Marcos 12

MXPNT vs ACF

Sair da comparação
ACF Almeida Corrigida Fiel
1 Wɨnets ja Jesús tmɨga̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ ja ja̱a̱ꞌy ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱kyøjxp, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
1 E começou a falar-lhes por parábolas: Um homem plantou uma vinha, e cercou-a de um valado, e fundou nela um lagar, e edificou uma torre, e arrendou-a a uns lavradores, e partiu para fora da terra.
2 Xjats ku ja tiempɨ tpa̱a̱jty juunɨ cha̱ꞌa̱my ja uvɨ tsa̱ꞌa̱m, wɨnets ja wɨndsøn tkejxy tuꞌuk ja tyumbɨ jam ma̱ ja ja̱a̱ꞌy ja tsa̱ꞌa̱mga̱m jam wyɨnaty tø tmɨda̱ndɨ jøts ja jam tꞌatstukꞌamɨdoowa̱ꞌa̱ñ ja tsa̱ꞌa̱m kɨkujkp midi jam wyɨnaty ejtp kya̱mjotp.
2 E, chegado o tempo, mandou um servo aos lavradores para que recebesse, dos lavradores, do fruto da vinha.
3 Xjats ku ja tumbɨ jam yja̱ꞌjty, wɨnets ja jatyɨ yikma̱jch jøts ja ka̱m ejxꞌetpɨ ja ojts chiigyɨyɨ, kaꞌap ja ti yikmøøy, jadiꞌiñɨ ja jam wyɨmbijty.
3 Mas estes, apoderando-se dele, o feriram e o mandaram embora vazio.
4 Wɨnets ja kuga̱m tkejxy jaduꞌuk tyumbɨ nay jam; ojts ja ñijkxy jøts ja jam nayɨdeꞌen yiktuuñ, yikxon ja jam ojts tyika̱ꞌa̱ch, ojts ja chaachɨ kyuba̱jkɨjxpy, janchiktsepmɨga̱jpx ja jam.
4 E tornou a enviar-lhes outro servo; e eles, apedrejando-o, o feriram na cabeça, e o mandaram embora, tendo-o afrontado.
5 Xjats ku ja nay jadiꞌiñɨ wyɨmbijty, wɨnets ja kuga̱m tja̱a̱kejxy jaduꞌuk tyumbɨ pøn ja ka̱m ejxꞌetpɨ ojts tyikꞌooktɨ. Janch namay ja tumbɨ tmøøtꞌaty jøts ja xyumɨkexy tuꞌuk jaty ja tsa̱ꞌa̱m tsømbɨ; jaꞌats jam ojts ja ka̱m ejxꞌetpɨ kyaꞌødyuñɨdɨ, pømbɨ yikwojp yikojx, jøts pømbɨ wɨna̱a̱gɨn ooꞌktøø.
5 E tornou a enviar-lhes outro, e a este mataram; e a outros muitos, dos quais a uns feriram e a outros mataram.
6 ’Jamts ja kuga̱m mya̱jnkuꞌnk wyɨnaty tø tmøøtañ, tuꞌugyɨ ja tꞌuꞌnkꞌaty, jaꞌats ja jam køꞌøm myøøta̱a̱n, jaꞌayɨ ja yjanchøjkpy; xjats ja ojts ɨxꞌoojk tkexñɨm, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: “Yikwɨndsøꞌøgɨp yø kumɨ øts nꞌuꞌnk yøꞌ.”
6 Tendo ele, pois, ainda um seu filho amado, enviou-o também a estes por derradeiro, dizendo: Ao menos terão respeito ao meu filho.
7 Jøts ja tumbɨtøjk pøn jam wyɨnaty tꞌejxꞌejttɨp ja tsa̱ꞌa̱mga̱m, kaꞌap ja jadeꞌen wya̱ndøø jøts ja twɨndsøꞌøgɨdɨt, tꞌɨxwɨbejpɨdsøjmɨdøø neꞌegɨ jɨnaxy ja ñawya̱ꞌa̱ñɨdøø: “Ya̱ꞌa̱t ɨnet jaꞌ pøn kuga̱mꞌa̱tp; wan tyikpaꞌøꞌjkyɨmp jøts adøm yø tsa̱ꞌa̱mga̱m njaꞌbøjknaꞌant.”
7 Mas aqueles lavradores disseram entre si: Este é o herdeiro; vamos, matemo-lo, e a herança será nossa.
8 Xjats ja jadeꞌen tma̱jtstøø, jøts ja tyikꞌooꞌktøø, ojts ja ñɨneꞌkx ja tꞌɨxwɨbejpɨdsøjmɨdøø jam tsa̱ꞌa̱mga̱mjotp.
8 E, pegando dele, o mataram, e o lançaram fora da vinha.
9 ꞌJøts, ¿ti tyuꞌump ja kuga̱m køꞌøm ku ja yꞌuꞌnk jadeꞌen yꞌøꞌjky? Kuwa̱nɨ ja køꞌøm tnɨmeꞌent, wɨnets ja tyikudɨgøøgyøxt ja ka̱m ejxꞌetpɨ, jøts ja abikyja̱a̱ꞌy ja tꞌɨxa̱ꞌa̱tt, jaꞌats ja myoꞌop ja cha̱ꞌa̱mga̱m.
9 Que fará, pois, o senhor da vinha? Virá, e destruirá os lavradores, e dará a vinha a outros.
10 ’¿Kaꞌanɨm ja nøky xka̱jpxɨdɨ ma̱ yɨdeꞌen wya̱ꞌa̱ñ?
10 Ainda não lestes esta Escritura:A pedra, que os edificadores rejeitaram,Esta foi posta por cabeça de esquina;
11 Ja Dios Teety ɨdøꞌøn jadeꞌen tø ttuñ, øy yø nɨgyuma̱a̱p njaja̱ꞌwandɨ.
11 Isto foi feito pelo Senhor E é coisa maravilhosa aos nossos olhos?
12 Wɨnet et ja israelɨt tyeetywɨndsøn tma̱jtswa̱ndøø ja Jesús, jaꞌagøjxp ku ja wyɨnaty tø myɨgajpxyɨdɨ jadeꞌen. Jøts kumɨ chøꞌjkɨdɨp ja mayja̱a̱ꞌy ja wyɨnaty, paty ja ojts jadiꞌiñɨ tmajtstuꞌuttɨ, jøts ja jadeꞌen chooꞌnɨdøø.
12 E buscavam prendê-lo, mas temiam a multidão; porque entendiam que contra eles dizia esta parábola; e, deixando-o, foram-se.
13 Waanɨ yꞌijty, xjats ja Jesús wɨna̱a̱gɨn yiktanɨguejxy ja fariseotøjk møøt ja Herodes myɨguꞌuk, jøts ja nugo yjotꞌejxwa̱ꞌa̱ñɨ, jaꞌ ja nugo chojktɨp jøts ja kya̱jpxɨgøꞌøty, jaꞌats ja yiktanɨꞌøønɨp.
13 E enviaram-lhe alguns dos fariseus e dos herodianos, para que o apanhassem nalguma palavra.
14 Ojts ɨdøꞌøn ja Jesús jam yiknɨmiñ, jøts ja yiknɨma̱a̱y:
14 E, chegando eles, disseram-lhe: Mestre, sabemos que és homem de verdade, e de ninguém se te dá, porque não olhas à aparência dos homens, antes com verdade ensinas o caminho de Deus; é lícito dar o tributo a César, ou não? Daremos, ou não daremos?
15 Xjats kumɨ ñɨja̱ꞌwɨp ja Jesús wyɨnaty jøts ku nugo yjotꞌejxwa̱ꞌa̱ñɨdɨ, wɨnets ja tnɨma̱a̱y:
15 Então ele, conhecendo a sua hipocrisia, disse-lhes: Por que me tentais? Trazei-me uma moeda, para que a veja.
16 Xjats ja ojts tmoꞌodɨ, xjats ku Jesús ja twɨnꞌixy wɨnets ja ojts tyiktɨy, jøts ja wya̱a̱ñ:
16 E eles lha trouxeram. E disse-lhes: De quem é esta imagem e inscrição? E eles lhe disseram: De César.
17 Wɨnets Jesús ja tnɨma̱a̱y:
17 E Jesus, respondendo, disse-lhes: Dai pois a César o que é de César, e a Deus o que é de Deus. E maravilharam-se dele.
18 Xjats ja Jesús ja saduceotøjk ojts ñɨmiñɨyɨ. Jaꞌ ñɨmejnɨyɨ pøn nømdɨp jøts ku ooꞌkpɨ nɨjuunɨ kyaꞌukpɨdsømnɨdɨt jap ooꞌkpɨ jutjøtpy; jaꞌats ja ojts yiktɨyɨ jøts ja ojts ñɨɨꞌmxyɨ:
18 Então os saduceus, que dizem que não há ressurreição, aproximaram-se dele, e perguntaram-lhe, dizendo:
19 ―Wɨndsøn, yɨdeꞌen ja Moisés ojts tjaadyañ tuꞌuk ja kutujk pønɨ pønɨk tkuꞌooꞌkp ja ñɨdøꞌøxy, jøts ku ja yꞌuꞌnk ja nɨ tuꞌuk tkayiktañ, wɨnets ja kuꞌøktyøꞌøxy tmøøtꞌamajtskɨt ja ñɨya̱a̱ꞌy ooꞌkpɨ myɨguꞌuk midi nadyuꞌuk jøts ja jadeꞌen yikaꞌaxɨyɨt.
19 Mestre, Moisés nos escreveu que, se morresse o irmão de alguém, e deixasse a mulher e não deixasse filhos, seu irmão tomasse a mulher dele, e suscitasse descendência a seu irmão.
20 Jøts ja døꞌøn ja ja̱a̱ꞌy wyɨnaty nɨwɨxujktɨ, jadeꞌen ja tyukja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ. Xjats ja myøjpɨ jawyeen yꞌamajtskɨyɨɨꞌñ, jøts ja jatyɨ tkuꞌøꞌjky ja ñɨdøꞌøxy, kaꞌanɨm ja yꞌuꞌnk ja wyɨnaty tpa̱a̱tɨnɨm.
20 Ora, havia sete irmãos, e o primeiro tomou a mulher, e morreu sem deixar descendência;
21 Ku døꞌøn ja jadeꞌen yꞌøꞌjky, wɨnets ja mutskpɨ midi ja ooꞌkpɨ wyɨnaty myɨjɨdsimyꞌajtpy, jaꞌ ojts tmøøtꞌamajtskɨ ja kuꞌøktyøꞌøxy, jøts ja nayɨdeꞌen yꞌooꞌknɨmøø, nɨ tuꞌugɨn ja yꞌuꞌnk ja tkayikta̱a̱ñ; nayɨdeꞌen ja myɨdɨgøøkpɨ ya̱a̱ꞌy yja̱jty.
21 E o segundo também a tomou e morreu, e nem este deixou descendência; e o terceiro da mesma maneira.
22 Nɨdukɨꞌɨyɨ ja tøꞌøxy ja tyikna̱jxkɨjxy ja ya̱a̱ꞌdyøjk nɨwɨxujk ya̱a̱ꞌy, jøts nɨpøn ja yꞌuꞌnk ja ojts kyadukpa̱a̱dyɨ, nɨpøn ja yꞌuꞌnk tkayikta̱a̱ñ. Xjats ja tøꞌøxyøjk nayɨdeꞌen yꞌooꞌknɨmøø.
22 E tomaram-na os sete, sem, contudo, terem deixado descendência. Finalmente, depois de todos, morreu também a mulher.
23 Jøts ku ja jadɨgojk pyɨdsøꞌømdɨt jap ooꞌkpɨ jutjøtpy, ¿pømbɨ ja tøꞌøxy nøjkx jadɨgojk tnɨdøꞌøxyꞌaty, kumɨ tø ja nɨdukɨꞌɨyɨ tꞌatsnɨdøꞌøxyꞌa̱jtkøxtɨ?
23 Na ressurreição, pois, quando ressuscitarem, de qual destes será a mulher? porque os sete a tiveram por mulher.
24 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
24 E Jesus, respondendo, disse-lhes: Porventura não errais vós em razão de não saberdes as Escrituras nem o poder de Deus?
25 Ku døꞌøn ja ooꞌkpɨ nøjkx pyɨdsømdɨ jadɨgojk jap ooꞌkpɨ jutjøtpy, nɨpøn nøjkx kyaꞌukꞌamajtskɨñɨ, nɨpøn nøjkx kyaꞌuktøꞌøxmyɨyøꞌøñɨ, nɨpøn yꞌuꞌnk tkaꞌukyikꞌamajtskɨñɨt. Jadeꞌen ja tsɨna̱a̱ꞌyɨn ja nøjkx tyikna̱xtɨ ejxɨm a̱nkɨlɨs pøn tsɨnaadyɨp jap tsa̱jpjøtpy.
25 Porquanto, quando ressuscitarem dentre os mortos, nem casarão, nem se darão em casamento, mas serão como os anjos que estão nos céus.
26 ¿Kaꞌap meets xnɨja̱wɨ, jøts ku ja Dios kyajpxy wya̱ꞌa̱ñ ku ja ooꞌkpɨ pyɨdsøꞌømt jadɨgojk jap ooꞌkpɨ jutjøtpy? ¿Kaꞌanɨm ja nøky xꞌɨxpøktɨ midi ja Moisés ojts tja̱ꞌa̱y, ma̱ ja tnɨgajpxy sudso Dios ja ojts myɨgajpxyɨ jam ujts a̱a̱yjotp? Ku ja ojts ñɨɨꞌmxyɨ: “Tum øts xdiosꞌa̱jttɨp ja Abraham, ja Isaac jøts ja Jacob.”
26 E, acerca dos mortos que houverem de ressuscitar, não tendes lido no livro de Moisés como Deus lhe falou na sarça, dizendo: Eu sou o Deus de Abraão, e o Deus de Isaque, e o Deus de Jacó?
27 Kidi ooꞌkpɨpts ja ñɨdiosꞌajtpy, pø jaꞌaxɨ ja ñɨdiosꞌajtpy jøts ja tyikjujkyꞌa̱tt øy pøn. Jøts mgaꞌøwyɨnmaapy meets ɨdøꞌøn ku xkajanchja̱wɨdɨ.
27 Ora, Deus não é de mortos, mas sim, é Deus de vivos. Por isso vós errais muito.
28 Xjats wɨnet yja̱ꞌjty tuꞌuk ja ka̱jpxwejpɨtøjk ja myɨguꞌuk midi wyɨnaty tø tmadøy ku ja Jesús jam jadeꞌen tmɨnagyajpxyɨ ja saduceotøjktɨ, jøts kumɨ ja wyɨnaty tnɨja̱wɨ ku ja Jesús wyɨnaty øy tø yꞌadsøy, wɨnets ja tyiktɨɨy, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
28 Aproximou-se dele um dos escribas que os tinha ouvido disputar, e sabendo que lhes tinha respondido bem, perguntou-lhe: Qual é o primeiro de todos os mandamentos?
29 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
29 E Jesus respondeu-lhe: O primeiro de todos os mandamentos é: Ouve, Israel, o Senhor nosso Deus é o único Senhor.
30 Jøts tsoktɨ ja jawaanɨ ejxɨm nɨti jadeꞌen xkatsoktɨ, amumjoojt ja xwɨndsøꞌøgɨdɨt, jaꞌ tuꞌugyɨ mjotmayꞌa̱ttɨp, jaꞌ tuꞌugyɨ møk mꞌajotꞌa̱ttɨp.” Ya̱ꞌa̱t ɨdøꞌøn øgyutujkꞌa̱jtp.
30 Amarás, pois, ao Senhor teu Deus de todo o teu coração, e de toda a tua alma, e de todo o teu entendimento, e de todas as tuas forças; este é o primeiro mandamento.
31 Jøts jap jaduꞌuk midi ñɨñayjadeꞌen møj, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ñ: “Tsok mmɨguꞌuktøjk, wɨndsøꞌøgɨ mmɨguꞌuktøjk, jadeꞌen xtsokt jøts jadeꞌen xwɨndsøꞌøgɨt sa̱ køꞌøm mnachøkyɨ, jøts sa̱ køꞌøm mnawyɨndsøꞌøgɨyɨ.” Kaꞌap jaduꞌuk kutujk te midi jawaanɨ møj sa̱ ya̱ꞌa̱dɨndɨ.
31 E o segundo, semelhante a este, é: Amarás o teu próximo como a ti mesmo. Não há outro mandamento maior do que estes.
32 Xjats ja ka̱jpxwejpɨtøjk wya̱a̱ñ:
32 E o escriba lhe disse: Muito bem, Mestre, e com verdade disseste que há um só Deus, e que não há outro além dele;
33 Janch me mwa̱ꞌa̱ñ jøts ku Dios amumjoojt ndsojkɨnt, jøts ku ja amumjoojt nwɨndsøꞌjkɨnt, jøts ku ja tuꞌugyɨ møk nꞌajotꞌa̱jtɨnt, tyimdyɨɨgyajpxy jadeꞌen ku nmɨguꞌuk ndsojkɨnt jadeꞌen sa̱ køꞌøm nnachøjkyɨꞌɨmp. Neꞌegɨ tyimyꞌøy yø jadeꞌen neꞌegɨ Dios chøjkpy, jøts kaꞌap jadɨneꞌen yiktsøky ku jɨyujk ku ja ti ndawɨndsøꞌjkɨꞌɨnt, ku ja ti ndamɨyojxɨn jam alta̱jrkøjxp.
33 E que amá-lo de todo o coração, e de todo o entendimento, e de toda a alma, e de todas as forças, e amar o próximo como a si mesmo, é mais do que todos os holocaustos e sacrifícios.
34 Xjats ku ja Jesús ojts tꞌixy ja ja̱a̱ꞌy ku ja Dios kyajpxy twɨnmadoojɨ, ku ja yikxon øy tsuj yꞌadsoojɨyøø, wɨnets ja tnɨma̱a̱y:
34 E Jesus, vendo que havia respondido sabiamente, disse-lhe: Não estás longe do reino de Deus. E já ninguém ousava perguntar-lhe mais nada.
35 Jam ja Jesús wyɨnaty yikꞌɨxpiky tsa̱ptøjkjotp, jamts ja yɨdeꞌen wya̱a̱ñ:
35 E, falando Jesus, dizia, ensinando no templo: Como dizem os escribas que o Cristo é filho de Davi?
36 Janch jadeꞌen wya̱ꞌa̱ndɨ, kaꞌap ɨdøꞌøn ja kyaꞌpxyɨ kumɨ køꞌøm ja David wya̱a̱ñ ku Espíritu Santo ja ojts yꞌaga̱jpxɨyɨ, wɨnets ja Dios kyajpxy ja ojts tja̱a̱jyɨ ma̱ wya̱a̱ñ yɨdeꞌen:
36 O próprio Davi disse pelo Espírito Santo:O Senhor disse ao meu Senhor:Assenta-te à minha direita Até que eu ponha os teus inimigos por escabelo dos teus pés.
37 ¿Pønɨ yøꞌ wyɨndsønꞌa̱jtɨm, sudso yø ndejɨnt nugo tꞌa̱pꞌa̱tt?
37 Pois, se Davi mesmo lhe chama Senhor, como é logo seu filho? E a grande multidão o ouvia de boa vontade.
38 Yɨdeꞌen ja Jesús wya̱a̱ñ ku ja jam wyɨnaty yikꞌɨxpiky:
38 E, ensinando-os, dizia-lhes: Guardai-vos dos escribas, que gostam de andar com vestes compridas, e das saudações nas praças,
39 pøn ja øybɨ tsɨnaabyajt ttsojktɨp jap tsa̱ptøjkjøtpy, pøn ja tsɨnaabyajt twɨꞌejxtɨp ku kyaawya̱ꞌa̱ndɨ,
39 E das primeiras cadeiras nas sinagogas, e dos primeiros assentos nas ceias;
40 jøts jaꞌ ja kuꞌøktyøꞌøxyøjk pyøjkɨdɨp ja myeeñ, jøts ja jatyɨ tkuꞌøøꞌndɨ, ñadyijyɨ ja øy Diosꞌajotꞌa̱ttɨ. Janch møk ja nøjkx tkuꞌayowɨdɨ ku jadeꞌen yꞌadøꞌøtstɨ.
40 Que devoram as casas das viúvas, e isso com pretexto de largas orações. Estes receberão mais grave condenação.
41 Tukꞌojk ja Jesús yꞌɨxa̱a̱jky jap møj tsa̱ptøjkjøtpy, jap ja wyɨnaty chøønɨ jap kajuun wɨndujpy ma̱ ja ja̱a̱ꞌy ja myeeñ tpɨkta̱ꞌa̱ktɨ midi ja yojxtɨp, jap ja tꞌaꞌejxuky ja ja̱a̱ꞌy sa̱ jaty jap pøn myeeñ wyɨnaty tpɨkta̱ꞌa̱ktɨ, namay ɨdøꞌøn jaꞌadɨ.
41 E, estando Jesus assentado defronte da arca do tesouro, observava a maneira como a multidão lançava o dinheiro na arca do tesouro; e muitos ricos deitavam muito.
42 Wɨnets yja̱ꞌjty tuꞌuk ja kuꞌøktyøꞌøxy pøn wyɨnaty janch ayoop, pøn wyɨnaty nɨti kaꞌejtxɨp. Jaꞌats pyujxmeeñuꞌnk majtsk tkugoꞌonɨyɨɨꞌñ jap meeñ abøjkꞌɨɨꞌñjøtpy, tukɨꞌɨyɨ døꞌøn ja tpɨkta̱a̱jky midi ja wyɨnaty myøøtꞌajtpy.
42 Vindo, porém, uma pobre viúva, deitou duas pequenas moedas, que valiam meio centavo.
43 Wɨnets ja Jesús tya̱a̱jxɨyɨɨꞌñ ja pyabøjkpɨtøjk, jøts ja tnɨma̱a̱y:
43 E, chamando os seus discípulos, disse-lhes: Em verdade vos digo que esta pobre viúva deitou mais do que todos os que deitaram na arca do tesouro;
44 kumɨ ja myeeñ wɨnda̱nk yø jap nugo tø tpɨkta̱ꞌa̱ktɨ; jøts yø tøꞌøxyøjk øy ɨdøꞌøn yø ayøy, neꞌegɨ tø yø tpɨkta̱kixy ja ñɨdsɨna̱a̱jyɨk midi yø jam myøøtꞌajtpy.
44 Porque todos ali deitaram do que lhes sobejava, mas esta, da sua pobreza, deitou tudo o que tinha, todo o seu sustento.

Ler em outra tradução

Comparar com outra