Mateus 23

SPP vs ARC

Sair da comparação
ARC Almeida Revista e Corrigida 2009
1 Ɲyɛ supyiɲyahare ti mpyi a taha Yesu fye e ke, ka u u tire ná u cyelempyiibii pyi:
1 Então, falou Jesus à multidão e aos seus discípulos,
2 «Kile Saliyaŋi cyelentiibii ná Farizhɛɛnbii ɲyɛ ndemu laage e ke, lire li ɲyɛ: na Musa Saliyaŋi yyaha yu sùpyir'á.
2 dizendo: Na cadeira de Moisés, estão assentados os escribas e fariseus.
3 Karigii pi ɲyɛ na yu yii á ke, yii cyire le barag'e yii raa cyi kurigii ɲaare, ŋka nde pi yabilimpii ɲyɛ na mpyi ke, yii àha raa lire pyi mɛ. Ɲaha kurugo yɛ nde pi maha yu ke, lire bà pi maha mpyi mɛ.
3 Observai, pois, e praticai tudo o que vos disserem; mas não procedais em conformidade com as suas obras, porque dizem e não praticam.
4 Pi maha Kile Saliyaŋi pyi tuguro sùpyire ɲuŋ'i, ti sì n‑jà ntemu lwɔ́ mɛ, pi yabilimpii sí ɲyɛ na ɲɛɛg'a sùpyire tɛ̀gɛ ti ɲjwòŋi na, ali nimbilere mɛ.
4 Pois atam fardos pesados e difíceis de suportar, e os põem sobre os ombros dos homens; eles, porém, nem com o dedo querem movê-los.
5 Pi kapyiiŋkii puni ɲyɛ sùpyire ɲyiɲyaga karigii. Lire kurugo yaayi i pi maha Kile Jwumpe sémɛ maha le a pwɔ pi byahigii ná pi cyeyi na ke, pi maha yire pyi nitabaaya. Mà bâra lire na, pi maha pi vàanntinmbwoyi zhwɔ̀ɔnre tɔɔn.Kile Jwumpe yaleŋke pi maha mpwɔ cyɛyi ná byahigii na ke|src="HK00274b.tif" size="col" ref="Macwo 23.5"
5 E fazem todas as obras a fim de serem vistos pelos homens, pois trazem largos filactérios, e alargam as franjas das suas vestes,
6 Wà ha pi yyere kataan ɲjyì na, lire ɲyɛ mɛ pi aha shà Kile Jwumpe kàlambayi i, bwompe tatɛɛnyi pi maha ɲcaa.
6 e amam os primeiros lugares nas ceias, e as primeiras cadeiras nas sinagogas,
7 Sùpyire tabinniyi i, pi la maha mpyi sùpyire s'a pire pêre s'a pi shɛ́ɛre, s'a pi yiri “Cyelentuŋi”.
7 e as saudações nas praças, e o
8 Ŋka yii pi ke, yii àha ɲɛɛ sùpya u a yii pyi “Cyelentuŋi” mɛ, ɲaha na yɛ yii mú puni na ɲyɛ cìnmpyii, Cyelentu niŋkin u ɲyɛ yii á.
8 Vós, porém, não queirais ser chamados Rabi, porque um só é o vosso Mestre,
9 Yii àha raa sùpyaŋi wà tufiige yiri “Tufooŋi” ɲìŋke na mɛ, ɲaha na yɛ Tufoo niŋkin u ɲyɛ yii á, uru u ɲyɛ nìɲyiŋi na.
9 E a ninguém na terra chameis vosso pai, porque um só é o vosso Pai, o qual
10 Yii àha sùpyire yaha t'a yii pyi “Ɲùŋufooŋi” mɛ, ɲaha na yɛ Ɲùŋufoo niŋkin u ɲyɛ yii á, uru u ɲyɛ Kile Niɲcwɔnrɔŋi.
10 Nem vos chameis mestres, porque um só é o vosso Mestre,
11 Ŋgemu u ɲyɛ yii shwɔhɔl'e shinbwoŋi ke, urufoo u pyi yii sanmpii báarapyi.
11 Porém o maior dentre vós será vosso servo.
12 Shin maha shin u à uye dùrugo ke, urufoo sí n‑tîrige, ŋka shin maha shin u à uye tîrige ke, urufoo sí n‑dùrugo.
12 E o que a si mesmo se exaltar será humilhado; e o que a si mesmo se humilhar será exaltado.
13 Yii Kile Saliyaŋi cyelentiibii ná Farizhɛɛnbii, yii pi à fyìnmɛ tò wwomɔ na ke, yii wuun'à kɛ̀ɛge! Ɲaha na yɛ yii na Kile Saanre tajyiɲwɔge tùni, yii sì n‑jyè mɛ, mpii la ku ɲyɛ si jyè ke, maa pire tɛgɛlɛ kwɔ̀n.
13 Mas ai de vós, escribas e fariseus, hipócritas! Pois que fechais aos homens o Reino dos céus; e nem vós entrais, nem deixais entrar aos que estão entrando.
14 Yii Kile Saliyaŋi cyelentiibii ná Farizhɛɛnbii, yii pi à fyìnmɛ tò wwomɔ na ke, yii wuun'à kɛ̀ɛge! Ɲaha na yɛ yii maha leŋkwucyeebii cyeyaayi shuu pi na ná yii ɲwɔtanyi i. Yii maha Kile ɲáare na mɔni sùpyire ɲyiɲyage na. Lire kurugo nde li sí n‑pa yii ta ke, lire sí n‑waha sèl'e.]
14 Ai de vós, escribas e fariseus, hipócritas! Pois que devorais as casas das viúvas, sob pretexto de prolongadas orações; por isso, sofrereis mais rigoroso juízo.
15 Yii Kile Saliyaŋi cyelentiibii ná Farizhɛɛnbii, yii pi à fyìnmɛ tò wwomɔ na ke, yii wuun'à kɛ̀ɛge! Ɲaha na yɛ yii maha ɲaare ɲìŋke ná lwɔhe cyeyi puni ɲuŋ'i, maa sùpyire caa na lèŋi yii Kile kuni i. Ŋka yii aha wà ta, nde li sí urufoo pyi u yaa ná nafugombaage ɲjyìŋi i fo tooyi shuunni mà tòro yii yabilimpii taan ke, lire kuni yii maha le urufoo taan.
15 Ai de vós, escribas e fariseus, hipócritas! Pois que percorreis o mar e a terra para fazer um prosélito; e, depois de o terdes feito, o fazeis filho do inferno duas vezes mais do que vós.
16 Yii wuun'à kɛ̀ɛge! Ɲaha na yɛ yii fyinmii wuubii pi à sùpyire yyaha cû, maa ŋko pi á na sùpya ká ŋkâa Kileɲaarebage na, kuru ŋgwùŋi ɲyɛ fànha urufoo na mɛ, ŋka wà ha ŋkâa Kileɲaarebage funŋke sɛɛnŋi na, kuru ŋgwùŋi na ɲyɛ fànha urufoo na.
16 Ai de vós, condutores cegos! Pois que dizeis: Qualquer que jurar pelo templo, isso nada é; mas o que jurar pelo ouro do templo, esse é devedor.
17 Yii na ɲyɛ funŋɔ baa shiin maa mpyi fyinmii, sɛɛnŋi u à fànha tò laa, Kileɲaarebage k'à sɛɛnŋi le ɲjire e ke, kuru k'à fànha tò?
17 Insensatos e cegos! Pois qual é maior: o ouro ou o templo, que santifica o ouro?
18 Yii à jwo mú na sùpya ká ŋkâa sárayi tawwuge na, na yafyin sì urufoo ta mɛ, ŋka sárage yaage k'à wwûl'a yaha sárayi tawwuge ɲuŋ'i ke, na sùpya ká ŋkâa kuru na, na urufol'à yaa u kuru kàage wwû.
18 E aquele que jurar pelo altar,
19 Fyinmii pi pi! Sárage yaage k'à fànha tò laa, sárayi tawwuge ku maha sárage le ɲjire e ke, kuru ki?
19 Insensatos e cegos! Pois qual é maior: a oferta ou o altar, que santifica a oferta?
20 Shinŋi u à kâa sárayi tawwuge na ke, urufoo mú à kâa ku ɲùŋɔ yaayi puni na.
20 Portanto, o que jurar pelo altar jura por ele e por tudo o que sobre ele
21 Shinŋi u à kâa Kileɲaarebage na ke, urufol'à kâa Kileɲaarebage ná ku fooŋi Kile na.
21 E o que jurar pelo templo jura por ele e por aquele que nele habita.
22 Shinŋi u à kâa nìɲyiŋi na ke, urufol'à kâa Kile saanre yatɛɛnŋke ná ku tɛɛnfooŋi Kile na.
22 E o que jurar pelo céu jura pelo trono de Deus e por aquele que está assentado nele.
23 Yii Kile Saliyaŋi cyelentiibii ná Farizhɛɛnbii, yii pi à fyìnmɛ tò wwomɔ na ke, yii wuun'à kɛ̀ɛge! Ɲaha na yɛ yii maha yii nànayeŋi ná kaɲyɛyi yafwɔhɔfwɔhɔre sannte puni yáhaŋi wwû, mà li ta karigii cyi à fànha tò Saliyaŋi kapyaagii puni na ke, yii à cyire fɛ̂nn'a yaha ŋkere na. Cyire cyi ɲyɛ: ntìiŋi ná ɲùɲaare ná ɲwɔmɛɛfente. Cyire yii sí mpyi a yaa yii a mpyi, yii i cyi sanŋkii bâra cyire na.
23 Ai de vós, escribas e fariseus, hipócritas! Pois que dais o dízimo da hortelã, do endro e do cominho e desprezais o mais importante da lei, o juízo, a misericórdia e a fé; deveis, porém, fazer essas coisas e não omitir aquelas.
24 Fyinmii pi pi! Yii à sùpyire yyaha cû mà li ta yii yabilimpii ɲyɛ na ɲaa mɛ. Yii maha yii lùbyage fyiinnɛ si sisɔnŋi wwû k'e, mà li ta yii na ɲwɔhɔyi jwoore k'e!
24 Condutores cegos! Coais um mosquito e engolis um camelo.
25 Yii Kile Saliyaŋi cyelentiibii ná Farizhɛɛnbii, yii pi à fyìnmɛ tò wwomɔ na ke, yii wuun'à kɛ̀ɛge! Ɲaha na yɛ yii maha yii yajigiyi kàntuyi jyíi na fíniŋi, mà li ta yi funɲy'à ɲî nàŋkaage ná sɔ̀nŋɔpeere na.
25 Ai de vós, escribas e fariseus, hipócritas! Pois que limpais o exterior do copo e do prato, mas o interior está cheio de rapina e de iniquidade.
26 Yii Farizhɛɛnbii, yii na ɲyɛ fyinmii! Yajigiyi funɲyi yii à yaa yii fyânha a jyé, lire ká mpyi, kàntugo yyéreŋi mú maha fíniŋɛ.
26 Fariseu cego! Limpa primeiro o interior do copo e do prato, para que também o exterior fique limpo.
27 Yii Kile Saliyaŋi cyelentiibii ná Farizhɛɛnbii, yii pi à fyìnmɛ tò wwomɔ na ke, yii wuun'à kɛ̀ɛge! Ɲaha na yɛ yii na ɲyɛ mu à jwo fanɲjyeye, pi à ɲjemu fíniŋɛ ke, mu aha yi kàntuge wíi, mu a sì yi lemɛ ta p'à ɲwɔ, yi funŋke s'à ɲî kaciiyi ná kàkyayi na.
27 Ai de vós, escribas e fariseus, hipócritas! Pois que sois semelhantes aos sepulcros caiados, que por fora realmente parecem formosos, mas interiormente estão cheios de ossos de mortos e de toda imundícia.
28 Amuni yii ɲyɛ, yii maha yiye pyi mu à jwo yii à tíi sùpyire sannte ɲyii na, mà li ta yii à fyìnmɛ tò wwomɔ na, yii funɲyi s'à ɲî pege na.
28 Assim, também vós exteriormente pareceis justos aos homens, mas interiormente estais cheios de hipocrisia e de iniquidade.
29 Yii Kile Saliyaŋi cyelentiibii ná Farizhɛɛnbii, yii pi à fyìnmɛ tò wwomɔ na ke, yii wuun'à kɛ̀ɛge! Ɲaha na yɛ yii maha Kile tùnntunmpii kwɔ̀nhigii yaa na faanre, sùpyire t'à tíi ke, maa kacɛnŋkuure yaa tire kwɔ̀nhigii na,
29 Ai de vós, escribas e fariseus, hipócritas! Pois que edificais os sepulcros dos profetas e adornais os monumentos dos justos
30 maa ŋko “Kampyi wuu mpyi wuu tulyeyi tìiŋi i, wuu mpyi na sì ɲɛɛ n‑bâra pi na si Kile tùnntunmpii bò mɛ.”
30 e dizeis: Se existíssemos no tempo de nossos pais, nunca nos associaríamos com eles para
31 Lire pyiŋkanni na, yii yabilimpil'à li cyêe na mpii pi à Kile tùnntunmpii bò ke, yii mú à pi pire fiige.
31 Assim, vós mesmos testificais que sois filhos dos que mataram os profetas.
32 Ɲyɛ sòŋke yii tulyey'à lyêele ke, yii yyaha le yii i ku fàl'a nɔ ku tɛgɛni na!
32 Enchei vós, pois, a medida de vossos pais.
33 Wwòpiyi yà ye! Yii màcwɔn tùlugo sùpyiibii! Di yii sí n‑jà n‑shwɔ n‑jwo nùmpanŋa nage na yɛ?
33 Serpentes, raça de víboras! Como escapareis da condenação do inferno?
34 Lire e ke yii lógo, mii sí raa Kile tùnntunmpii pìi ná yákilifeebii pìi ná Kile Saliyaŋi cyelentiibii pìi tunni yii á. Yii sí n‑bò pi e, si pìi kwòro cige na, si pìi bwɔ̀n Kile Jwumpe kàlambayi i, si pìi kyérege kànyi yyaha kurugo.
34 Portanto, eis que eu vos envio profetas, sábios e escribas; e
35 Lire e Kile sí n‑tîge yii na pire shintiibii puni mbòŋi i: Abɛli u à tíi ke, mà lwɔ́ uru tèeboni na, fo mà sà nɔ Baraki jyaŋi Zakari mbòŋi na, Zakari pi à bò Kileɲaarebage sèecyage ná sárayi tawwuge shwɔhɔl'e ke.
35 para que sobre vós caia todo o sangue justo, que foi derramado sobre a terra, desde o sangue de Abel, o justo, até ao sangue de Zacarias, filho de Baraquias, que matastes entre o santuário e o altar.
36 Sèeŋi na mii sí yi jwo yii á, Kile sí yii ná yii tulyeyi cɛ̂ɛgɛ tire boore puni kurugo.»
36 Em verdade vos digo que todas essas
37 Ka Yesu si núr'a jwo: «Ei! Zheruzalɛmu shiinbii, yii Zheruzalɛmu kànhe shiinbii, yii pi maha Kile tùnntunmpii bùu, maa Kile jwumpe jwufeebii wàa ná kafaay'i maha bùu ke, y'à tooyo niɲyahaya kwɔ̀ mii la mpyi si yii bínni yiye e s'a yii kàanmucaa, bà ŋkùnuŋi maha u pyìre bínni tiye e, maa bûru ti ɲuŋ'i mɛ. Ŋka yii ɲyɛ a ɲɛɛ lire e mɛ.Ŋkùnuŋi ná u pyìre|src="LB00061b.tif" size="col" ref="Macwo 23.37"
37 Jerusalém, Jerusalém, que matas os profetas e apedrejas os que te são enviados! Quantas vezes quis eu ajuntar os teus filhos, como a galinha ajunta os seus pintos debaixo das asas, e tu não quiseste!
38 Ku ke numɛ! Kile sí cye wwû yii kànhe taan si yii yaha yiye kanna na.
38 Eis que a vossa casa vos ficará deserta.
39 Yii li cè, mà lwɔ́ numɛ na, yii ɲyiini saha sì n‑tɛ̀gɛ mii na mɛ, fo canŋke yii sí n‑pa raa ŋko “Ŋgemu u ɲyɛ na ma Kafooŋi Kile mɛge na ke, Kile u jwó le ur'á.”»
39 Porque eu vos digo que, desde agora, me não vereis Bendito o que vem em nome do Senhor!

Ler em outra tradução

Comparar com outra