1 Ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Lázaro. Oyu ca'e'aje, Betania cumgu'yomna'ṉ ijtu. Mismo cumgu'yom ityajuna'ṉ je'is tyøvø María y Marta.
2 Jic Maria'is jøsiti oyu jyajsay ndø Comi'is cyoso perfumeji'ṉ y cyømojcay vyayji'ṉ. Maria'is tyøvø Lázaro oy ca'e'aje.
3 Entonces tyøvø'is cyø'vejayaj ote Jesús va'cø ñøjayø:
4 Jesusis myanu jetsepø ote, y nømu:
5 Jesusis syuñajpana'ṉ María y Maria'is tyøvø Marta y Lázaro.
6 Pero cuando myanu que ca'e'aju, ya'que'tutøc metza jamana mismo ijtumøna'ṉ.
7 Jøsijcam ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
8 Ñøtuṉdøvø'is ñøjayaj Jesús:
9 Y Jesusis 'yaṉdzoṉyaju:
10 Pero o'ca tø vitpa tzu'yi tø quejca'ṉajpa, porque ji'n syø'ṉnømi.
11 Jøsijcam ñøjayaj Jesusis:
12 Entonces ñøjayaj Jesús ñøtuṉdøvø'is:
13 Pues Jesús jetse nømu: “Øṉbajcu” pero ca'upøte. Y pø'nis cyomo'yaju que nømu que viyuṉse øṉupøte, que nø syapøjcu.
14 Entonces Jesusis chamdujcayaju ñøjayaju:
15 Y cajsøpyøjtzi aunque jay tø ijtamøna'ṉ jiṉø porque jetse masti vøj para mitzcøtoyata'm va'cø mi va'ṉjamdamø. De toda manera tø maṉdya'i jiṉø ijtumø Lázaro.
16 Entonces Tomás, nøyi'ajque'tpapø mechipø, je'tis ñøjayaju ñøtuṉdøvø:
17 Entonces maṉyaj Jesús jiṉø ijtumø Lázaro. Y cuando nu'cyaju, nøjayajtøju que ijtumna'ṉ macscuy jama niptøjumø.
18 Como Betania cumgu'is tyome'ispa Jerusalén gumguy, como media leguasye'ṉomodi ispa,
19 por eso vøti Israel pøn miñaju va'cø tyu'ñaj Marta y María va'cø jana más maya'yajø porque ca'u aṉcø tyøvø.
20 Y cuando Marta'is myusu que nø minu Jesús, maṉ chove. Pero María tzø'y tyøjcomo po'csupø.
21 Entonces Marta'is ñøjay Jesús:
22 Pero aunque ca'u'am, muspøjtzi que aunque ti mi ⁿvacpa Dioscøsi, Diosis mi ñchi'pa.
23 Jesusis ñøjayu:
24 Marta'is ñøjayu:
25 Pero Jesusis ñøjayu:
26 Y aunque iyø quenbapøtøc y va'ṉjamba'is øjtzi, ji'n maṉ cya'e nuṉca. ¿Mitz mi vya'ṉjajmombaja jetse?
27 Y Marta'is ñøjayu:
28 Jetse nømu Marta y entonces maṉ ñu'mvejay tyøvø María, ñu'mdzajmayu ñøjayu:
29 Prontocøtoya cuando myan yøcse, María te'ndontzu'ṉu maṉu Jesuscø'mø.
30 Y Jesús ja tyøjcøyøtøcna'ṉ cumgu'yomo, pero jiṉdøcna'ṉ ijtu jut choṉumø Marta'is.
31 Jiṉna'ṉ ityaj Mariaji'ṉ tyøjcomo Israel pønda'm miñaju'is tyu'ñaje. Cuando isyaj María que pronto te'ndontzu'ṉu y pujtu, maṉ pya'tyaje. Nømyaju:
32 Pero ja jiṉ myavø sino Jesús maṉ chove. Y cuando nu'cu ijtumø Jesús, y isu Jesús, entonces María cutcøne'c Jesusis cyosocø'mø y ñøjayu:
33 Entonces Jesusis isu que María nø vyo'u, y Israel pø'nista'm maṉupø'is pya'tyaje, nømdina'ṉ vyo'yajque'tu. Y Jesús maya'u y nu'c choco'yomsye'ṉom toya.
34 Y ñøjayaju:
35 Vo'que'tuti Jesús.
36 Entonces Israel pøn nømyaju:
37 Y vene nømyaju:
38 Entonces Jesús maya'que'tu, nu'que't hasta choco'yomsye'ṉom toya y nu'c ijtumø ca'upø tzatøjcø'mø. Quetza'ombø chatøcna'ṉete y pajtzaṉga'mupø tza'ji'n.
39 Jesús nømu:
40 Jesusis ñøjayu:
41 Entonces yac tzu'ṉyaj tza' pyajtzaṉga'myajupøji'ṉ tzatøc ijtumø ca'upø. Y Jesús quengui'm møji y nømu:
42 Y muspøjtzi que mumu jama mi ndø majnapya ø onde. Pero jetse nøja'mbøjtzi va'cø vya'ṉjamyaj tome te'ñajupø'is que mitz mi ndø cø'veju.
43 Jetse nø 'yo'nøyu'øc, Jesusis pømi vyejayu:
44 Y pøn ca'upøna'ṉ ca'ṉdonbujtu. Jujche mondøjuse ca'u'c, jetse pujtu, cyø' y cyoso monupø jujche myoñajuse ca'u'c y vyinaca monupø tucuji'ṉ. Jesusis ñøjayu:
45 Entonces sone Israel pø'nis oyupø'is pya'tyaj María, isyaj lo que jujche Jesusis chøjcuse y vya'ṉjamyaj Jesús.
46 Pero vene maṉyaju va'cø maṉ chajmayaj fariseota'm lo que ti chøc Jesusis.
47 Entonces pane covi'najøta'm y fariseota'm tu'myaju y nømyaju:
48 O'ca ndø tzactamba y ji'n ndø ya'inductame, jic maṉba cøyin va'ṉjambø'tøji y Roma cumgu'yombø covi'najø'is maṉba cyø'vejyaj soldado va'cø yac tzu'ṉatyam ndø masandøc y ndø aṉgui'mguy.
49 Pero ijtuna'ṉ tum pøn je'tomo ñøyipø'is Caifás, ñe'cø más myøja'ṉom aṉgui'mbapø pane jic ame'omo. Je'is ñøjayaj mumu cyovi'najø tøvø:
50 Ni ji'n mi ndzøctam cuenda que vale más tø øtzcøtoyata'm va'cø cya' tum pøn ndø cumgucøtoya va'cø jana tocoy ndø Israel cumgutya'm.
51 Jetse cham Caifasis, pero Caifasis ja cham jetse ñe'c qui'psocupit. Sino como pane más myøja'ṉom aṉgui'mbapø jic ame, Diosis yac jajmeminu jujche va'cø chamø. Jetse chamu que Jesús maṉba ca'e mumu Israel pøngøtoya.
52 Y ji'n sólo Israel pøngøtoya, sino también tumøpø va'ṉjajmocuy va'cø yac ñø'ityajø mumu lo que Diosis cyøpiṉyajupø va'cø 'yune'ajyajø aunque jut ityajupø.
53 Entonces desde jic jama Israel covi'najø'sta'm qui'pscøpoyaju jujche va'cø yaj ca'yaj Jesús.
54 Jetcøtoya Jesús ja vyit istøjpamø Judea nasomo, sino maṉ ijtumø tum cumguy ñøyipø'is Efraín tome ispamø ja ijnømømø, y jiṉ tzø'yu ñøtuṉdøvøji'ṉ.
55 Y nømna'n tyome'aj Israel pø'nis syøṉ ñøyipø'is pascua. Y vøti pøn emøc ityajupø miñaj Jerusalén gumgu'yomo antes que nu'cpa søṉ. Miñaju va'cø cyøtze'yaj vyin como seña que cøvajcøyaju'am Diosis vyi'naṉdøjqui.
56 Entonces mye'chaj Jesús. Y mientras te'ñajuna'ṉ masandøjcomo, na ñøjayajtøju:
57 Y pane covi'najø'ista'm y fariseo'sta'm cyotyaj aṉgui'mguy i'is ispa Jesús va'cø cyøtza'møyaj jut ijtu va'cø mus ñucyajø.