Mateus 7
MXPNT vs ARIB
1 ’Kidi pøn nugo o ti xapøkyꞌejxtɨ, jøts Dios nayɨdeꞌen mgapøkyꞌejxɨdɨt.
1 Não julgueis, para que não sejais julgados.
2 Nayɨdeꞌen meets Dios ja mdagubatɨyɨt pønɨ sa̱ meets ja mmɨguꞌuk xuñ, nay jaꞌats ja yikꞌawetsp.
2 Porque com o juízo com que julgais, sereis julgados; e com a medida com que medis vos medirão a vós.
3 ¿Sudso døꞌøn ja mmɨguꞌuk pyøky xꞌejxpa̱a̱jtɨyɨ, jøts ja mjaꞌ neꞌegɨ xkaꞌixy kudam ja jawaanɨ møj?
3 E por que vês o argueiro no olho do teu irmão, e não reparas na trave que está no teu olho?
4 Jøts, ¿sudsots mets ɨdøꞌøn namyɨkajxɨbɨm xka̱jpxꞌøyɨwya̱ꞌa̱ñ ya̱m mets ja mdsɨna̱a̱ꞌyɨn øy xkayikyøꞌøy?
4 Ou como dirás a teu irmão: Deixa-me tirar o argueiro do teu olho, quando tens a trave no teu?
5 ¡Meets wɨnꞌøøꞌmbɨ ata̱a̱dyɨ! yikꞌøyɨdɨ jawyeen ja mgaꞌøchɨna̱a̱ꞌyɨndɨ, wɨnetnɨmts ja mmɨguꞌuk chɨna̱a̱ꞌyɨn xka̱jpxꞌøyɨyɨdɨt.
5 Hipócrita! tira primeiro a trave do teu olho; e então verás bem para tirar o argueiro do olho do teu irmão.
6 ’Jøts kidi nugo aja̱wɨ øy pøn xmoꞌodɨ midi ja Dios yjaꞌajɨp, kidi jadeꞌen xundɨ sa̱m ukꞌotigati nugo aja̱wɨ yikmøꞌøy, ku ja nay jaꞌayɨ mꞌuktanɨbɨdøꞌjknɨyɨdɨt, jøts tsojk tatsuꞌutsaꞌam mꞌukyikꞌejxnɨdɨt. Jøts kidi nugo aja̱wɨ xukmadowdɨ Dios kyajpxy pøn tkaja̱ꞌgyukɨdɨp, ku ja nugo tꞌukꞌa̱mnɨxeknɨdɨ tꞌuktsaachnɨxeknɨdɨ, taxiꞌiky nugo tja̱wɨdɨ.
6 Não deis aos cães o que é santo, nem lanceis aos porcos as vossas pérolas, para não acontecer que as calquem aos pés e, voltando-se, vos despedacem.
7 ’Amɨdowdɨ pøktsowdɨ, jøts Dios mmoꞌojɨdɨt; ɨxa̱ꞌa̱dɨ pønɨ ti mgaꞌejtxɨdɨp, mdukpa̱a̱dɨpts meets Dios jaꞌ; uk ku mguga̱jpxɨdɨt muum, yikꞌawa̱ꞌa̱tspts øy pøn ja tøjkꞌa̱a̱w.
7 Pedí, e dar-se-vos-á; buscai, e achareis; batei e abrir-se-vos-á.
8 Ti ja kidyimyꞌukyikmøøpy pøn tꞌamɨdoop pøn tpøktsoop, pyajtpy jaꞌ pøn tigati tꞌɨxaapy; uk ku pøn kya̱jpxwɨdity kyuga̱jpxɨ, øy muum yikꞌawa̱jtsxɨyɨpts ja tøjkꞌa̱a̱w ja øy pøn.
8 Pois todo o que pede, recebe; e quem busca, acha; e ao que bate, abrir-se-lhe-á.
9 ’¿Ti wan meets ja ndejɨn wɨna̱a̱gɨn pøn yꞌuꞌnk yꞌuna̱ꞌjk tmøøpy tsa̱a̱ ku ja tꞌamɨdøy tsa̱pkaaky?
9 Ou qual dentre vós é o homem que, se seu filho lhe pedir pão, lhe dará uma pedra?
10 ¿Uk tmøꞌøy tsa̱a̱ꞌñ ku ja tꞌamɨdøy a̱jkx tsa̱ꞌa̱y?
10 Ou, se lhe pedir peixe, lhe dará uma serpente?
11 Øyts mee ma̱ba̱a̱t mjagatyimyꞌøyja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ, mja̱jtɨpts ku xmoꞌodɨt mꞌuꞌnk mꞌuna̱ꞌjk midi øy tsuj pɨdsømp, ¡tits Dios tyungɨp pø tsa̱jpjøtpyxɨ jaꞌ, myoꞌopts jaꞌ ja øyꞌa̱jtɨn ja tsujꞌa̱jtɨn pønɨ pøn ja amɨdoꞌoxɨyɨp!
11 Se vós, pois, sendo maus, sabeis dar boas dádivas a vossos filhos, quanto mais vosso Pai, que está nos céus, dará boas coisas aos que lhas pedirem?
12 ’Jadeꞌen ɨdøꞌøn xunꞌettɨt, meets ɨdøꞌøn ja mmɨguꞌuk mwɨndsøꞌøgɨp sa̱m meets ja køꞌøm xjatsøky ja nawyɨndsøꞌøgɨ; kumɨ yøꞌ ɨdøꞌøn ja Moisés kyutujk ñɨꞌaneꞌempy, jøts nayɨdeꞌen wya̱ꞌa̱ñ ja kugajpxtyøjk ja ñøktyɨ.
12 Portanto, tudo o que vós quereis que os homens vos façam, fazei-lho também vós a eles; porque esta é a lei e os profetas.
13 ’Jap ɨdøꞌøn mdøkɨdɨt ma̱ ja tøjkꞌa̱a̱w kadanaxyɨm midi mutsk midi xuꞌuts. Møj ñɨdøjkꞌa̱a̱w jaꞌ, møj ñɨduuꞌ jaꞌ midi nøjkxp jap ayoda̱a̱jkjøtpy ma̱nɨm ɨdøꞌøn tukɨꞌɨyɨ wyɨndɨgøøgyixy, may jaꞌ pøn jap tøjkɨdɨp;
13 Entrai pela porta estreita; porque larga é a porta, e espaçoso o caminho que conduz à perdição, e muitos são os que entram por ela;
14 jøts ja tøjkꞌa̱a̱w, jøts ja tuuꞌ midi nøjkxp jap ma̱ tsɨna̱a̱ꞌyɨn xemɨkøjxp nba̱a̱jtɨndɨt, mutsk jaꞌ xuꞌuts jaꞌ, nɨwaanɨ ja iidyɨ pøn ɨdøꞌøn ja tøjkɨdɨp.
14 e porque estreita é a porta, e apertado o caminho que conduz à vida, e poucos são os que a encontram.
15 ’Øyɨm mnayꞌejxꞌetɨdɨt, øyɨm xꞌejxtɨt ja ja̱a̱ꞌy pøn wɨnꞌøøꞌndɨp, ñadyijyɨwya̱ꞌa̱ndɨ jøts ku Dios yjaꞌ ja tka̱jpxɨdɨ. Ñadyijyɨ ja mnɨnijkxyɨdɨ a̱myujy tsaachyujy, jaꞌ yꞌa̱a̱wɨdɨp yjojtɨdɨp ja kubetyꞌa̱jtɨn, jaꞌ wyɨnma̱a̱ꞌñꞌa̱jttɨp ja kyaꞌøybɨ.
15 Guardai-vos dos falsos profetas, que vêm a vós disfarçados em ovelhas, mas interiormente são lobos devoradores.
16 Jaꞌ meets ja mdaꞌejxka̱p pønɨ ti jaty tyundɨp, pønɨ sa̱ jaty yꞌadøꞌøtstɨ; kaꞌaxɨ uvɨ tsa̱ꞌa̱m yikwɨduky jam kujp kipkyøjxp, nɨ iigɨ tsa̱ꞌa̱m kyawɨnaky jam kujpꞌa̱a̱gyipkyøjxp.
16 Pelos seus frutos os conhecereis. Colhem-se, porventura, uvas dos espinheiros, ou figos dos abrolhos?
17 Paty ɨdøꞌøn ja kipy midi øy, pønɨ øgyipy jaꞌ, nayɨdeꞌents tyøøm ja øy tyikpɨdsimy; midiꞌits kaꞌøy, nayɨdeꞌents tyøøm ja tyikwɨngaxɨꞌɨky kaꞌøy.
17 Assim, toda árvore boa produz bons frutos; porém a árvore má produz frutos maus.
18 Kaꞌap ja øgyipy tyøøm tyikwɨmbɨdsimy kaꞌøy, nɨ ja kaꞌøgyipy kaꞌ tyøøm tyikwɨngaxøꞌøkmɨ janch øy.
18 Uma árvore boa não pode dar maus frutos; nem uma árvore má dar frutos bons.
19 Ja kipy midi jaty ja tyøøm kaꞌøy, jøts kumɨ nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja kipy kyaꞌøyɨ, yikpootp jaꞌ jøts ja ñɨtøꞌøty jap jønjøtpy.
19 Toda árvore que não produz bom fruto é cortada e lançada no fogo.
20 Jadeꞌen meets ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy xꞌejxka̱pt, jaꞌ ja tnɨga̱jpxp pønɨ ti jaty tyundɨp pønɨ sa̱ jaty yꞌadøꞌøtstɨ.
20 Portanto, pelos seus frutos os conhecereis.
21 ’Pønɨ pøn jaty øts jadeꞌen nugo xka̱jpxpa̱tp, jøts nɨkaꞌap ja Dios Teety yjaꞌ tpaduujnɨyɨdɨ, jaꞌats kaꞌ tpa̱a̱ttɨ ja Dios kyutujk.
21 Nem todo o que me diz: Senhor, Senhor! entrará no reino dos céus, mas aquele que faz a vontade de meu Pai, que está nos céus.
22 Ku tpa̱a̱tt jaꞌabɨ tiempɨ, ku yja̱ꞌa̱tt ja xøøw jumøjt, may øts ja ja̱a̱ꞌy xnøjmɨdɨt: “Wɨndsønꞌa̱jtɨm, wɨndsønꞌa̱jtɨm, jaꞌats øøts tø nga̱jpxwaꞌkxy mets ja mjaꞌ, mets køjxp øøts ja jadeꞌen tø nduñ ku øøts ja mɨkuꞌ tø nga̱jpxpɨdsimy jøts øøts ja̱a̱ꞌy ja ndukmajtstuꞌuty, jøts ku øøts ja mɨla̱grɨ nayɨdeꞌen mayꞌojk tø nduñ.”
22 Muitos me dirão naquele dia: Senhor, Senhor, não profetizamos nós em teu nome? e em teu nome não expulsamos demônios? e em teu nome não fizemos muitos milagres?
23 Kuts ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen xnøjmɨt, wɨnets nꞌadsoꞌot: “Kaꞌaxɨ mee ma̱ møøt nnayꞌijxyꞌatyɨ, jɨwa̱ꞌa̱ktɨ ya̱ kidi øts ya̱ xwɨnꞌejxtɨ, ku meets kawɨneꞌen tø mgawɨndɨyꞌaty jøts xundɨ ja kyaꞌøybɨ.”
23 Então lhes direi claramente: Nunca vos conheci; apartai-vos de mim, vós que praticais a iniqüidade.
24 ’Pøn ø xmɨmadoop jøts jadeꞌen ttuñ sa̱ nwa̱ꞌa̱ñ, jadeꞌen ɨdøꞌøn jaꞌ sa̱m ja ja̱a̱ꞌy midi wijy midi tyøjk tkojp tsa̱a̱gøjxp, tum tsa̱a̱ ja amuum tyukojpkꞌajtpy.
24 Todo aquele, pois, que ouve estas minhas palavras e as põe em prática, será comparado a um homem prudente, que edificou a casa sobre a rocha.
25 Kuts ja tuu myiiñ, jøts ja nøgom pyɨdɨꞌjky, amuum ja nøøꞌa̱a̱w nøøjoojt kyombejty, jøts ja poj jadiꞌiñɨ tyikpojwɨmbetwa̱nɨ ja tøjk; jøts ja nɨgɨdi kyɨda̱a̱y, kumɨ tum tsa̱a̱ ja jap wyɨnaty amuum kyojpkꞌajtpy.
25 E desceu a chuva, correram as torrentes, sopraram os ventos, e bateram com ímpeto contra aquela casa; contudo não caiu, porque estava fundada sobre a rocha.
26 Pønts ø xkamɨmadoop ku kaꞌap jadeꞌen ttuñ sa̱ nwa̱ꞌa̱ñ, jadeꞌen ɨdøꞌøn jaꞌ sa̱m ja ja̱a̱ꞌy midi tkaja̱ꞌgyukɨp o ti, midi ja tyøjk ojts tkøjy jam puꞌjotp.
26 Mas todo aquele que ouve estas minhas palavras, e não as põe em prática, será comparado a um homem insensato, que edificou a sua casa sobre a areia.
27 Ku ja tuu ojts myiñ, jøts ja nøøꞌa̱a̱w nøøjoojt kyøømy, jøts ja poj jadiꞌiñɨ tyikpojwɨmbejtnɨ ja tøjk, ojts ja tøjk kyɨday. ¡Adsøꞌjkɨbɨm ja ojts yjanchkujetɨ!
27 E desceu a chuva, correram as torrentes, sopraram os ventos, e bateram com ímpeto contra aquela casa, e ela caiu; e grande foi a sua queda.
28 Ku døꞌøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús kya̱jpxꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ jøts ja ja̱a̱ꞌy janchñɨgyuma̱a̱p tja̱ꞌwɨdøø ja ɨxpøjkɨn;
28 Ao concluir Jesus este discurso, as multidões se maravilhavam da sua doutrina;
29 pø jadeꞌenxɨ ja yikꞌɨxpikyɨdɨ sa̱m o pøn møkꞌampy kutujk tjagyepy, kaꞌap ja jadeꞌen yikꞌɨxpikyɨdɨ sa̱m ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ.
29 porque as ensinava como tendo autoridade, e não como os escribas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?