Mateus 9

SOY_SIM vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Yeesu uu pɛɛ kúninɔi loni uu kupiyɛ pitɛ́ŋ́ kpɑ́, uu ukuyu pɛlɛ.
1 E entrando Jesus num barco, passou para o outro lado, e chegou à sua própria cidade.
2 Api pɛɛ kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ kɛnyinɛ risɑ́ŋɑ́ɑ́pɔrɛ́ wɑi ɑpí nɛ u lɛɛpɔ. Kuu pinfɑtɛnɛ n yɛ̃́, uu kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ kɛ̃ mɑɑ rɛ: A n kɑhɑri unɛ́pipi, nɛ ɑpɔ́kópɛ pɔ́ sɑ́rɛilɛ.
2 E eis que lhe trouxeram um paralítico deitado num leito. Jesus, pois, vendo-lhes a fé, disse ao paralítico: Tem ânimo, filho; perdoados são os teus pecados.
3 Kei kɛ isé picélɑɑ pinyinɛ ɑpi pɛɛ pimɛcɔpɛcirɛ tee rɛ: Utisi nkó yɛ Uléécɑɑ riyu kopulɛ!
3 E alguns dos escribas disseram consigo: Este homem blasfema.
4 Yeesu uu pikɛmúŋɛ́ céru uu rɛ: Yo nnyɑ kɑni lɛ̃ nɔ́sinɛ́fɑ-i simúŋɛ́ kópɛ wɑi?
4 Mas Jesus, conhecendo-lhes os pensamentos, disse: Por que pensais o mal em vossos corações?
5 Anɔ́ɔ nnyɛ́ kɛtɛ́ kɛcɔpɛ, ríye tɛɛ fɑ́kú nɛ ricɔ: Kɛ usoi uu yɛ́ kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ ḿ mɑɑ rɛ: Nɛ ɑpɔ́kópɛ pɔ́ sɑ́rɛi nɛ́ɛ kuu yɛ́ kɛ ḿ mɑɑ rɛ: A yisi ɑ sɔ́nɛ?
5 Pois qual é mais fácil? dizer: Perdoados são os teus pecados, ou dizer: Levanta-te e anda?
6 Nɛ lɑ nɔkɛ́ céri rɛ nɛ̃́, Usoi Kɛpipi yɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ ńnɑŋɛ mɑ́lɛ kɛ́ nɛ pisoi ɑkópɛ pi sɑ́rɛi. Kei kuu pɛɛ kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ kɛ̃ mɑɑ rɛ: A yisi ɑ nyɛrɛ, ɑ ripɔ́sɑ́ŋɑ́ɑ́pɔrɛ́ pílɛsi ɑɑ́ kulu.
6 Ora, para que saibais que o Filho do homem tem sobre a terra autoridade para perdoar pecados {disse então ao paralítico}: Levanta-te, toma o teu leito, e vai para tua casa.
7 Utisi uu yisi uú kulu.
7 E este, levantando-se, foi para sua casa.
8 Kɛ pisoi kulúi pɛɛ kei ń we ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́, ɑi pírí pi wɑi ɑpi pɛɛ Uléécɑɑ m pɑkɑrɛntɛ rɛ u sisoipipi ńnɑŋɛ píimɑ mmɛ̃ hɛ nnyɑ.
8 E as multidões, vendo isso, temeram, e glorificaram a Deus, que dera tal autoridade aos homens.
9 Yeesu uu kɛ́yu-mɛ̃ n tɔ́su uu utisi unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Mɑtiyee yɛnu un pilɑmpooyɔɔ́ kɛkɛi-i tṹ. Uu u mɑɑ rɛ: A yisi ɑ nɛ́ ritiki. Mɑtiyee uu yisi uu u tiki.
9 Partindo Jesus dali, viu sentado na coletoria um homem chamado Mateus, e disse-lhe: Segue-me. E ele, levantando-se, o seguiu.
10 Yeesu uu pɛɛ lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ sĩ́ uú hɑ Mɑtiyee kɛyɔ-i n tũ un ilukɛ le. Pilɑmpooyɔɔ́ nɛ pikópɛkɔɔ́ picɔ ɑpí hɑpɔ ɑpi kei u nɛ upipirɛtiki kɛkúrí tonɛ.
10 Ora, estando ele à mesa em casa, eis que chegaram muitos publicanos e pecadores, e se reclinaram à mesa juntamente com Jesus e seus discípulos.
11 Kɛ Pifɑrisi ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́, ɑpi Yeesu pipirɛtiki mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɛ nɔ́unɛ́célɑɑ nɛ pilɑmpooyɔɔ́ nɛ pikópɛkɔɔ́ picɔ ɑpi kɛlõ kɛsɛ tũ pin le?
11 E os fariseus, vendo isso, perguntavam aos discípulos: Por que come o vosso Mestre com publicanos e pecadores?
12 Yeesu uu kóm pin lɛ̃ símisi uu rɛ: Ái pisoi pɛɛ isɑrɛ n lɑ́ɑ́rú nnyɑ kɛ upɔisɛ uú we, ɑmɑ́ pitóikɔ́ nnyɑ kuú we.
12 Jesus, porém, ouvindo isso, respondeu: Não necessitam de médico os sãos, mas sim os enfermos.
13 Ani hɑ Uléécɑɑ nsímɛ́ mmú kuu ḿ mɑ ɑsei wɛ́ɛ́si ɑni kóm. U mɑɑ rɛ: Nɛ̃́, Uléécɑɑ yɛ nɔ́ písɛi rɛ ɑni íwɛ n ténɑɑnɛ, ɑ́m nɔ́ písɛi rɛ ɑni yɛ isɛɛ nɛ nɛ́ nyɔ́ɔnsɛ. Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Ái pɛpɛɛ pimɛcirɛ n nyɑ́ni rɛ pi pisoi lɛ pɛɛ ɑsei n tikilɛ̃ kɑm piséi kɑ, ɑmɑ́ pikópɛkɔɔ́ nnyɑ kɑḿ kɑ.
13 Ide, pois, e aprendei o que significa: Misericórdia quero, e não sacrifícios. Porque eu não vim chamar justos, mas pecadores.
14 Kei kɛ Yohɑni Úniwolɛ pipirɛtiki ɑpi Yeesu kɛkúrí hɑ́pɔ ɑpi u pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɛ tɔ́ nɛ Pifɑrisi ɑri ɑnɔ́ɔ pɑhɑɑnkɛɛ mɛsɛ́rɛ, ɑmɑ́ pɔ̃́ pipirɛtiki ɑ́pi yɛ pɛɛ pɑɑsi?
14 Então vieram ter com ele os discípulos de João, perguntando: Por que é que nós e os fariseus jejuamos, mas os teus discípulos não jejuam?
15 Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Nɔ músu rɛ usoi yɛ́ pisɔ́ɔnnɛ ɑnyɑ̃́ n wɑi uu upisɑnɛ séi ɑpi pɛɛ́ hɑpɔ ɑpí nɛ mpɔ́ɔcɑɑi n tũ? Aɑi, mmɛ̃ ńn we. Li yɛ́ kɑm ɑpi kumúŋɛ́ kunyinɛ-i unɔ́sikɔ́ uyɛ̃ pikɛcɔpɛ lesɛ ɑpí nɛ tɔ́mpɔ. Pɛɛ́ uyɛ-i kɑpi yɛ́ pɛɛ ɑnɔ́ɔ pɑɑsi.
15 Respondeu-lhes Jesus: Podem porventura ficar tristes os convidados às núpcias, enquanto o noivo está com eles? Dias virão, porém, em que lhes será tirado o noivo, e então hão de jejuar.
16 Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Ápi yɛ kusɑ́ŋɑ́ɑ́ fɑlɛ kɛpɑmpi kpísi ɑpí nɛ risípii kpurɛ tɑŋɛnɛ. Insɑ́ lɛ̃, kusɑ́ŋɑ́ɑ́ fɑlɛ kɛpɑmpi yɛ́ kusɑ́ŋɑ́ɑ́ kpurɛ nkú m pɑsɑlɛ̃ ɑí cɛɛ́ri, kupólɛ ɑku pɛɛ kufoí feriyɛ.
16 Ninguém põe remendo de pano novo em vestido velho; porque semelhante remendo tira parte do vestido, e faz-se maior a rotura.
17 Uu kɔ kpɑ́ rɛ: Úkɑ úu yɛ pítɑ pelẽ ɑkónɛnuŋ́ kpurɛ-i súũ. Insɑ́ lɛ̃, pítɑ yɛ́ kɑm ɑpi pelu, ɑnúŋ́ ɑɑ kpɑ́fú ɑpi kɛteni-i lúlu, ɑnúŋ́ pɔ́ɔ kɔ mɛ́woo wɑi. Amɑ́ ɑkónɛnuŋ́ fɑlɛ kɛ́mɛɛ kɑpi yɛ pítɑ fɑlɛ súũ, ɑi lɛ̃ n we ɑpí hɑ nɛ pelu.
17 Nem se deita vinho novo em odres velhos; do contrário se rebentam, derrama-se o vinho, e os odres se perdem; mas deita-se vinho novo em odres novos, e assim ambos se conservam.
18 Yeesu un lɛ̃ we un nɛ Yohɑni Úniwolɛ pipirɛtiki símisi, Pisuifi uyukɔɔ́ unyinɛ uú hɑpɔ uu ukɛyu-i wúlɑ uu rɛ: Unɛ́kpére yɛɛ nfɑ́ɑni nní kpupɔ ɑ́i kɑhɑnɛ n nɑ́ŋɑi. Amɑ́ ɑ kɑm ɑ hɑ ɑnípɛ ukɛcɑ́ɑ́ rilɑɑ. U yɛ́ nfɑ́ɑ wɑ.
18 Enquanto ainda lhes dizia essas coisas, eis que chegou um chefe da sinagoga e o adorou, dizendo: Minha filha acaba de falecer; mas vem, impõe-lhe a tua mão, e ela viverá.
19 Yeesu uu yisi u nɛ upipirɛtiki ɑpi u tiki.
19 Levantou-se, pois, Jesus, e o foi seguindo, ele e os seus discípulos.
20 Unɔ́si unyinɛ yɛɛ mɛ́nyɛ n foho hɑ́i iŋmɛ̃ kɛfi nɛ itɛ́, uú nɛ Yeesu kɔ, uu uilũ titimɛ kɛpirɛ-mɛ̃ cɑ.
20 E eis que certa mulher, que havia doze anos padecia de uma hemorragia, chegou por detrás dele e tocou-lhe a orla do manto;
21 Ái mɛ́woo kuu lɛ̃ ticɑ. U ukɛfɑ-i mɑɑ rɛ: Nɛn pɛɛ́ ŋmɑɑ uilũ kerí n fe ɑḿ cɑ, nɛ yɛɛ pɛɛ́ peí.
21 porque dizia consigo: Se eu tão-somente tocar-lhe o manto, ficarei sã.
22 Yeesu uu pɛɛ kɛpirɛ-mɛ̃ pɑnsɛpɔ uu u yɛnu uu u mɑɑ rɛ: A n kɑhɑri unɛ́kpére, mpɔ́fɑtɛnɛ yɛ pɔ́ péisɛlɛ. Unɔ́si uyɛ̃ uu kei nní pélu.
22 Mas Jesus, voltando-se e vendo-a, disse: Tem ânimo, filha, a tua fé te salvou. E desde aquela hora a mulher ficou sã.
23 Kɛ Yeesu uú hɑ úyukɔɔ́ uyɛ̃ kɛyɔ n tuipɔ, pisunsímɑɑ pɛɛ pimɛcirɛ n cɑ́pinɛ pikɛ́ nkpɔ wɑ nɛ risoiwuí nɛ iwɔ́ɔ líkí-líkí kuu lɛɛpɔ kɛ́yɔ mɛyipɛ.
23 Quando Jesus chegou à casa daquele chefe, e viu os tocadores de flauta e a multidão em alvoroço,
24 Uu pi mɑɑ rɛ: Ani nté léepɔ. Kɛkpérepi nkɛ́ ɑ́kɛ kpu, kɛ lɔnilɛ. Kuu lɛ̃ ḿ mɑ, ɑpi u sɛ́nnyi.
24 disse; Retirai-vos; porque a menina não está morta, mas dorme. E riam-se dele.
25 Kɑpi pisoi kɛtɑhɑi-mɛ̃ n lésɛpɔ, Yeesu uu pɛɛ kulee lompɔ. Uu kɛkpérepi kunípɛ tini, ɑkɛ yisi ɑkɛ nyɛrɛ.
25 Tendo-se feito sair o povo, entrou Jesus, tomou a menina pela mão, e ela se levantou.
26 Nsímɛ́ nn kei kɛtẽ kɛ̃ nnɛ́í kɔ́ɔ́nú nn tɑ́ŋɛnɛ.
26 E espalhou-se a notícia disso por toda aquela terra.
27 Kɛ Yeesu uu kei n yisi un tɔ́su, pinyíyɛ pitɛ́ pinyinɛ ɑpi u n tikilɛ̃ pin cɑ́ɑ́i rɛ: A irɔ́wɛ yɛ̃, Tɑfiti Kɛpipi.
27 Partindo Jesus dali, seguiram-no dois cegos, que clamavam, dizendo: Tem compaixão de nós, Filho de Davi.
28 Kuu kɛ́yɔ n tu, pinyíyɛ pɛ̃ ɑpi ukɛkúrí hɑpɔ. Kei kuu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Nɔ nɛ kɛfɑ tɛnɛ rɛ nɛ́ fe ɑm lɛ̃ kɑni ń lɑ wɑii? Api u pɛsɛ rɛ: Ɛɛɛ Upíimɑ, pɔ́ fe.
28 E, tendo ele entrado em casa, os cegos se aproximaram dele; e Jesus perguntou-lhes: Credes que eu posso fazer isto? Responderam-lhe eles: Sim, Senhor.
29 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ piinipɛɛ ricɑ uu rɛ: Uléécɑɑ ukɛ́ lɛ̃ kɑní nɛ nní kɛfɑ n tɛnɛ nɔ́ wɑ.
29 Então lhes tocou os olhos, dizendo: Seja-vos feito segundo a vossa fé.
30 Kuu lɛ̃ ḿ mɑ, piinipɛɛ ii wúkulɛ ɑpí n nyɑ́ni. Uu pɛɛ pi kúrúrúsɛ rɛ: Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ ńsɔnɛ, ɑ́ni kɑpɛ tíyɛ unyinɛ ukɛ́ lɛ̃ kõ.
30 E os olhos se lhes abriram. Jesus ordenou-lhes terminantemente, dizendo: Vede que ninguém o saiba.
31 Amɑ́ kɑpi yɛ́ kei nní n léepɔ, ɑpi pikɛtẽ kɛ̃ nnɛ́í nɛ Yeesu nsímɛ́ kɔ́ɔ́nú ɑpi ríyu u wɑisɛ.
31 Eles, porém, saíram, e divulgaram a sua fama por toda aquela terra.
32 Pinyíyɛ pɛ̃ pɔ́ɔn nní fɑ́ɑupɔlɛ̃, pinyinɛ ɑpí nɛ unírihélɑɑ unyinɛ yɛɛ úu yɛ nsímɛ́ n fe Yeesu lɛɛpɔ.
32 Enquanto esses se retiravam, eis que lhe trouxeram um homem mudo e endemoninhado.
33 Kɛ Yeesu uu yɛ́ kuníri kpɛ̃ n lɑ́kɑsɛpɔ, utisi uyɛ̃ uu nsímɛ́ kɑ́pɑ́ɑ́. Ai riwúí tɛ-i ḿpɑ́ úye nnɔ́ɔ yipu, ɑpi pɛɛ rɛ: Ári píkɑi Isirɑyɛɛli kɛteni-i mɛwɑi mmɛ́ mɛcɔ yɛnɑɑlɛ̃!
33 E, expulso o demônio, falou o mudo e as multidões se admiraram, dizendo: Nunca tal se viu em Israel.
34 Amɑ́ Pifɑrisi pɔ́ɔ rɛ: Kunírilɑ̃ wɛ́ɛ́sɛ kpɛɛ ńnɑŋɛ u hɛ un nɛ ɑníri lɑkɑsɛ!
34 Os fariseus, porém, diziam: É pelo príncipe dos demônios que ele expulsa os demônios.
35 Yeesu yɛ pɛɛ ɑyu nɛ siyupi nnɛ́í kɔ́ɔ́núlɛnlɛ un kei Pisuifi ɑyomɛyɑ́hɑɑlee kɛ́mɛɛ céési un kɔ Uléécɑɑ iyɔɔpi Nsímɛ́ Kɛcirɛ pisoi yóólɛ̃ un kɔ itói ncɔpuri nɛ ncɔ́ŋ ncɔpuri mɛɛ pisoi m pɛkɛsi pɔisɛntɛ.
35 E percorria Jesus todas as cidades e aldeias, ensinando nas sinagogas, pregando o evangelho do reino, e curando toda sorte de doenças e enfermidades.
36 Uu ɑsoiwuí yɛ́nu ɑn pɔɔnɛlɛ̃ lin ɑ feriyɛlɛ̃, ɑn mɛ́woo tóórinkɛɛ yɑrɛ isɑ́ŋ yɛɛ íi usẽ́ m mɑ́, ɑi íwɛ u wɑi.
36 Vendo ele as multidões, compadeceu-se delas, porque andavam desgarradas e errantes, como ovelhas que não têm pastor.
37 Uu pɛɛ upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Kɛcɑrɛ kɛɛ kúkpɑɑ n tu yɛ lɑɑnulɛ pelele, ɑmɑ́ pɛpɛɛ yɛ́ kɛ ń kpɑsi ɑ́pi pɛɛ kulúi we.
37 Então disse a seus discípulos: Na verdade, a seara é grande, mas os trabalhadores são poucos.
38 Lɛ̃ nnyɑ, ɑni Upíimɑ pisɛ rɛ ukɛ́ pikɛikɔ́ pɛɛ yɛ́ ń kpɑsi pɑmɛ.
38 Rogai, pois, ao Senhor da seara que mande trabalhadores para a sua seara.

Ler em outra tradução

Comparar com outra