mesea꞉ki ta꞉fo꞉. Do Godeya꞉lo꞉ dinali sio꞉ aumbo꞉ dimidakiyo꞉, Ya꞉sumo꞉wo꞉ Mamayo꞉ dimi ko꞉lo꞉ gilido꞉ o꞉go꞉do꞉ ba꞉dab o꞉lia꞉ da꞉dab o꞉lia꞉ a꞉no꞉, Eyo꞉ ni amio꞉ ko꞉go꞉lu alifelab.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 — ausente —
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 — ausente —
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 “A꞉la꞉fo꞉ko꞉lo꞉ to we Isolael kaluka꞉isale giliyo꞉ tambo dinafa asuluma. Kalu gililo꞉ i malana amilo꞉ sana sowo꞉ a꞉no꞉, Gode eyo꞉ e Kalu Alan a꞉la꞉ta꞉ga꞉ e Keliso, a꞉la꞉liki doma꞉ki da꞉feaki ta꞉fo꞉.” Bida eyo꞉ towo꞉ a꞉la꞉wido꞉.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Kaluka꞉isaleyo꞉ to Bida elo꞉ widab a꞉no꞉ da꞉dakiyo꞉, iyo꞉ to a꞉ma꞉yo꞉ himuwa olabiki, iliyo꞉ Bidayo꞉ a꞉la꞉ta꞉ga꞉ iliga꞉felo꞉ kalu nol o꞉lia꞉mo꞉wo꞉ a꞉la꞉dabu ba꞉ba꞉, “Ni nao i, niliyo꞉ waga dimidama꞉no꞉wa꞉le?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 A꞉la꞉dabu ba꞉dabiki, Bida eyo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Man mogago꞉ gililo꞉ ina꞉li ina꞉li a꞉la꞉do꞉ dimida꞉leno꞉ ta꞉taki, asugo꞉ nodola꞉sa꞉ga꞉yo꞉, Ya꞉su Kelisowa꞉ wiya ho꞉na to꞉loma. A꞉la꞉dimidalikiyo꞉ Gode eyo꞉ gilo꞉ mogago꞉ dimida꞉leno꞉ hala꞉sa꞉ga꞉, eyo꞉ ene Mamayo꞉ boba dimia꞉ib.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Godeya꞉lo꞉ tamin amilo꞉ dinali sio꞉ a꞉no꞉ gimo꞉wo꞉lo꞉, gi so꞉wa i o꞉mo꞉wo꞉lo꞉, kaluka꞉isale ko꞉na꞉lo꞉ a꞉lab o꞉mo꞉wo꞉lo꞉ a꞉la꞉ta꞉ga꞉ kaluka꞉isale abeyo꞉ Gode Alan elo꞉ amilo꞉ mena꞉kilo꞉ ho꞉idab o꞉mo꞉ tambo sio꞉.” Bida eyo꞉ a꞉la꞉sio꞉.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Bida eyo꞉ imo꞉wo꞉ towo꞉ ko꞉li ko꞉lilo꞉ wida꞉sa꞉ga꞉, hagugo꞉ towo꞉lo꞉ imo꞉wo꞉ a꞉la꞉sio꞉, “Kaluka꞉isale o꞉gdo꞉ mogago꞉lo꞉ dimida꞉likilo꞉ sab we wa꞉dema꞉ib ko꞉lo꞉, gio꞉lo꞉ Gode eyo꞉ wa꞉deabena꞉ki dinafa dowa꞉bi” a꞉la꞉sio꞉.
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 A꞉la꞉fo꞉ko꞉lo꞉ kaluka꞉isale Bidaya꞉ to sa꞉labdo꞉ tilidabu a꞉no꞉, iyo꞉ ho꞉na to꞉lofelo꞉ ko꞉lo꞉ ho꞉len a꞉namilo꞉ ho꞉gi tilidabu kaluka꞉isale agelo꞉wo꞉, daoseno꞉ otalen (3,000) ko꞉lo꞉ fa꞉la꞉dowo꞉.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Ho꞉gi tilidabu kaluka꞉isale iliyo꞉ iliga꞉felo꞉ kaluwa꞉lo꞉ to widab a꞉no꞉ tilida꞉dakiyo꞉, egele dowa꞉sen. A꞉la꞉ta꞉ga꞉ ma꞉no꞉wo꞉ ua saga na꞉likiyo꞉, Ya꞉suwa꞉ asulo꞉ ma꞉no꞉wo꞉lo꞉ ua nakiyo꞉, Godemo꞉ dulugu sa꞉la꞉sen. Iyo꞉ a꞉no꞉ ko꞉lo꞉ dimidakiyo꞉, halaido꞉ dimida꞉len.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Iliga꞉felo꞉ kaluwa꞉yo꞉ molo ha꞉na꞉no꞉wo꞉ dimidabiki, kaluka꞉isaleyo꞉ tambo a꞉no꞉ ba꞉dakiyo꞉ molo tandeaki, Godeya꞉ wiyo꞉ ko꞉lo꞉ wabudo꞉.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Tilidabu kaluka꞉isale iyo꞉ asulo꞉ imilise dowaki, kelego꞉ da꞉lab ilido꞉ a꞉no꞉ tambo ua dia꞉mela꞉no꞉ a꞉la꞉liki ta꞉fo꞉.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 A꞉la꞉go꞉ko꞉lo꞉ kalu nolba꞉yo꞉ ene hen o꞉lia꞉ kelego꞉ o꞉lia꞉yo꞉ nowo꞉mbo꞉ kililia꞉sa꞉ga꞉, mole diab a꞉no꞉ kalu hebeda꞉lab o꞉mo꞉ sa꞉ga꞉liki ane.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Ho꞉leno꞉ tambowo꞉ iyo꞉ asulo꞉wo꞉ imilig dia꞉taki, Godeya꞉ malilo꞉ ayami kegea꞉sen. Iyo꞉ noma꞉ aya kegea꞉liki a꞉la꞉li ma꞉no꞉ nakiyo꞉, iyo꞉ sagala꞉liki mo꞉kanulu na꞉sen.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Iliyo꞉ Godeyo꞉ wabuda꞉len a꞉la꞉ta꞉ga꞉ kaluka꞉isale tambowa꞉yo꞉ iyo꞉ nafa dowab a꞉la꞉asulo꞉. Ho꞉leno꞉ tambowo꞉ Gode eyo꞉ tilidabu kalu ho꞉gi nolo꞉ i a꞉na gasalita꞉sen.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?