Marcos 8

MXPNT vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Wɨnet ets mayja̱a̱ꞌy jam wyɨnaty tø ñamyukyɨdɨ, jøts ja kya̱a̱jyɨk ja kyaꞌettɨ. Xjats ja Jesús tya̱a̱jxɨyɨɨꞌñ ja pyabøjkpɨtøjk, jøts ja tnɨma̱a̱y:
1 Naqueles dias, quando outra vez se reuniu grande multidão, e não tendo o que comer, Jesus chamou os discípulos e lhes disse:
2 ―Njanchꞌayoꞌijxpy øts yø ja̱a̱ꞌy, kumɨ tyɨgøøkxøøwyɨp øts yø ya̱ xnɨmenɨdɨ, jadeꞌen øts yø ya̱ kujk nmøøtsɨnaañɨdɨ jøts ja kyaaky tø kyøjxnɨdɨ.
2 — Tenho compaixão desta gente, porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm o que comer.
3 Ku øts ɨnet yø ayuu axøøw njakaxt jam tyøjkjotp, jadiꞌiñɨ net yø muum yjotkøjxnɨdɨt tuuꞌa̱jy, kumɨ ja wɨna̱a̱gɨn pøn tø choondɨ jagam et.
3 Se eu os mandar para casa em jejum, desfalecerão pelo caminho; e alguns deles vieram de longe.
4 Xjats pyabøjkpɨtøjk ja ojts yꞌadsøy, jøts ja ñɨma̱a̱jyøø:
4 Mas os discípulos lhe responderam: — Como poderá alguém saciá-los de pão neste deserto?
5 Wɨnets ja Jesús tyiktɨɨy ja pyabøjkpɨtøjk, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
5 Então Jesus perguntou: Eles responderam: — Sete.
6 Xjats Jesús tnɨma̱a̱y ja ja̱a̱ꞌy jøts wan tꞌɨxa̱køxtɨ jam na̱xkøjxp, wɨnets ja tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ ja tsa̱pkaaky, jøts ja ttamøja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ja Dios. Xjats ja ojts ttukwaꞌkxy ja tsa̱pkaaky jøts ja tmøøy ja pyabøjkpɨtøjk, wɨnets ja ttagumaadyøjkɨdøø ja ja̱a̱ꞌy.
6 Então mandou o povo assentar-se no chão. E, pegando os sete pães, partiu-os, após ter dado graças, e os deu aos seus discípulos, para que estes os distribuíssem, repartindo entre o povo.
7 Jamts wɨna̱a̱gɨn ja mutsk a̱jkxuꞌnk ja wyɨnaty tmøøtꞌa̱jtmɨdɨ, jaꞌats ja Jesús ojts tkunuuꞌkxy, jøts pyabøjkpɨtøjk ja ttaguwa̱ꞌa̱nɨyɨɨꞌñ jøts wan ja ja̱a̱ꞌy ja ttagumaagyøxtɨ.
7 Tinham também alguns peixinhos. E, abençoando-os, mandou que estes igualmente fossem distribuídos.
8 Xjats ja ja̱a̱ꞌy nɨꞌijtyɨ kyaagyøjxtøø, ojts yikpøkmuky wɨxujk kach.
8 Comeram e se fartaram; e dos pedaços restantes recolheram sete cestos.
9 Jøts ja ja̱a̱ꞌy pøn wyɨnaty tø kyaydɨ, nɨmakta̱xk milɨn ja jam wyɨnaty ñamayꞌa̱ttɨ. Xjats ja Jesús ja ojts tmɨnawya̱ꞌkxnɨyɨ,
9 Eram cerca de quatro mil homens. Então Jesus os despediu.
10 jøts ja tyøjkɨna̱a̱ jap ba̱rkɨjøtpy møøt ja pyabøjkpɨtøjk, jøts ja ñøjkxtøø jam Dalmanutɨt ja̱a̱ꞌy yꞌetjotp.
10 Logo a seguir, tendo entrado no barco juntamente com os seus discípulos, foi para a região de Dalmanuta.
11 Wɨnets ja fariseotøjk jam myendøø, jøts ja tmɨnagya̱jpxøjkɨdøø ja Jesús. Jaꞌ ja ojts tꞌamɨdowdɨ, jøts ja Jesús ja diosꞌa̱jtɨn tyikwɨngaxøꞌøkt ya̱ na̱xwiiñ, nugo døꞌøn jadeꞌen tjotꞌejxtɨ.
11 Os fariseus chegaram e começaram a discutir com Jesus. E, tentando-o, pediram-lhe um sinal vindo do céu.
12 Xjats Jesús ja tkumøkxajɨyɨɨꞌñ, jøts ja wya̱a̱ñ:
12 Jesus, porém, arrancou do íntimo do seu espírito um gemido e disse:
13 Xjats ja tmajtstuujty, jøts ja tyøjkɨyɨɨꞌñ jap bya̱rkɨjøtpy, jøts ja ñijkxy jaduktama̱jñꞌampy jam nøøbaꞌa̱m.
13 E, deixando-os, tornou a embarcar e foi para o outro lado.
14 Nɨkaꞌap kyaaky ja wyɨnaty tø tkondɨ, tø ja wyɨnaty tja̱ꞌdyɨgøydɨ, tuꞌugyɨ tsa̱pkaakyuꞌnk ja wyɨnaty jap tkonɨdɨ jap ba̱rkɨjøtpy.
14 Ora, os discípulos se esqueceram de levar pão e, no barco, não tinham consigo senão um só.
15 Xjats ja Jesús tnɨma̱a̱y ja pyabøjkpɨtøjk:
15 Jesus os preveniu, dizendo:
16 Wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk jatyɨ myadya̱ktøjkɨdøø, yɨdeꞌen ja ñawya̱jnɨdøø:
16 E eles começaram a discutir entre si, dizendo: — Ele diz isso porque não temos pão.
17 Wa̱ꞌa̱ts Jesús ja tnɨja̱wɨ ti ja wyɨnaty kyajpxyꞌa̱jttɨp. Kaꞌap ja tsa̱pkaaky ja tijy midi ñɨmadoodɨp ja pyabøjkpɨtøjk, ja Herodes ja fariseotøjk ndejɨnt ja yꞌɨxpøjkɨn ja yꞌayuujk tyijpy. Paty ja Jesús yɨdeꞌen tyiktɨɨy:
17 Jesus percebeu isso e perguntou:
18 ¿Kaꞌanɨm mgøꞌøm ween xawɨnꞌejxtɨ, jøts nɨ mda̱tsk xkadamadoodɨnɨm, nɨwɨneꞌenɨn xkaja̱ꞌmyatstɨ?
18 Tendo olhos, não veem? E, tendo ouvidos, não ouvem? Não se lembram
19 Ku øts ojts tsa̱pkaaky magoxk nyikwaꞌkxy, jøts ojts nmøꞌøy ja magoxk milbɨ ja̱a̱ꞌy, ¿wɨna̱a̱k kach ja kaaky wɨnda̱nk ojts xpøkmuktɨ?
19 de quando parti os cinco pães para os cinco mil, quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze!
20 ―¿Jøts mja̱ꞌmyajtstɨp nayɨdeꞌen ku øts ojts ja tsa̱pkaaky wɨxujk nyikwaꞌkxy, jøts øts ja myakta̱xk milbɨ ja̱a̱ꞌy ojts nmøꞌøy? ¿Jøts wɨna̱a̱k kach ja kaaky wɨnda̱nk xpøkmuktøø?
20 — E de quando parti os sete pães para os quatro mil, quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Responderam: — Sete!
21 Wɨnets Jesús ja pyabøjkpɨtøjk tnɨma̱a̱y:
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Jawaanɨ yꞌijty, xjats ja yja̱ꞌttɨ jam Betsaida ma̱ ja ka̱jp wyɨnaty jadeꞌen txøøwɨ; jamts ja Jesús yiktanɨmiiñ tuꞌuk ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy, jøts ja ojts yikmɨnuuꞌkxa̱ꞌa̱ky, jøts ja tnɨxa̱jɨt jøts ja tyiktsoꞌokt.
22 Então chegaram a Betsaida. E lhe trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Xjats ja jadeꞌen tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ kyøꞌkøjxp, jøts ja tyikpɨdsɨɨmy ka̱jpjotp. Wɨnets tsujy ja ojts ttawenja̱a̱xy jøts ja tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ, xjats ja tyiktɨɨy jøts pønɨ kujk wyɨnaty wɨneꞌenɨn tꞌixy øy ti.
23 Jesus, tomando o cego pela mão, levou-o para fora da aldeia. Então cuspiu nos olhos do homem e, impondo-lhe as mãos, perguntou:
24 Wɨnets ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy wyɨnꞌejxwaꞌkxy, jøts wya̱a̱ñ:
24 O homem, recuperando a visão, respondeu: — Vejo pessoas, mas elas parecem árvores que andam.
25 Wɨnets ja Jesús jadɨgojk twɨnguxa̱jɨyɨɨꞌñ ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy, jøts ja yikxon tyikꞌejxmøkɨyɨɨꞌñ, ojts ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy ja wyeen yꞌawa̱ꞌa̱ch, tum wa̱ꞌa̱ts ja tꞌejxnɨ øy tyiiꞌjɨ.
25 Então Jesus novamente pôs as mãos sobre os olhos dele. E o homem, passando a ver claramente, ficou restabelecido; e distinguia tudo de modo perfeito.
26 Xjats Jesús ja tkajxnɨ jam tyøjkwɨndum, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
26 E Jesus o mandou para casa, recomendando-lhe:
27 Tø døꞌøn ja jadeꞌen wyɨnaty yꞌukjaty, xjats ja Jesús ja pyabøjkpɨtøjk tmøøtsøøꞌñ jøts ja ñøjkxtɨ jam Cesarea Filipo. Jadeꞌen ja et xyøøw ma̱ døꞌøn ja ñøjkxtɨ. Xjats ja Jesús tuuꞌa̱jy ja pyabøjkpɨtøjk tø tnɨma̱a̱y, jøts ja tyiktɨɨy:
27 Então Jesus e os seus discípulos foram para as aldeias de Cesareia de Filipe. No caminho, perguntou-lhes:
28 Wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk yꞌadsoodøø, jøts ja wya̱ndøø:
28 Os discípulos responderam: — Uns dizem que é João Batista; outros dizem que é Elias; e ainda outros dizem que é um dos profetas.
29 Xjats ja køꞌøm ja Jesús yiktøøjɨdøø yɨdeꞌen:
29 Então Jesus perguntou: Respondendo, Pedro lhe disse: — O senhor é o Cristo.
30 Xjats Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdøø jøts kaꞌap pøn ttukmadoꞌodɨt jøts ku ja kyɨristɨ.
30 Então Jesus os advertiu de que a ninguém dissessem tal coisa a seu respeito.
31 Xjats ja Jesús tyikꞌɨxpøjktøjkɨyɨɨꞌñ ja pyabøjkpɨtøjk, jaꞌ ja tyukmadoow sa̱ ja yꞌayoꞌomba̱a̱tt ja Dios, ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy ja myøjkudanaabyɨ, køꞌøm ɨdøꞌøn ja jadeꞌen ñadyijyɨ. Yɨdeꞌen ja Jesús ttukmadøøy jøts ku ja møja̱a̱ꞌdyøjk, ku ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tyeetywɨndsøn, jøts ku ja ka̱jpxwejpɨtøjk ja yꞌɨxwetsɨyɨt. Jadeꞌen ja tnɨma̱a̱y ja pyabøjkpɨtøjk jøts ku ja jaꞌ yikꞌoogɨt, tyukmadoow jaꞌ ku ja jadeꞌen yꞌookt jøts ku ja kyɨdɨgøøk xøøw pyɨdsøꞌømt jap ooꞌkpɨ jutjøtpy ku ja yjujkpyøkt.
31 Então Jesus começou a ensinar-lhes que era necessário que o Filho do Homem sofresse muitas coisas, fosse rejeitado pelos anciãos, pelos principais sacerdotes e pelos escribas, fosse morto e que, depois de três dias, ressuscitasse.
32 Wa̱ꞌa̱ts ja ttukmadoogɨjxy ja pyabøjkpɨtøjk. Xjats ja Pedro kaꞌap tꞌøyja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ku ja wyɨnaty tø wya̱ꞌa̱ñ kuk ja yꞌookt. Jaꞌagøjxp ja Pedro møk twɨnguga̱jpxɨyɨɨꞌñ ja Jesús.
32 E isto ele expunha claramente. Então Pedro, chamando-o à parte, começou a repreendê-lo.
33 Xjats ja Jesús wya̱ꞌkjɨmbijty, jøts ja pyabøjkpɨtøjk ja ojts twɨnꞌixy, xjats ku Pedro mɨkuꞌjɨn wyɨnaty tø kyajpxy, wɨnets Jesús ja twɨnguga̱jpxɨyɨɨꞌñ nayɨdeꞌen, jawaanɨ møkꞌampy ja tnɨma̱a̱y:
33 Mas Jesus, voltando-se e vendo os seus discípulos, repreendeu Pedro e disse:
34 Wɨnets ja Jesús ja pyabøjkpɨtøjk tya̱a̱jxɨyɨɨꞌñ, tukɨꞌɨyɨ ja tya̱jxmukɨjxy ja mayja̱a̱ꞌy jøts ja tnɨma̱a̱y:
34 Então, convocando a multidão e juntamente os seus discípulos, Jesus lhes disse:
35 Pønts kajadeꞌenduñɨm nayꞌejxɨp, nɨwɨndem tkapa̱a̱ty ja nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn; jøts pøn ø xkuꞌayoꞌomba̱a̱jtɨp, jaꞌ ɨdøꞌøn tpa̱a̱tp ja nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn.
35 Pois quem quiser salvar a sua vida a perderá; e quem perder a vida por minha causa e por causa do evangelho, esse a salvará.
36 ¿Ja ti ja ñɨwya̱ꞌa̱nt øy ja ja̱a̱ꞌy tjajaꞌbøjkixy ja na̱xwiiñꞌa̱jtɨn jøts ja yꞌanmɨja̱ꞌwɨn neꞌegɨ wyɨndɨgøy?
36 De que adianta uma pessoa ganhar o mundo inteiro e perder a sua alma?
37 Jabɨ kaꞌaxɨ mɨba̱a̱t ja ñɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn ja tkujuꞌuty.
37 Que daria uma pessoa em troca de sua alma?
38 Jøts pønɨ pøn ø xatsøꞌødyump, pønɨ pøn øts nꞌøgyajpxy nꞌøyꞌayuujk xatsøꞌødyuujnɨp ya̱ ja̱a̱ꞌy wyɨnduujy midi jekyɨp tꞌukpadundɨp ja Dios, ya̱ pojkpɨ ja̱a̱ꞌy wyɨnduujy, nayɨdeꞌents øts ja tsøꞌødyumbɨ nøjkx ndatsøꞌødyuñ ku øts ja Dios Teety kyutujk nmɨmejnɨt, ku øts ja a̱nkɨlɨs nmøøtmeꞌent pøn tsɨnaadyɨp jap tsa̱jpjøtpy. Øts ɨdøꞌøn ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy nmøjkudanaabyɨꞌajtpy.
38 Pois quem, nesta geração adúltera e pecadora, se envergonhar de mim e das minhas palavras, também o Filho do Homem se envergonhará dele, quando vier na glória do seu Pai com os santos anjos.

Ler em outra tradução

Comparar com outra