1 Jesusis chajmay historia va'cø 'yaṉmayø que pyenati va'cø ndø o'nøy Dios tumdum jama, y va'cø jana tø tzocomochi'ajtamø.
2 Nømu:
3 Itque'tutina'ṉ mismo cumgu'yomo tum yaṉbac yomo. Y yaṉbac yomo'is vøti nac cyøminbana'ṉ juez va'cø ñøjmayø: “Tø tzøjcay justicia. It qui'isapyapø'stzi”.
4 Pero ijtuna'ṉ jyama juesis ji'na'ṉ syun chøjcay syunbase yomo'is, pero jicsye'c ñe'cti nømu: “Aunque øtz ji'nø ṉgøna'tzøy Dios y ji'nø ṉgøna'tzøy ø mbøndøvø,
5 nada más ma ndzøjcay justicia va' jyana mijnayø jan dum nac, y va'cø jana más molestatzøcø”.
6 Entonces nøm ndø Comi:
7 Oca yatzipø juesis chøjcay justicia yaṉbac yomo porque vøti nac cyønu'cu; entonces más seguro Diosis maṉba chøjcayaj justicia ñe'c cyøpiṉyajupø o'ca vyejayajpapø'is ñe'cø chu'ji'ṉ jamaji'ṉ. Aunque ya'pa va'cø cyotzoṉyajø, pero maṉba cyotzoṉyaje.
8 Øtz nø'mbøjtzi que Diosis maṉba chøjcayaj justicia jø'nø jø'nø. Pero cuando minque'tpøjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, ¿será que ma'ṉbø mba't va'ṉjamyajpapø'stzi nascøsi?
9 Jesusis chajmay historia va'cø 'yaṉma'yoya, porque ityajuna'ṉ pøn cyomo'yajpapø'is ñe'cø que ñe'c más vøjpø pønda'm, pero eyata'mbø myenos chøcyajpana'ṉ. Jesús nømu:
10 Metzpøn qui'myaj masandøjcomo va' 'yo'nøyaj Dios, tumø fariseo y tum cobtratzøjcopyapø.
11 Jen te'nupø 'yo'nøy Dios fariseo'is, yøcse nømu: “Dios, yøscøtoya mi vyø'ajcupit øtz ji'n chøṉ eyata'mbø pønsepø. Porque øtz ji'nø ṉgøpøc ø ndøvø ni tipit, ni øtz ji'nø aṉgøma'cøy ni iyø, ni ji'n chøṉ cøtzøjcø'yopyapø; ni øtz ji'nø yatzi como yøṉ cobratzøjcopyapøse.
12 Øtz ji'n uqui ji'n cu'ti metza jama tumdum semana'omo ø va'ṉjajmoṉgucyøtoya. Aunque ti mbøcpøjtzi, mi ndzi'pa vene”. Jetse ñøjay Dios fariseo'is.
13 Pero cobratzøjcopyapø ya'ina'ṉ te'nu, y ni ji'na'ṉ quende'n tzapcøsi, sino que cyucpac tzaṉbana'ṉ, y ñøjayu: “Dios, tø toya'ṉøyøjtzi; øtz cojapatupø chøṉø”. Jetse nømu; y
14 nø'mbøjtzi que yøṉ cobratzøjcopyapø maṉ tyøcmø cøvajcøyupø'am cyojapit. Pero fariseo ja cyøvajcøyø. Porque aunque jutipø møja'ṉdzøcpapø'is vyin, jet maṉba tzø'y como aunque juchpø pobrese. Pero aunque juchpø pobrese chøcpapø'is vyin, jet maṉba yac møja'ṉo'majtøji.
15 Y ñømiñajpana'ṉ che'ta'mbø une va'cøna'ṉ cyot cyø' jetcøs Jesusis. Pero cuando isyaj ñøtuṉdøvø'is, 'yojnayaj ñømiñaju'is 'yune.
16 Pero Jesusis vyejayaj une va'cø ñu'cyaj jetecø'mø y nøjayaj ñøtuṉdøvø:
17 Viyuṉsye mi nøjmandya'mbøjtzi que o'ca aunque i'is ji'n pyøjcøchojṉay Diosis 'yaṉgui'mguy como che'pø une'is pyøjcøchojṉapyase, entonces ji'n mus tøjcøy je'tomo.
18 Y 'yocva'c tum aṉgui'mbapø'is, ñøjmay Jesús:
19 Y Jesusis ñøjmayu:
20 Pero mitz mi muspa jujche it jachø'yupø aṉgui'mguy: “Uy cyøtzøjcø'yoye; uy yaj ca'oye; uy ñu'mi; uy maṉ mi ṉgøsujtzø'yoyu; cøna'tzøy mi janda y mi mama”.
21 Y pø'nis ñøjmayu:
22 Cuando myan Jesusis yøṉø, ñøjmayu:
23 Y minø; min tø pa'tø.
24 Cuando is Jesusis que nø myaya'comø'nu, nømu:
25 Más fácil va'cø cyøt tum camello acusya'is cyoji'omo que tum ricu ji'n maṉ tøjcøy Dios 'yaṉgui'mbamø.
26 Y cyøma'nøyajpapø'is Jesús nømyaju:
27 Jesusis ñøjmayaju:
28 Entonces Pedro'is ñøjmay Jesús:
29 Y Jesusis ñøjmayu:
30 pues je'is maṉba pyøjcøchoṉ más vøti que ji'nam chajcuse yøṉ jama nascøsi; y jete maṉbapø iti itcu'yomo, maṉba pyøjcøchoṉ ji'n yajepø quenguy.
31 Y Jesusis ñømaṉyaj ne'ti doce 'yapostoles y ñøjmayaju:
32 Porque øtz maṉba tzi'ocuyajtøj eyata'mbø pøngøsi lo que ji'ndyet Israel pøn; y ma'ṉbø sijcatyøji, y ma'ṉbø topa'o'nøtyøji y ma'ṉbø cøtzujøtyøji,
33 y vøti nac ma'ṉbø nacstøji, y ma'ṉbø yaj ca'tøji; y tu'cay jamacøsi ma'ṉbø visa'que'te.
34 Pero ñøtuṉdøvø'is ja myusyaj tiyø jetse syun cham Jesusis, porque ja ñø'ityajøna'ṉ qui'psocuy va'cø cyønøctøyøyajø.
35 Cuando Jesús tomena'ṉ nø ñu'cu Jericó cumguy, jen tu'ṉaṉvini pø'cs tum to'tipø, y vya'cpana'ṉ tumin.
36 Cuando myan totipø'is que nø cyøt vøti pøn, entonces 'yocva'cu i nø cyøjtu.
37 Y ñøjmayaju que nømna'ṉ cyøt Jesús Nazaret cumgu'yombø.
38 Entonces vyejay Jesús to'tipø'is, ñøjmayu:
39 Y ñøvi'najyajupø'is 'yojnayaj to'tipø, ñøjmayaju:
40 Entonces Jesús te'ndzø'yu y ñøveju va'cø ñø nu'catyøjø. Cuando nu'c Jesuscø'mø, Jesusis 'yocva'cu:
41 ―¿Ti mi sunba va'c ndzøc mitzcøtoya?
42 Y Jesusis ñøjmayu:
43 Jicsye'cti sø'ṉ vyitøm y maṉ pya't Jesús, y vyøcotzøcpana'ṉ Dios. Y mumu isyajupø'is lo que jujche tzoc to'tipø vyøcotzøcyajque'tpana'ṉ Dios.