1 Cøjtu'cam jetse, cyøpin ndø Comi'is eyapø setenta ñøtuṉdøvø y cyø'vejyaj metzcuy metzcuy va'cø vi'na maṉyajø mumu cumgu'yomda'm y eyata'mbø itcu'yomo jut maṉbamø nu'c ñe'cø.
2 Y Jesusis ñøjmayaju:
3 Maṉdamø; øjtzø mi ṉgø'vejtamba ijtumø na'tzcuy. Como peligro va'cø maṉ borrego ijtumø yach copøn; jetseti itque't peligro va'cø mi myaṉdam jutø øtz mi yac maṉdamba.
4 Y uy ñømaṉdam ni morral, ni tumingotcuy, ni vaṉgasnaca. Y tu'ṉomo u mi ngøtzø'tyam vøti hora va' mi ⁿyuschi'tam aunque iyø.
5 Yempe jutipø tøcmø mi ñdyøjcøtyamba, vi'na'c yuschi'tam yøcse: “Vøj ijtam yøṉø tøjcomo”.
6 Y o'ca it pøn jiṉø sunbapø it vøjø, maṉba it vøjø mitzji'nda'm. Pero o'ca ja it vøjpø pøn, mi yuschi'ocuy maṉba vitu' mitzcøsi.
7 Tzø'tyam jete mismo tøjcomo, jen cu'jtamø, jen uctamø lo que mi ñchi'tandøjpacsye'ṉomo. Porque yospapø pøn tiene que va'cø cyoyojtøjø. Uy mi ṉgyøjtam tøcmaye.
8 Aunque jutipø cumgu'yomo mi ñdyøjcøtyamba y mi mbyøjcøchoṉdandøjpa, cu'jtam tiyøti mi ñchi'tandøjpapø.
9 O'ca ityajpa ca'eta'mbø jeni, yac tzoctamø, y nøjmatyamø: “Ya mero maṉba aṉgui'm Dios mijtzomda'm”.
10 Pero aunque jutipø cumgu'yomo mi ñdyøjcøtyamba, o'ca ji'n mi mbyøjcøchoṉdandøji, pujtam calle'omo, y nømdamø:
11 “Mi ṉgumgupyo'yo ne'cschø'yupø ø ṉgosocøsta'm, ṉgøjastamba ø ṉgoso pyo'yopit. Jete señamete que it mi ṉgojata'm. Pero mustamø que maṉbana'ṉ aṉgui'm Dios mijtzomda'm”.
12 Y mitz mi nøjandya'mbøjtzi; cuando Diosis maṉba yaj coja'ajyaje ijtu'is cyoja; jic jama maṉba ñøcøtyaj toya Sodoma cumgu'yomda'mbø'is. Pero jic ja mi mbyøjcøchoṉyajøpø'is más maṉba ñøcøtyaj toya.
13 ”¡Lástima mijta'm Corazín gumgu'yomda'mbø! ¡Lástima mijta'm Betsaida cumgu'yomda'mbø! O'ca Tiro cumgu'yomo y Sidón gumgu'yomo tzøcyajtøjuna'ṉ milagro'ajcuy como tzøctøjuse mijtzomda'm, desde ya'møcti qui'psvitu'yajumna'ṉ jic cumgu'yomda'mbø'is; y como seña myesyajuna'ṉ tucu tzøcyajupø costal y cyøjajsøyajpana'ṉ vyin cujyamji'n.
14 Por tanto Tiro y Sidon cumgu'yomda'mbø'is menos maṉba ñøcøtyaj toya que ji'n mitzta'm jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'n.
15 Y mijtzi Capernaum gumgu'yomda'mbø'is; mi ṉgomo'tyamba que vøj mi ijtamu como tzajpomse, pero hasta yatzi'ajcu'yomo maṉba mi yac mø'ndandøj cø'yi.
16 Entonces Jesusis ñøjmayajque't ñøtundøvø:
17 Después cuando vitu'yaj je setentata'mbø, casøyaju, ñøjmayaj Jesús:
18 Y Jesusis ñøjmayaju:
19 Øjchøṉ mi ndzi'tamba aṉgui'mguy va'cø mi nde'ngøpajcøtyam tzan y cacve, y va'cø mi yajandyam mumu mi enemigo'is pyømi, y ni ti'is ji'n mus mi nchøjcatyam ni tiyø.
20 Pero uy mi ṉgyøcajsøtyamø o'ca yatzi'ajcu'ista'm mi ṉgyøma'nøndyamba mijtzi, sino cøcajsøtyamø o'ca mi nøyinda'm jachø'yupøte tzajpomo.
21 Jicø misma hora Masanbø Espiritu Santo'is yaj casøcomø'n Jesús; Jesús nømu:
22 ”Ø ṉgø'omo cyot ø Janda'is mumu tiyø. Ni i'is ji'n comus øjtzi øtz Diosis chøṉ 'Yune, sino ø Janda'is comuspøjtzi. Y ni i'is ji'n cyomus ø Janda sino øtz je'is 'Yune chøṉø, øtz ṉgomuspøjtzi. Solamente i su'nbø ⁿyaj comusø, je'is cyømusque'tpati ø Janda.
23 Entonces Jesús que'naj vitu'u va'cø 'ya'myaj ñøtuṉdøvø, y jejti ñøjmayaju jana myan eyata'mbø'is:
24 Porque mi nøjandya'mbøjtzi; vøti tza'maṉvajcoyajpapø'is y møja'ṉ aṉgui'myajpapø'is sununa'n isyajø lo que nø mi istamupø mijtzi, pero ja isyajø. Y nømna'ṉ sun myañajø mitz nø mi mandamupø, pero ja myañajø.
25 Tum aṉma'yopyapø Moisesis 'yaṉgui'mgupit te'nchu'ṉu va' 'yaṉgøva'quis Jesús y ñøjmayu:
26 Jesusis ñøjmayu:
27 Je'tis 'yaṉdzoṉu Jesús ñøjmayu:
28 Jesusis ñøjmayu:
29 Pero pø'nis nømna'ṉ sun cyot vyin vøjø y ñøjmay Jesús:
30 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjmayu:
31 De repente nømna'ṉ myø'n tum Israel pane jicø tu'ṉomo, y jen pya't tzaṉdu'tyøjupø, pero tu'ṉu saya'om cyøjtayu.
32 Jetsetique't tum levita pøn yospapø masandøjcomo nu'que't tome jicø lugar y isu, y jendi cyøjtacye'tu tu'ṉu saya'omo.
33 Pero tum Samaria cumgupyøn jendina'ṉ nø vyitque'tu mismo tu'ṉomo, y nu'c tome yajupø pøngø'mø, y isu, y tyoya'nøyu.
34 Y nu'c je'tecø'mø y vyajtay yaje, y cho'yøjay yaje aceiteji'ṉ y vinuji'ṉ, y yac po'cs ñe' cyopøn y ñømaṉ cojejcu'yomo y jen cuendatzøjcu.
35 Jyo'pit nømna'ṉ chu'ṉu'øc, ñøput metzcuy tumin nøjayajpapø denario y chi' vø'tøc y ñøjmayu: “Tø cuidatzøjcay yajupø, y mumu lo que tiyø gasto jujche putpa, cuando vitu'que'tpøjtzi, jeni mi ṉgoyojpøjtzi”.
36 Entonces Jesusis ñøjay aṉma'yopapø Moisesis 'yaṉgi'mgupit:
37 Y aṉma'yopa pø'nis ñøjmayu:
38 Entonces cuando nømna'ṉ vyityaj Jesús, tøjcøyaj tum che'pø cumgu'yomo. Y tum yomo ñøyipø'is Marta, je'is tyøjcom yac tøjcøy Jesús.
39 Y jena'ṉ itque'tu Marta'is tyøvø ñøyipø'is María; y jet po'csu Jesusis cyosocø'mø y cyøma'nøjapyana'ṉ 'yote.
40 Pero Marta nømna'ṉ yosu afligido, y por eso tyo'møy Jesús y ñøjmayu:
41 Pero Jesusis ñøjmay:
42 Pero tumbø titi vøj ndø tzøcø. Y Maria'is más vøjpø ti syunu; y ji'n ma yac jøcøjatyøji tiyø nø syunu.