Marcos 13
SOY_SIM vs ARIB
1 Kɛ Yeesu uu Uléécɑɑ kɛyɔ-i n léeri, upirɛtiki usɛ uu u mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, ɑ ripɑí, kɛ́yɔ kɛcirɛ nɛ ɑpɑrɛ sɔnɛ-sɔnɛ, nɛ́ɛ yo?
1 Quando saía do templo, disse-lhe um dos seus discípulos: Mestre, olha que pedras e que edifícios!
2 Yeesu uu rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: Pɔ kɛ́yɔ píimɑ nkɛ́ nyɑ́nii? Li sɔ́nti likɛ́ wɑ ripɑrɛ ríkɑ ɑ́ri yɛ́ ricɔ kɛcɑ́ɑ́ n tɔsilɛ̃. Linnɛ́í mmú yɛ sɔ́ntilɛ likɛ́ fori tɛ́kɛ́-tɛ́kɛ́.
2 Ao que Jesus lhe disse: Vês estes grandes edifícios? Não se deixará aqui pedra sobre pedra que não seja derribada.
3 Uu Olifiyee rikúú kɛcɑ́ɑ́ tonɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛyu-mɛ̃. Piyɛɛ nɛ Yɑkupu nɛ Yohɑni nɛ Antiree mɛcirɛ nɛ uyɛ̃ pin we, ɑpi u pisɛ rɛ:
3 Depois estando ele sentado no Monte das Oliveiras, defronte do templo, Pedro, Tiago, João e André perguntaram-lhe em particular:
4 A rɔ́ símisi kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ lɛ̃ ɑi ń werinɛ. Yo yɛɛ rɔ́ nyísɛnɛ rɛ lɛ̃ nnɛ́í yɛ́ tɛnɛ?
4 Dize-nos, quando sucederão essas coisas, e que sinal haverá quando todas elas estiverem para se cumprir?
5 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ ńsɔnɛ, ɑ́ni kɑpɛ tíyɛ unyinɛ ukɛ́ kuyúi nɔ́ tɑ̃.
5 Então Jesus começou a dizer-lhes: Acautelai-vos; ninguém vos engane;
6 Pisoi mɛyɑ̃́ yɛ́ sɔ́nɑɑmɛ usɛ usɛ nɛ rinɛ́nyíri, ḿpɑ́ úye uu yɛ mɑɑ rɛ nɛ̃́ kɛ Uléécɑɑ uu wɛ́ɛ. Lɛ̃ kɛ́mɛɛ kɑpi yɛ́ pisoi kulúi kuyúi tɑ̃.
6 muitos virão em meu nome, dizendo: Sou eu; e a muitos enganarão.
7 Nɔn píyei n kõ tɛ ɑtɔpi yɛ nnyɑ́ɑ̃ nɛ kɛtɑɑ-pɔ wemɛ, ɑ́ni kɑpɛ nfɑsimɛ́ tónɛ, likumúŋɛ́ rɛ lɛlɛɛ sɔ́nti. Amɑ́ kɛ́tɔ ɑ́kɛ kɑhɑnɛ n tu.
7 Quando, porém, ouvirdes falar em guerras e rumores de guerras, não vos perturbeis; forçoso é que assim aconteça: mas ainda não é o fim.
8 Nsoipuri nnyinɛ yɛ́ yisi nn nsoipuri ncɔ nɛ tɔpu, kɛyɔ́ɔpitẽ ɑkɛ kɛyɔ́ɔpitẽ kɛcɔ nɛ tɔpu, kɛtẽ yɛ́ɛ́ silõ silõ yeŋesi, nkṹ yɛ́ kɔ wɑ. Limpɔlɛ yɛ́ n we yɑrɛ kɛ mɛmɑ́rɛnlõ ɑmɛ yɛ unɔ́si pikɛ́hɛ̃ n kórɑɑnɛ.
8 Pois se levantará nação contra nação, e reino contra reino; e haverá terremotos em diversos lugares, e haverá fomes. Isso será o princípio das dores.
9 Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ. Pi yɛ́ nɛ sitúhɑɑnɛ nɔ́ hɑ, ɑpí nɛ sipɔ́pí nɔ́ kɑ́ii ɑyómɛyɑ́hɑɑlee-i. Pi yɛ́ nɛ̃́ nnyɑ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ kɛ́mɛɛ nɛ pitúhɑɑnɛ kɛ́mɛɛ nɔ́ sɔ́nɛ. Nɔ́ kɔ pikɛyu-i inɛ́tɑnsei li.
9 Mas olhai por vós mesmos; pois por minha causa vos hão de entregar aos sinédrios e às sinagogas, e sereis açoitados; também sereis levados perante governadores e reis, para lhes servir de testemunho.
10 Li pisɛ rɛ pikɛ́ Nsímɛ́ Kɛcirɛ isoipuri nnɛ́í riyóó kɛlenɛ.
10 Mas importa que primeiro o evangelho seja pregado entre todas as nações.
11 Pin nɔ́ n tĩ ɑpí nɛ kɛtúhɑɑnɛ nɔ́ sĩ́, ɑ́ni kɑpɛ pírí tónɛ kɛlenɛ nɛ mmɛ̃ kɑni yɛ́ m mɑɑ, ɑmɑ́ ɑni mmɛ mɛɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i nɔ́ n kɑ mɑɑ, likumúŋɛ́ rɛ ɑ́i nɔ́ɔ símisi, ɑmɑ́ Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ mu.
11 Quando, pois, vos conduzirem para vos entregar, não vos preocupeis com o que haveis de dizer; mas, o que vos for dado naquela hora, isso falai; porque não sois vós que falais, mas sim o Espírito Santo.
12 Usoi yɛ́ umɑ́ɑ nɛ́ɛ uwɑ̃́ tĩ uu tíyɛsɛ ɑpi u kopu. Pisɑ́ɑ yɛ́ kɔ limɛcɔ pisipipi wɑ. Siwɑ̃́ yɛ́ pisɑ́ɑ nɛ píni kɛcɑ́ɑ́ nyɛrɛ ɑsi tíyɛsɛ ɑpi pi kóni.
12 Um irmão entregará à morte a seu irmão, e um pai a seu filho; e filhos se levantarão contra os pais e os matarão.
13 Tinɛ́nyíri nnyɑ, ḿpɑ́ úye yɛ nɔ́inɛ́puri yulunɛ, ɑmɑ́ úye un tinkɑ́hɑ́-kɑ́hɑ́ hɑ́i nɛ kɛ́tɔ-pɔ, Uléécɑɑ yɛ́ u yoriyɛ.
13 E sereis odiados de todos por causa do meu nome; mas aquele que perseverar até o fim, esse será salvo.
14 Kumúŋɛ́ kunyinɛ yɛ́ kɑm ɑni ncɑɑi píimɑ mɛɛ yɛ n cɔ́kɔi yɛnu, kei kɑ́i nɛ n sɑ́ rɛ nkɛ́ n we. Úye un nsímɛ́ mmɛ̃ n kɛɛ̃, ukɛ́ musí ukɛ́ liɑsei kõ. Lin lɛ̃ n wɑ, pɛpɛɛ Yutee kɛtẽ kɛ́mɛɛ ń we pikɛ́ wuri ɑpi ɑyɔ́pɛ tɑɑ́.
14 Ora, quando vós virdes a abominação da desolação estar onde não deve estar {quem lê, entenda}, então os que estiverem na Judéia fujam para os montes;
15 Úye un kɛ́yɔ ipirɑɑ kɛcɑ́ɑ́ n we, úu kɑpɛ kɛ́yɔ-i ricɛpimɛ rɛ ukɛ́ linyinɛ kpísi.
15 quem estiver no eirado não desça, nem entre para tirar alguma coisa da sua casa;
16 Úye un kɔ kɛcɑrɛ-i n we, úu kɑpɛ kɛpirɛ pɛlɛ rɛ ukɛ́ hɑ ukɛtukɑnkɑ kpísi.
16 e quem estiver no campo não volte atrás para buscar a sua capa.
17 Íwɛ kɛ pifɑni nɛ pimɑ́rɛni ɑpí hɑ siyɑ́ɑ sɛ-i topori.
17 Mas ai das que estiverem grávidas, e das que amamentarem naqueles dias!
18 Ani kɛyómɛ yɑ́ɑ́si, ɑ́i kɑpɛ nnyiyɛ kumúŋɛ́ kɑ.
18 Orai, pois, para que isto não suceda no inverno;
19 Likumúŋɛ́ rɛ siyɑ́ɑ sɛɛ íwɛ píimɑ sikɔ́ lɛ. Kɛ Uléécɑɑ uú nɛ kɛtẽ n wɑ, ɑ́pi íwɛ iyɛ̃ icɔ yɛnɑɑlɛ̃, iicɔ íi kɔ píkɑi léeri.
19 porque naqueles dias haverá uma tribulação tal, qual nunca houve desde o princípio da criação, que Deus criou, até agora, nem jamais haverá.
20 Uléécɑɑ unsɑ́ pɛɛ siyɑ́ɑ sɛ̃ n hɑsi, úkɑ úu yɛ́ pɛɛ nfɑ́ɑ yɛ̃. Pɛ̃ kuu n tɛ́si uú n te nnyɑ kuu si hɑsi.
20 Se o Senhor não abreviasse aqueles dias, ninguém se salvaria mas ele, por causa dos eleitos que escolheu, abreviou aqueles dias.
21 Úye un pɛɛ nɔ́ m mɑɑ rɛ: Ukirisi kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ yɛ nté nɛ́ɛ nté-pɔ welɛ, ɑ́ni kɑpɛ wɑisɛ.
21 Então, se alguém vos disser: Eis aqui o Cristo! ou: Ei-lo ali! não acrediteis.
22 Likumúŋɛ́ rɛ pikirisi nɔɔmɛ nɛ ɑntepuyɛ nɔɔmɛ yɛ leerinɛ. Pi yɛ́ɛ́ mɛwɑisɑŋɑ nɛ mɛwɑi píimɑ wɑpisi pikɛ́ nɛ ḿpɑ́ pɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uú n te pɔisɛ.
22 Porque hão de surgir falsos cristos e falsos profetas, e farão sinais e prodígios para enganar, se possível, até os escolhidos.
23 Áni kɑpɛ lɔpilɛ, ḿpɑ́ yo kɑm nní mɛncirɛ nɔ́ símisi.
23 Ficai vós, pois, de sobreaviso; eis que de antemão vos tenho dito tudo.
24 Amɑ́ siyɑ́ɑ sɛ̃ kɛ́mɛɛ, íwɛ píimɑ iyɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ kɛ
24 Mas naqueles dias, depois daquela tribulação, o sol escurecerá, e a lua não dará a sua luz;
25 — ausente —
25 as estrelas cairão do céu, e os poderes que estão nos céus, serão abalados.
26 — ausente —
26 Então verão vir o Filho do homem nas nuvens, com grande poder e glória.
27 — ausente —
27 E logo enviará os seus anjos, e ajuntará os seus eleitos, desde os quatro ventos, desde a extremidade da terra até a extremidade do céu.
28 Ani kúfikiyee kɛnyɑ́rũ icélɑɑ kutu ricɔ. Ku yɛ kun ilésɛ ŋmṹ n wɑiri, mɛpɛ́i mɛn n leeri, nɔ yɛ mɛsɛ nɛ mɛsɛ ceri rɛ kupii yɛ nyɑhɑimɛlɛ.
28 Da figueira, pois, aprendei a parábola: Quando já o seu ramo se torna tenro e brota folhas, sabeis que está próximo o verão.
29 Limɛcɔ kɑí we, nɔn píyei likɛi nní mɛwɑi n yɛ̃, ɑni ceri rɛ Usoi Kɛpipi yɛ nyɑhɑimɛlɛ un tinɔnɔɔ nɛ kɔlɛ̃.
29 Assim também vós, quando virdes sucederem essas coisas, sabei que ele está próximo, mesmo às portas.
30 Asei kɑm nɔ́ símisi: Pisoi kunɑi nkú ɑ́ku tɔ́sunɛ kɛlenɛ nní nnɛ́í likɛ́ nɛ ń kɑm.
30 Em verdade vos digo que não passará esta geração, até que todas essas coisas aconteçam.
31 Kɛtẽ nɛ kɛyómɛ yɛ́ tɔsí, ɑmɑ́ ɑnɛ́nɔ́ɔ ɑ́ɑ mɛtɔ́ŋɛ́ mɑ́.
31 Passará o céu e a terra, mas as minhas palavras não passarão.
32 Amɑ́ in kɛtẽ mɛtɛnɛ nkɔ́, úkɑ úu likɛyɑɑ kɛ̃ nɛ́ɛ liituŋɛ iyɛ̃ nyu, ḿpɑ́ piléécɑɑtumɛ pɛɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ ń we nɛ́ɛ Uléécɑɑ Kɛpipi ricuruu. Amɑ́ Usɑ́ɑ mɛcirɛ yɛɛ nyu.
32 Quanto, porém, ao dia e à hora, ninguém sabe, nem os anjos no céu nem o Filho, senão o Pai.
33 Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ, ɑ́ni kɑpɛ ripɔ́ɔ fóm, (ɑni yɛ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si), likumúŋɛ́ rɛ ɑ́ni nyu píyei kɛ liituŋɛ ii yɛ́ kɑm.
33 Olhai! vigiai! porque não sabeis quando chegará o tempo.
34 Li yɛ́ n we yɑrɛ usoi yɛɛ ncée ń hɑ uu ukɛyɔ tíyɛ, uu upikɛikɔ́ ńnɑŋɛ hɛ, uu ḿpɑ́ úye pikɛi u múísɛ, uu rinɔnɔɔ umɛ́rɛ́ rinɔ́ɔ hɛ rɛ úu kɑpɛ ripɔ́ɔ fóm.
34 É como se um homem, devendo viajar, ao deixar a sua casa, desse autoridade aos seus servos, a cada um o seu trabalho, e ordenasse também ao porteiro que vigiasse.
35 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́ni kɑpɛ ripɔ́ɔ fóm, likumúŋɛ́ rɛ ɑ́ni nyu píyei kɛ úyɔsɑɑ uu pɛɛri, nnyɔ́ɔ́ nɛ́ɛ kɛsinɛ pele nɛ́ɛ mɛcɑ́nkooi nɛ́ɛ mmɑrɛ.
35 Vigiai, pois; porque não sabeis quando virá o senhor da casa; se à tarde, se à meia-noite, se ao cantar do galo, se pela manhã;
36 Ái kɑpɛ wɑ rɛ u mɛkɑ́ikɑi kɑ uu nɔ́ lɛɛri nnɔ̃ kɛ́mɛɛ.
36 para que, vindo de improviso, não vos ache dormindo.
37 Lɛ̃ kɑm nní nɔ́ n símisi, ḿpɑ́ úye kɑḿ nɛ mɑ́nɛ, ɑ́ni kɑpɛ ripɔ́ɔ fóm.
37 O que vos digo a vós, a todos o digo: Vigiai.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?