João 10

Kotira Uva (TBG) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Ihuva uva vo tuqantaa kero tiva nimiro tiharo, Te quqaa uva tiari iriate. Vaiinti vovano sipisipi avutaqi vireva kia sipisipi qentiana oriqetaraitiro, qaqirakero hohaa vona vaatirero vi vaiva, vi vaiintiva muara autuarira vaiintivave, vaiinti ruqutiharo vi haikara varaarira vaiintivave.
1 Em verdade, em verdade vos digo: quem não entra pela porta no aprisco das ovelhas, mas sobe por outra parte, esse é ladrão e salteador.
2 Vaiinti vovano sipisipi qentiana oriqetero vi vaiva, vi vaiintiva quqaa sipisipi qovama vaivo.
2 Mas o que entra pela porta é o pastor das ovelhas.
3 Qentiqaa raqiki vaiva vira tavero ho qenti qantua amitaivaro viva nai sipisipinavu naareharo vika autu ravaqiro vimanta vira sipisipinavu vira uva viraaqamake iriha vira avataqi vi variarave.
3 A este o porteiro abre; e as ovelhas ouvem a sua voz; e ele chama pelo nome as suas ovelhas, e as conduz para fora.
4 Mintiavaro viva aaqaini nai sipisipinavu ntita vuru kero viva avuni vi vaimanta vira sipisipinavu nai qora vira uva viraaqamake irihara ti, vira avataqi vi variarave.
4 Depois de conduzir para fora todas as que lhe pertencem, vai adiante delas, e as ovelhas o seguem, porque conhecem a sua voz;
5 Vira sipisipinavuvano kia vo vaiinti avataqi vivarave. Vika vo vaiinti vira uva kia viraaqamake irihara ti, vi vaiintira aatu qetake vi variarave, tiro.
5 mas de modo algum seguirão o estranho, antes fugirão dele, porque não conhecem a voz dos estranhos.
6 Ihuva minti tivakero uva tuqantaakero tiva nimumanta vika vi uvara okara kia iriraiti vaura.
6 Jesus propôs-lhes esta parábola, mas eles não entenderam o que era que lhes dizia.
7 Vika kia iriraiti vauvaro Ihuva qaiqaa vika tiva nimiro tiharo, Te quqaama turo. Tema sipisipi vika qentivano vauro.
7 Tornou, pois, Jesus a dizer-lhes: Em verdade, em verdade vos digo: eu sou a porta das ovelhas.
8 Ti tivuni ania vaiintika vika muara autuakavata, vaiinti ruqutiha muara varaakavata, variamanta sipisipinavu kia vika aunta iriarave.
8 Todos quantos vieram antes de mim são ladrões e salteadores; mas as ovelhas não os ouviram.
9 Avutaqi vi qentira te maa vi qentikama vauro. Tiqaa vaatirero uritaraaina vaiintira ti Qova vira vitaanarove. Tiqaa uritare tuvitare irava homa kara ranta naanarove.
9 Eu sou a porta; se alguém entrar a casa; o filho fica entrará e sairá, e achará pastagens.
10 Muara varai vaiintiva muara vareharo sipisipi aru taiqa kareva anirave. Te sipisipiarao tiha sipisipi vika qaqi variqi vihama koqemake variate ti, te anuraukave.
10 O ladrão não vem senão para roubar, matar e destruir; eu vim para que tenham vida e a tenham em abundância.
11 Te sipisipi qoka koqekave. Sipisipi qova koqeva vaiharo nai sipisipi arukevorave tiharo antuaqiro viro, kai te vikara irihama qutu vuare tivakero qutirave.
11 Eu sou o bom pastor; o bom pastor dá a sua vida pelas ovelhas.
12 Vovano kia sipisipi qova tanava, viva qaqi kaiqa vaiintivano vaiharo tavaivaro qaakau vairivano ani vaivaro viva qetakero qaqira kero kantama vivaro, qaakau vairivano vira sipisipi vo arukero hini kiaka raantaupirima kairave.
12 Mas o que é mercenário, e não pastor, de quem não são as ovelhas, vendo vir o lobo, deixa as ovelhas e foge; e o lobo as arrebata e dispersa.
13 Vira kaiqa vaiintivano qaqi kaiqa vaiintivano vaiharora tiro, viva kia sipisipi vikara noraiqaakero iriraitiro, qetakero virave.
13 Ora, o mercenário foge porque é mercenário, e não se importa com as ovelhas.
14 Te sipisipi qoka koqeka vaiha te tenta sipisipi viraaqamake tavauramanta ti sipisipinavu tivata viraaqamake tavaarave.
14 Eu sou o bom pastor; conheço as minhas ovelhas, e elas me conhecem,
15 Vira aanarero ti Qova ti kankoma kero tavaimanta tevata vira kankomake tavaunarave. Ho ti sipisipi arukevorave ti, te vikara irihama qutu virerave.
15 assim como o Pai me conhece e eu conheço o Pai; e dou a minha vida pelas ovelhas.
16 Sipisipi vonavu vika kia maa avutaraqi vaika, vikavata te una sipisipikave. Vika ti uva iriqe te vika ntita vare vuru kaarira ti sipisipinavu hampata vohaaraqi variate. Vika vohaaraqi vaiqe te vika qoka vohaiqavanoqai vairerave.
16 Tenho ainda outras ovelhas que não são deste aprisco; a essas também me importa conduzir, e elas ouvirão a minha voz; e haverá um rebanho e um pastor.
17 Te vikara irihama qutu vi qaiqaa qaqi himpirerave. Te mintiainarara tiro, ti Qova tiriara muntuka vataivo.
17 Por isto o Pai me ama, porque dou a minha vida para a retomar.
18 Te kia hove tiariraro kiama vovano ti ho haru kaanarove. Te tenta qutu vuataa iraqe te qutu virerave. Te qutu vuaina okararave, te qaiqaa qaqi himpuaina okararave, ti kaiqama vaivo. Ti Qova tiriara minti mintiane ti uvara, te vi uvara vararerave, tiro.
18 Ninguém ma tira de mim, mas eu de mim mesmo a dou; tenho autoridade para a dar, e tenho autoridade para retomá-la. Este mandamento recebi de meu Pai.
19 Minti tumanta qaiqaa Iutaa vaiinti noranavu vi uvara iri rairavi hininavu vo uva tumanta hininavu vo uva tura.
19 Por causa dessas palavras, houve outra dissensão entre os judeus.
20 Airitahaa tiha, Vueravano viraqi vaivaro minti tivo. Viva vueraiqaa vivo. Nantihae ne vira uva iriavo? ˻Kia vira uva iriate˼, tumanta
20 E muitos deles diziam: Tem demônio, e perdeu o juízo; por que o escutais?
21 vonavu tiha, Aqao, vueraiqaa viva kiama vi uvara ho tianarove. Vueravano kia ho avu qimpa vira rampai kaanarove, ti. Minti turama.
21 Diziam outros: Essas palavras não são de quem está endemoninhado; pode porventura um demônio abrir os olhos aos cegos?
22 Ieruharemini haaru Kotira Naavu Quahama Amito Entarara iriha ovata no entava anirovaro vi entara kuarivano kia noraiqaakero ite vaura.
22 Celebrava-se então em Jerusalém a festa da dedicação. E era inverno.
23 Vi entaraqaa Ihuva Kotira Naavu vaunaini vaiharo Soromonura Haraarave turaqi ni vaumanta
23 Andava Jesus passeando no templo, no pórtico de Salomão.
24 Iutaa vaiinti noranavu viraqi ruvaaqumavi Ihurara tiha, Are uva vo vaaka tinavu tiva timiataarave. Tavakae tinavu tiva timinarave? Are quqaa Mesaiaavano vairera, vutukera tinavu tiva timiraqe tenavu iriare, ti.
24 Rodearam-no, pois, os judeus e lhe perguntavam: Até quando nos deixarás perplexos? Se tu és o Cristo, dize-no-lo abertamente.
25 Vika minti tuvaro Ihuva tiharo, Te vaaka ni tiva nimuramanta ne kia ti uvara quqaave tiavo. Ti Qova ti noraiqama kaimanta te vira kaiqa vare vaunarave. Ho te varauna kaiqava ti okarara ti vaivo. Ne ti kaiqa tavaarara irihama ne ti okararavata iriataarave.
25 Respondeu-lhes Jesus: Já vo-lo disse, e não credes. As obras que eu faço em nome de meu Pai, essas dão testemunho de mim.
26 Ne kia ti sipisipinavu vaihara ti, ne kiama ti uvara quqaave tivarave.
26 Mas vós não credes, porque não sois das minhas ovelhas.
27 Te tenta sipisipinavu viraaqamake tavaunarave. Vika ti uva viraaqamake irihama ti avataqi ni variarave.
27 As minhas ovelhas ouvem a minha voz, e eu as conheço, e elas me seguem;
28 Te ekaa enta qaqi variqi vira vika nimiari vika kia qutu vivarave. Kiama vovano ti kauquqihairo ti sipisipinavu raqiakero varaanarove.
28 eu lhes dou a vida eterna, e jamais perecerão; e ninguém as arrebatará da minha mão.
29 Ti Qova ti sipisipi timitaiva, viva mpeqavano ekaa haika aatarakaiva vaiharo ti sipisipiqaa raqiki vaivarora tiro, kia vovano vira kauquqihairo ho raqiakero varaanarove.
29 Meu Pai, que mas deu, é maior do que todos; e ninguém pode arrebatá-las da mão de meu Pai.
30 Tetanta Qoka vohaama vauro, tiro.
30 Eu e o Pai somos um.
31 Ihuva minti tumanta Iutaa vaiinti noranavu vi uvara kaara Ihura aavata ruqutu kaare ti, ori utu varovaro
31 Os judeus pegaram então outra vez em pedras para o apedrejar.
32 Ihuva vikara tiharo, Ti Qora koqe kaiqa, vo kaiqa vo kaiqa te ni numiqaunarave. Te nana kaiqa varaunara kaarae ne oriqohai ti haru kareka auti variavo? tiro.
32 Disse-lhes Jesus: Muitas obras boas da parte de meu Pai vos tenho mostrado; por qual destas obras ides apedrejar-me?
33 Minti tumanta Iutaa vaiinti noranavu Ihurara tiha, Kia tenavu ai kaiqa koqera kaara oriqohai ai aru kareravauve. Are vi uvara tiharama Kotira qora uva tiva amite variarao. Are qaqi vaiintivano vaiharama are Variqa Kotikantira vohaa vaireva auti variarao. Are mintianara vira kaarama tenavu ori varake ai aru karerave, ti.
33 Responderam-lhe os judeus: Não é por nenhuma obra boa que vamos apedrejar-te, mas por blasfêmia; e porque, sendo tu homem, te fazes Deus.
34 Vika minti tuvaro Ihuva tiharo, Ne Kotira vuku vataaraqi uva vo qara ntuva tova vaivo. Ne kiae vi uvara kankomake tavaavo? Kotiva vaiinti vokukara mintima tivo: Ne variqa vaiintinavuve, turave.
34 Tornou-lhes Jesus: Não está escrito na vossa lei: Eu disse: Vós sois deuses?
35 Tenavu iruraro Kotira uva kia una uvavata vairave. Kotiva nai uva ti vau vaiintinavukara qaqi qumina vaiintinavuara variqa vaiintinavuve turave.
35 Se a lei chamou deuses àqueles a quem a palavra de Deus foi dirigida {e a Escritura não pode ser anulada},
36 Ho Kotiva tiriara vataini vuane tivakero ti tititaimanta te vataini tuvu vaihama, niara te Kotira Maaquvanove turamanta ho ne nantihae tiriara tiha, Are Kotirama qora uva tiva amite variarao, tiavo?
36 àquele a quem o Pai santificou, e enviou ao mundo, dizeis vós: Blasfemas; porque eu disse: Sou Filho de Deus?
37 Te kia tenta Qora kaiqa varaariravauve ne kia tiriara quqaa vivave tivarave. Te tenta Qora kaiqama vare vauro.
37 Se não faço as obras de meu Pai, não me acrediteis.
38 Ne kia tiriara noraiqaake irivera, ne te kaiqa vare variainarara noraiqaake irihama tiriara quqaa vivave tiate. Ne minti tivaro ni aatovano kenko tira irihama ti Qova tiqi vainaravata ne kankomake irivarave. Te viraqi variainarara ne kankomake irivarave, tiro.
38 Mas se as faço, embora não me creiais a mim, crede nas obras; para que entendais e saibais que o Pai está em mim e eu no Pai.
39 Minti tumanta vika qaiqaa vira karapuhiqama kareka auti vauvaro Ihuva vika kauquqihairo ruqemakero qaqi tuvitarero viro.
39 Outra vez, pois, procuravam prendê-lo; mas ele lhes escapou das mãos.
40 Ihuva tuvitarero viro otu Iotani Namari hini mantaraini, Ioniva tota vaiharo namari nimunaini viro, otu mini vaura.
40 E retirou-se de novo para além do Jordão, para o lugar onde João batizava no princípio; e ali ficou.
41 Ihuva mini otu vaumanta airi vaiinti nahenti viva vaunaini anire tiha, Ioniva kia nora kaiqa varo vaiintiva vaiharo Ihurara tinavu tiva timurave. Ho tenavu tavauraro Ioniva ekaa uva maa vaiintirara tinavu tiva timuva quqaa uvaqaima vaivo, ti.
41 Muitos foram ter com ele, e diziam: João, na verdade, não fez sinal algum, mas tudo quanto disse deste homem era verdadeiro.
42 Minti tivakema mini vauka airitahaa Ihurara quqaa viva tinavu kahaqiarira vaiintivave tura.
42 E muitos ali creram nele.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.