Lucas 6
MXPNT vs ARIB
1 Pooꞌkxɨn xøøw ɨdøꞌøn, wɨnets ja Jesús jam wyɨnaty ñaxy jam ka̱mjotp møøt ja pyabøjkpɨtøjk, jaꞌats jam wyɨnaty ttøjtɨp ja ariin tøøm; jøts ja twɨxa̱tstɨ ja ariinba̱jk jøts ja tjøøꞌkxtɨ.
1 E sucedeu que, num dia de sábado, passava Jesus pelas searas; e seus discípulos iam colhendo espigas e, debulhando-as com as mãos, as comiam.
2 Jøts ja fariseotøjk wɨna̱a̱gɨn yiktøøjɨdøø, yɨdeꞌen ja yiknɨmaadyøø:
2 Alguns dos fariseus, porém, perguntaram; Por que estais fazendo o que não é lícito fazer nos sábados?
3 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy:
3 E Jesus, respondendo-lhes, disse: Nem ao menos tendes lido o que fez Davi quando teve fome, ele e seus companheiros?
4 Pø tsa̱ptøjkjøtpyɨmxɨ ja tyøjkɨyɨɨꞌñ, japts ja tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ ja kunuuꞌkxy tsa̱pkaaky, jøts ja tkaadyøø møøt ja myɨguꞌuk pøn jaty ja jam wyɨnaty myøøt. Ya̱m ja kaꞌap yjapa̱a̱tꞌatyɨdɨ jøts ja tkaꞌadyɨt jaꞌabɨ tsa̱pkaaky, ja teetyøjktɨ ja pa̱a̱tꞌa̱jtɨdɨp kyaꞌadyɨp.
4 Como entrou na casa de Deus, tomou os pães da proposição, dos quais não era lícito comer senão só aos sacerdotes, e deles comeu e deu também aos companheiros?
5 Nayɨdeꞌents ja wya̱a̱ñ:
5 Também lhes disse: O Filho do homem é Senhor do sábado.
6 Jaduꞌukpɨ pooꞌkxɨn xøøwts ɨdøꞌøn jaꞌagøjmyɨ ku ja Jesús tyøjkɨyɨɨꞌñ jam tsa̱ptøjkjotp, jamts ja yikꞌɨxpøjktøjkɨyɨɨꞌñ. Japts wyɨnaty tuꞌuk ja̱a̱ꞌy midi yꞌaga̱ꞌngyøꞌ xujxp;
6 Ainda em outro sábado entrou na sinagoga, e pôs-se a ensinar. Estava ali um homem que tinha a mão direita atrofiada.
7 jøts ja ka̱jpxwejpɨtøjk jam tpaꞌejxtɨ tpagowdɨ ja Jesús, jaꞌ ja yꞌejxwa̱ndɨp pønɨ yꞌukyiktsøkpy ɨdøꞌøn ja pama̱a̱ꞌy jaꞌ ku pooꞌkxɨn xøøw, jadeꞌents ja tnɨꞌøønɨwya̱ꞌa̱ndɨ.
7 E os escribas e os fariseus observavam-no, para ver se curaria em dia de sábado, para acharem de que o acusar.
8 Ti wa̱ꞌa̱ts ja tnɨja̱wɨ sa̱ jaty ja wyɨnaty wyɨnmaydɨ jøts ja ja̱a̱ꞌy ja tnɨma̱a̱y midi wyɨnaty kyøꞌ xujxp:
8 Mas ele, conhecendo-lhes os pensamentos, disse ao homem que tinha a mão atrofiada: Levanta-te, e fica em pé aqui no maio. E ele, levantando-se, ficou em pé.
9 Wɨnets ja Jesús tnɨma̱a̱y ja mayja̱a̱ꞌy:
9 Disse-lhes, então, Jesus: Eu vos pergunto: É lícito no sábado fazer bem, ou fazer mal? salvar a vida, ou tirá-la?
10 Jøts ja twɨnꞌejxkɨjxy pøn jaty ja jam wyɨnaty ttamujkɨyɨp, jøts ja tnɨma̱a̱y ja pama̱a̱ꞌy:
10 E olhando para todos em redor, disse ao homem: Estende a tua mão. Ele assim o fez, e a mão lhe foi restabelecida.
11 Jøts ja yjaduꞌukpɨ ja̱a̱ꞌy yjanchꞌa̱mbøjktøø, jøts ja xem ya̱m ñawya̱jnɨdøø, agøꞌømyɨ sudsoꞌampy ja tjadyimyꞌukyikpøkya̱ꞌa̱dɨt ja Jesús.
11 Mas eles se encheram de furor; e uns com os outros conferenciam sobre o que fariam a Jesus.
12 Wɨnet ets ja Jesús ñijkxy Diosꞌajotꞌa̱jtpɨ jam kojpkøjxp, jam ja Dios Teety ja tmɨgajpxy tuktsunaxy.
12 Naqueles dias retirou-se para o monte a fim de orar; e passou a noite toda em oração a Deus.
13 Jøts ku xyɨɨjndya̱a̱jky, jøts ja twa̱a̱dsogɨjxy pøn jaty ja pabøjkɨp, jøts ja twɨwijch nɨmakmajtsk pøn ja tyejtɨp kudanaabyɨtøjktɨ.
13 Depois do amanhecer, chamou seus discípulos, e escolheu doze dentre eles, aos quais deu também o nome de apóstolos:
14 Jaꞌats ɨdøꞌøn jaꞌadɨ ja Simón midi ja xyødejtɨga̱jts jøts ja tpɨkta̱a̱jky Pedro; møøt yꞌuch Andrés jaꞌ, møøt ja Jacobo, møøt ja Juan, møøt ja Felipe, jøts møøt ja Bartolomé.
14 Simão, ao qual também chamou Pedro, e André, seu irmão; Tiago e João; Filipe e Bartolomeu;
15 Jam ja Mateo, Tomás, Jacobo pøn ja Alfeo mya̱jnkꞌajtpy; jøts ja Simón ja cananista;
15 Mateus e Tomé; Tiago, filho de Alfeu, e Simão, chamado Zelote;
16 jam ja Judas ja Jacobo yꞌuch; jøts ja Judas Iscariote, pøn wyɨnaty tkøya̱kwa̱mp ja Jesús.
16 Judas, filho de Tiago; e Judas Iscariotes, que veio a ser o traidor.
17 Xjats ja Jesús tmøøtkɨda̱a̱jky ja kyudanaabyɨtøjk, jøts ja tmøøtja̱ꞌjty jap jøyjøtpy nɨdukɨꞌɨyɨ møøt ja pyabøjkpɨtøjk; nay jam wyɨnaty øy pøndɨ pøn jaty tsoꞌondɨp jam Judea, jam Jerusalén, jøts jam mejy agøꞌøm jam Tiro jam Sidón. Jaꞌ ja jam wyɨnaty tø tnɨmendɨ jøts ja tpatmadoꞌodɨt ja Jesús, jøts ja pyama̱a̱ꞌy ja tna̱nkyiktsoꞌokwa̱ꞌa̱ñɨdɨ.
17 E Jesus, descendo com eles, parou num lugar plano, onde havia não só grande número de seus discípulos, mas também grande multidão do povo, de toda a Judéia e Jerusalém, e do litoral de Tiro e de Sidom, que tinham vindo para ouvi-lo e serem curados das suas doenças;
18 Wɨna̱a̱gɨn jam pøn ja mɨkuꞌ tø tyatøkɨyɨdɨ, tsokøxtɨts jaꞌ.
18 e os que eram atormentados por espíritos imundos ficavam curados.
19 Jøts ja ja̱a̱ꞌy nɨꞌijtyɨ tnɨxa̱jɨwya̱ꞌa̱ndɨ ja Jesús. Pya̱a̱twa̱ndɨp jaꞌ ku ja ttuktatsøꞌøky ja myøkꞌa̱jtɨn ja pama̱a̱ꞌy.
19 E toda a multidão procurava tocar-lhe; porque saía dele poder que curava a todos.
20 Wɨnets ja Jesús yꞌejxjɨꞌjky ma̱ ja pyabøjkpɨtøjk jam wyɨnatyɨ jøts ja tnɨma̱a̱y:
20 Então, levantando ele os olhos para os seus discípulos, dizia: Bem-aventurados vós, os pobres, porque vosso é o reino de Deus.
21 ’Nay Dios ja tkunuuꞌkxp pøn yuꞌooꞌktɨp xøꞌooꞌktɨp, jaꞌ ja tyikna̱jxkøjxp.
21 Bem-aventurados vós, que agora tendes fome, porque sereis fartos. Bem-aventurados vós, que agora chorais, porque haveis de rir.
22 ’Mgunuuꞌkxɨp meets Dios øy meets ja ja̱a̱ꞌy mjamɨdsepꞌatyɨdɨ øts køjxp, øy ja mjabawøpyɨdɨ, øy ja mjagaꞌømyɨgajpxyɨdɨ, øy mjagayiktsoktɨ, øy mxøøw mguya̱ꞌa̱xy kamadøyɨm yjayikja̱wɨdɨ jaꞌagøjxp ku ø xpabøktɨ.
22 Bem-aventurados sereis quando os homens vos odiarem, e quando vos expulsarem da sua companhia, e vos injuriarem, e rejeitarem o vosso nome como indigno, por causa do Filho do homem.
23 Kidits mjotmayꞌooktɨ, kidi xꞌayoojɨdɨ, japnɨm ja tsa̱jpjøtpy mwɨngaxøꞌøkxɨyɨdɨt; pøn jadeꞌen mduujnɨdɨp, yø jadeꞌembɨ ja̱a̱ꞌy tyeetyꞌa̱p tkaꞌødyundøø nayɨdeꞌen ja Dios kyugajpxtyɨ.
23 Regozijai-vos nesse dia e exultai, porque eis que é grande o vosso galardão no céu; pois assim faziam os seus pais aos profetas.
24 ’Jøts mjanchꞌayøøy mee kumeeñ ja̱a̱ꞌy, ya̱a̱yɨ meets iiy jotkujk mdsɨnaagyojtɨ.
24 Mas ai de vós que sois ricos! porque já recebestes a vossa consolação.
25 ’Mjanchꞌayøøy meets pøn tum jaa o ti tmøøtꞌa̱jttɨp, mjanchꞌayuuꞌa̱jttɨp mjanchꞌaxøøwꞌa̱jttɨp meets nøjkx.
25 Ai de vós, os que agora estais fartos! porque tereis fome. Ai de vós, os que agora rides! porque vos lamentareis e chorareis.
26 ’Mꞌayøøy meets ku mee myikꞌødyijy myikꞌøñøjmɨ, pø nayɨdeꞌents ojts yiktejtɨ yikꞌødyejtɨ pøn ojts nugo ñadyijyɨ ja Dios kyugajpxy.
26 Ai de vós, quando todos os homens vos louvarem! porque assim faziam os seus pais aos falsos profetas.
27 ’Nɨꞌijtyɨ madowdɨ wɨneꞌenɨn mjaꞌa̱ttɨ: Tsoktɨ mɨyujyꞌa̱ttɨ ja mmɨdseptøjkɨ, pudøkɨdɨ jaꞌ pøn mjagatsojkɨdɨp,
27 Mas a vós que ouvis, digo: Amai a vossos inimigos, fazei bem aos que vos odeiam,
28 amɨdowdɨ ja Dios jøts tkunuuꞌkxt ja mmɨdsep pøn o sa̱gasa̱ mnɨma̱a̱jyɨdɨp, kuꞌamɨdowɨ pønɨ pøn mmɨꞌa̱mbøjkɨdɨp pønɨ pøn sa̱gasa̱ mdunwa̱jnɨdɨp.
28 bendizei aos que vos maldizem, e orai pelos que vos caluniam.
29 Pønɨ mgojxɨp mdseꞌekɨp, jaꞌ øy ku xmaaꞌkxuktɨt; jøts ku pøn mbøjkxɨdɨt ja yukwop, ja̱a̱ktyimyoꞌodɨpts ja mnɨjan.
29 Ao que te ferir numa face, oferece-lhe também a outra; e ao que te houver tirado a capa, não lhe negues também a túnica.
30 Kidi kanajtsja̱wɨm xja̱wɨdɨ ku tigati myikꞌamɨdowdɨ; jøts kidi jatyɨ o pøn xama̱tstɨ ku pøn o ti tø tnɨxa̱jɨ.
30 Dá a todo o que te pedir; e ao que tomar o que é teu, não lho reclames.
31 Kidi meets ja jawyeen jadeꞌen xjøpꞌixy pønɨ sa̱ mee xjatsøky, meets ɨdøꞌøn mba̱a̱tꞌa̱jtɨp jawyeen mnajtstunɨp sa̱ døꞌøn ja yja̱wɨ tsoktɨn jøts meets ja jadeꞌen xuꞌunt.
31 Assim como quereis que os homens vos façam, do mesmo modo lhes fazei vós também.
32 ’Øy meets jaꞌayɨ møøt mjanamyaawya̱ꞌa̱ñɨyɨdɨ pøn mee møøt mnachøkyɨyɨ, ¿ti øyꞌa̱jtɨnts meets jadeꞌen mdumpy? ¿Ti jaꞌ ja kaꞌøy ja̱a̱ꞌy kyaja̱jtɨp? Pø tyundɨpxɨ ja nayɨdeꞌen.
32 Se amardes aos que vos amam, que mérito há nisso? Pois também os pecadores amam aos que os amam.
33 ¿Ti øyꞌa̱jtɨn meets jadeꞌen mdumpy øy meets jaꞌayɨ xjamayꞌaty pøn mee nayɨdeꞌen mduꞌunxɨyɨp? Pø tyundɨpxɨ ja kaꞌøy ja̱a̱ꞌy ja nayɨdeꞌen.
33 E se fizerdes bem aos que vos fazem bem, que mérito há nisso? Também os pecadores fazem o mesmo.
34 Uk jaꞌats meets o tigati mdukꞌanuuꞌkxpy pøn mee mꞌaꞌejxɨp tyikwɨmbetp jawaanɨ mayja̱wɨ, ¿ti øyꞌa̱jtɨnts meets jadeꞌen mdumpy? ¿Ti ja kaꞌøy ja̱a̱ꞌy ja jadeꞌen tkaꞌanuuꞌkxya̱jktɨp o tigati ja yjaꞌ jøts ja myɨgaꞌøy ja̱a̱ꞌy ja nayɨdeꞌen ttukubattɨ jawaanɨ may?
34 E se emprestardes àqueles de quem esperais receber, que mérito há nisso? Também os pecadores emprestam aos pecadores, para receberem outro tanto.
35 Kaꞌats meets ɨdøꞌøn xmɨdsepøkt ja mmɨdsep, tsoktɨ xmɨyujyꞌa̱ttɨt, mduujnɨp meets ja mayꞌa̱jt jaꞌ. Øy meets ja tigati xukꞌanuuꞌkxt jadiꞌiñɨ, kidits meets ja xjøpꞌijxyꞌaty jøts ja mmɨgubajtxɨdɨt jawaanɨ møj jawaanɨ may. Møjts meets ja myikwɨmbejtxɨyɨdɨt, ja Dios Teety tsa̱jpjøtpyɨt jadeꞌen meets ja mꞌuꞌnktejɨyɨt; ti sa̱ ja Dios Teety tmɨꞌøyꞌaty nayɨdeꞌen ja kaꞌøy ja̱a̱ꞌdyɨ ja namyɨkaxɨ ja̱a̱ꞌdyɨ.
35 Amai, porém a vossos inimigos, fazei bem e emprestai, nunca desanimado; e grande será a vossa recompensa, e sereis filhos do Altíssimo; porque ele é benigno até para com os integrantes e maus.
36 Mja̱ꞌmyatstɨp meets jøts mbaꞌayoꞌodɨp o pøn nayɨdeꞌen sa̱m ja Dios Teedyɨn ja tpaꞌayøyɨn.
36 Sede misericordiosos, como também vosso Pai é misericordioso.
37 ’Kidi pøn nugo o ti xapøkyꞌejxtɨ, jøts Dios ja nayɨdeꞌen mgapøkyꞌejxɨdɨt. Maaꞌkxuktɨ, jøts ja Dios nayɨdeꞌen mmaaꞌkxukɨdɨt.
37 Não julgueis, e não sereis julgados; não condeneis, e não sereis condenados; perdoai, e sereis perdoados.
38 Moꞌodɨ o ti pøn, wɨnets o ti nayɨdeꞌen mmoꞌojɨdɨt ja Dios. Nayɨdeꞌen meets ja mmoꞌojɨt mgamoꞌojɨt pønɨ sa̱ meets ti xyaky xkayaky møj may o ti. Nayɨdeꞌen meets ja Dios mdunɨt pønɨ sa̱ meets mmɨguꞌuk xuñ. Nay jaꞌats ja yikꞌawetsp.
38 Dai, e ser-vos-á dado; boa medida, recalcada, sacudida e transbordando vos deitarão no regaço; porque com a mesma medida com que medis, vos medirão a vós.
39 Xjats ja Jesús ttanɨmadya̱ktøjkɨyɨɨꞌñ jaduꞌuk ja madya̱ꞌa̱ky, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
39 E propôs-lhes também uma parábola: Pode porventura um cego guiar outro cego? não cairão ambos no barranco?
40 Uk kuts pøn, pøn tnɨꞌɨxpøjkɨmyɨdɨp o ti tunk, kaꞌaxɨ mɨba̱a̱t twɨna̱xtɨt ja yikꞌɨxpøjkpɨdɨ; pø wan ɨdøꞌøn jaanɨm wyɨnaty.
40 Não é o discípulo mais do que o seu mestre; mas todo o que for bem instruído será como o seu mestre.
41 ’Jøts meetsmɨ, ¿sudso døꞌøn ja mmɨguꞌuk pyøky xꞌejxpa̱jtɨyɨ jøts ja mjaꞌ neꞌegɨ xkaꞌixy kudam ja jawaanɨ møj?
41 Por que vês o argueiro no olho de teu irmão, e não reparas na trave que está no teu próprio olho?
42 Jøts, ¿sudsots mets ɨdøꞌøn namyɨkajxɨbɨm xka̱jpxꞌøyɨwya̱ꞌa̱ñ ya̱m mets ja mdsɨna̱a̱ꞌyɨn øy xkayikyøꞌøy? ¡Meets wɨnꞌøøꞌmbɨ ata̱a̱dyɨ! Yikꞌøyɨdɨ jawyeen ja mgaꞌøchɨna̱a̱ꞌyɨndɨ, wɨnetnɨmts ja mmɨguꞌuk chɨna̱a̱ꞌyɨn xka̱jpxꞌøyɨyɨdɨt.
42 Ou como podes dizer a teu irmão: Irmão, deixa-me tirar o argueiro que está no teu olho, não vendo tu mesmo a trave que está no teu? Hipócrita! tira primeiro a trave do teu olho; e então verás bem para tirar o argueiro que está no olho de teu irmão.
43 ’Ma̱ meets øcha̱ꞌa̱mguipy tø xꞌukꞌixy jøts ku ja tyiktøømɨ ja kaꞌøcha̱ꞌa̱m; uk ja kaꞌøcha̱ꞌa̱mguipy tyiktøømɨ ja øcha̱ꞌa̱m, nɨma̱.
43 Porque não há árvore boa que dê mau fruto nem tampouco árvore má que dê bom fruto.
44 Ja tyøøm ja kipy yiktaꞌejxka̱jp pønɨ sa̱ ja tyøømɨ øy kaꞌøy: kaꞌaxɨ ja iigɨ tsa̱ꞌa̱m yikwɨduky kujp kipkyøjxp, nɨ jam ja uvɨ tsa̱ꞌa̱m kyawɨnaky jam kujp a̱a̱tskøjxp.
44 Porque cada árvore se conhece pelo seu próprio fruto; pois dos espinheiros não se colhem figos, nem dos abrolhos se vindimam uvas.
45 Jadeꞌents ɨdøꞌøn ja øyja̱a̱ꞌy pøn øyja̱a̱ꞌy, kaꞌap ja tꞌa̱a̱wɨ tjoojtɨ ja kaꞌøybɨ wɨnma̱a̱ꞌñ, kaꞌap ja yjemwa̱ꞌa̱ñ tyewa̱ꞌa̱ñ kumɨ øyja̱a̱ꞌy jaꞌ; pønts kaꞌøyja̱a̱ꞌyꞌa̱jtp ja kaꞌøybɨts ja yꞌa̱a̱wɨp yjoojtɨp, yjemwa̱ꞌa̱ndɨ tyewa̱ꞌa̱ndɨ kumɨ jam ɨdøꞌøn ja tyimyøødɨdɨ ja kyaꞌøyꞌa̱jtɨndɨ yꞌa̱m yjotp. Tum jam ja pyɨdsømguixy jøts ja tka̱jpxna̱xtɨ jadeꞌen.
45 O homem bom, do bom tesouro do seu coração tira o bem; e o homem mau, do seu mau tesouro tira o mal; pois do que há em abundância no coração, disso fala a boca.
46 ’Nɨti øyꞌa̱jtɨn meets jadeꞌen xkatuñ ku mee xjanøjmɨ, “Nwɨndsønꞌa̱jtɨm, nwɨndsønꞌa̱jtɨm”, jøts kaꞌats xpadundɨ pønɨ sa̱ njawa̱ꞌa̱ñ.
46 E por que me chamais: Senhor, Senhor, e não fazeis o que eu vos digo?
47 Ya̱ net ndukmadoꞌodɨt pønɨn ja kyaxøꞌøktɨ ja ja̱a̱ꞌy pøn ø xnɨmemp jøts øts nꞌayuujk ja xpatmadoojɨdɨ, jøts ja jadeꞌen tpadundɨ sa̱ nwa̱ꞌa̱ñ:
47 Todo aquele que vem a mim, e ouve as minhas palavras, e as pratica, eu vos mostrarei a quem é semelhante:
48 jadeꞌenɨn ɨdøꞌøn ja nbɨkta̱a̱jkɨn sa̱m ja ja̱a̱ꞌy tyøjkøjyɨn, jawyeen ja køjnk øy øy tnɨda̱jɨyɨɨꞌñ ja tyøjk, jøts ja tsa̱a̱ ja amuum ttukpøchkojpkꞌa̱jty. Xjats ku ja møj nøøgom jam wyɨna̱jky, aguwa̱nɨ ja tyimyikjøꞌjtjøꞌøkwa̱ꞌa̱ñ ja tøjk, jøts ja nɨwɨneꞌenɨn nɨsa̱ tkatuuñ, kumɨ tsa̱a̱ ja wyɨnaty tyekyꞌajtpy.
48 É semelhante ao homem que, edificando uma casa, cavou, abriu profunda vala, e pôs os alicerces sobre a rocha; e vindo a enchente, bateu com ímpeto a torrente naquela casa, e não a pôde abalar, porque tinha sido bem edificada.
49 Pønts ø xjapatmadoojɨdɨp ja nꞌayuujk jøts kaꞌap jadeꞌen tpadundɨ sa̱ nwa̱ꞌa̱ñ, jaꞌats ɨdøꞌøn jadeꞌendɨ sa̱m ja ja̱a̱ꞌy midi tyøjk tkoj xixña̱xkɨjxy. Nɨti ja tkadukpøchkojpkꞌa̱jty, jøts ku ja møj nøøgom jam wyɨna̱a̱jky jatyɨ ja tmɨmajada̱a̱jky, ojts ja tyikɨday jøts ja tyimyikudɨgøøy.
49 Mas o que ouve e não pratica é semelhante a um homem que edificou uma casa sobre terra, sem alicerces, na qual bateu com ímpeto a torrente, e logo caiu; e foi grande a ruína daquela casa.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?