Romanos 2

MCA vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Ma' qa hik ta'ƚijupi' in hats ham e'm pa'qu' ittaxij, akha' in ƚittaxijets qu' uƚ'axe' pakhape', ma' qa hats akha'ƚe ete'm in ƚanalitik'i pa' ejunye'j, qe in ƚittaxijets qu' uƚ'axe' pakhape' iye akha' hik ejunye'j iye qe pa' yaqsiijkii hik ƚunye'j iye pa' ƚaqsiijkii.
1 Talvez você pense que pode condenar esses indivíduos, mas é igual a eles e não tem desculpa! Quando diz que eles deveriam ser castigados, condena a si mesmo, porque você, que julga os outros, pratica as mesmas coisas.
2 Hats jinikfe'ltaxetsha pa' Intata qu' nitanithen hatse' pe' yaqsiijkii ekewe' wekwek uƚ'ets. Nite' yaf'ali'ƚi'ij pa'qu' nitanithen qe yijaa'ija.
2 E sabemos que Deus, em sua justiça, castigará todos que praticam tais coisas.
3 Akha' in ƚejeƚtaxik'ui pe' uƚ'ets yaqsiijkii pekhewep, ¿me ƚumtitax qu' uja'xe'ƚe qu' nitanithen hatse' pa' Intata qa akha'ƚe qa'nte' natanithane' hatse' in hik ejunyejeitax in ƚaqsiijkii iye pe' wekwek uƚ'ets?
3 Uma vez que você julga outros por fazerem essas coisas, o que o leva a pensar que evitará o julgamento de Deus ao agir da mesma forma?
4 ¿Me ƚuten pa' Dios in qi pa' ƚeqifenkeye'jtax ej? ¿Me ƚuten iye in mexe ham ƚeqfenye'jetax ej qa notkitax ewets iye qe akha' nite' ƚenikfe'lets in neƚistaxij pa' qi ƚeqifenkeye'jtax ej hats'inha qu' ili'ij pe' uƚ'ets ma' qa' ek'enets?
4 Não percebe quanto ele é bondoso, tolerante e paciente com você? Não vê que essas manifestações da bondade de Deus visam levá-lo ao arrependimento?
5 Qa yape'enhaƚe nite' ƚ'impiye' qa ƚit'unhet iye pa' atawe'j in nite' ƚitujtseikanin pa'qu' ejunye'je'. Ma' qa hats akha'ƚe ete'm in ƚ'ijatshenfik'i pa'qu' antanithenkeye'je' hatse' pa' neƚuji' qu' namtaxets qu' nethinij pa' Intata pa'qu' ƚuk'eye' qu' nitanithenij week ewiƚei. Nite' yaf'ali'ƚi'ij qe yijaa'ija pa'qu' nitanithen.
5 Mas, por causa de seu coração rebelde, você se recusa a abandonar o pecado, acumulando ira sobre si mesmo. Pois o dia da ira se aproxima, quando o justo juízo de Deus se revelará.
6 Ma' qa pa' ƚuk'e' pa' yaqsiijkii week ewiƚei ene' jukhew qa efuts qa' hik ƚuk'eyejeek hatse' pa'qu' nijaninij.(Sal 62:12)
6 Ele julgará cada um de acordo com seus atos.
7 Ƚakha' tisij hatse' pa' witiƚa'x nite' yili'ij pekhewe' nite' yo'qmositij in yaqsiijkii pa' ƚe'wis, qa wo'oiha iye pa'qu' ƚesaxitsi'imkii hatse' qa pa'qu' ƚuk'eleji' hatse' na' wa'sji' qa wo'oiha iye qu' nana'li'm hatse' pa' nite' witwamhi'.
7 Dará vida eterna àqueles que, persistindo em fazer o bem, buscam glória, honra e imortalidade.
8 Qa pekhewe' ƚekhewelƚe ƚete'm in watjamtiƚetets, qa yuten iye pa' yijaa'ija in yit'ij eke' Intata ƚe'lijei qe ewi'ƚƚe in tek'enets pa' nite' yatsathen. Ma' qa qi qu' na'nayu'um qa qi iye hatse' qu' nitanithen qe nite' nek'enheyu'ets.
8 Mas derramará ira e indignação sobre os que vivem para si mesmos, que se recusam a obedecer à verdade e preferem entregar-se a uma vida de perversidade.
9 Pekhewe' yaqsiijkii pa' uƚ'ax na'l hatse' pa' qi qu' naats'e'ej ma' qa' qi qu' nanaitaxik'i ƚunye'jkii, qa' nojo'oj pe' judiol qa i'nk'aƚe pe' nite' judiol.
9 A todos que praticam o mal, ele trará aflição e calamidade: primeiro para os judeus, e também para os gentios.
10 Qa pekhewe' yaqsiijkii pa' ƚe'wis qa' netesti'yij pa'qu' ƚesaxitsi'imkii qa' netesti'yij iye pa'qu' ƚuk'eleji' qa' netesti'yij pa'qu' ƚ'ikesimeyaxitse'ƚekii, qa' nojo'oj iye pe' judiol qa i'nk'aƚe pe' nite' judiol,
10 Mas, a todos que fazem o bem, ele dará glória, honra e paz: primeiro para os judeus, e também para os gentios.
11 qe pa' Intata week ƚeqjunyejeyij.
11 Pois Deus não age com favoritismo.
12 Week pekhewe' nite' nikfe'lets ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley) qa yaqsi'jƚi'ijkii pa' uƚ'ax qa hik ta'ƚijupi' qu' netwu'mhitiiji'jukii iye pa' fe't. Qa pekhewe'ƚe nikfe'ltaxets ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley) qa yape'enhaƚe yaqsiijkii pa' uƚ'ax qa nite' yaqsiijkii pa' yittaxij ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley) qa hik aka' qu' nata'ƚets qu' netwu'mhitiiji'jukii pa' fe't.
12 Assim, todos os que pecarem, mesmo não tendo a lei escrita de Deus, serão destruídos. E todos os que pecarem estando sob a lei de Deus, de acordo com essa lei serão julgados.
13 Qe pa' Intata nite' yit'ijets qu' natsathen pekhewe' qu' nepiye'ƚi'ik'i ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley), pekhewe' qu' naqsiijkii yijat'ij pa' yit'ij ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i qa hik pekhewe' yijat'ij qu' nit'ijets pa' Intata qu' natsathen.
13 Pois o simples ato de ouvir a lei não nos torna justos diante de Deus, mas sim a obediência à lei é que nos torna justos aos olhos dele.
14 Qa pekhewe' nite' judiol in hamitstaxi'm qa nite' nikfe'ltaxets iye ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i qa yaqsi'jƚi'ijkii hik ƚunye'j pa' yit'ij ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i qa hik ta'ƚijupi' in hats hik ƚunye'j qu' nenikfe'lets kekhewe' yit'ij ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i.
14 Até mesmo os gentios, que não têm a lei escrita, quando obedecem a ela instintivamente, mostram que conhecem a lei, mesmo não a tendo.
15 Qe ƚekhewel inq'ethinij in hats i'nji' pe' ƚatawjets kekhewe' yit'ij ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i. Qa inq'ethinij in yoksi'wen in yumti qu' naqsiijkii pa' uƚ'ax qa in yumti iye qu' naqsiijkii pa' ƚe'wis.
15 Demonstram que a lei está gravada em seu coração, pois sua consciência e seus pensamentos os acusam ou lhes dizem que estão agindo corretamente.
16 Aka'an aka' ƚunye'jkii hik qu' ƚunye'je' hatse' pa' neƚuji' pa' Intata qu' netistaxij ha' Jesucristo qa' nejeyumtshen qa' nethinij iye pe' yat'intaxkii ene' jukhew qa efuts. In ƚunyejeyek kekhewe' hats henfel.
16 Isso se confirmará no dia em que Deus julgar os segredos de cada um por meio de Cristo Jesus, de acordo com as boas-novas que anuncio.
17 Qa akha' in ƚanamitij in e'judio qa ƚanamitij iye ekewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i qa in ƚanamitij iye pa' Dios
17 Você, que se diz judeu, se apoia na lei de Deus e se orgulha de seu relacionamento especial com ele.
18 qa in ƚenikfe'lets iye pa' yisu'un, qa ƚenikfe'lets iye qu' ejeƚji' pakha' les in ƚe'wisju' qu' aqsiijkii, qe ƚ'ijatshenheti'yij ke' Moisés ƚe'lijei.
18 Conhece a vontade de Deus: sabe o que é certo, porque foi instruído em sua lei.
19 Qa qi'ija iye in ƚumti qu' akha'ye' qu' ijts'enkii pekhewe' ƚit'ijets in hik ƚunyejei qu' puk'aletse', qa qi'ija iye in ƚumti qu' akha'ye' qu' ƚefetitjiye'ej pekhewe' ƚit'ijets in i'ni' pa' nookii,
19 Está convencido de que é guia para os cegos e luz para os que estão perdidos na escuridão.
20 yijatshen pekhewe' nite' teqeneƚuikii qa maestro iye pekhewe' wo'twomenhet, qa akha' qa ƚaqsi'jtax kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i, hik kekhewe'tax qek nikfelitets pa' ƚunye'j pa' yijaa'ija.
20 Considera-se capaz de instruir os ignorantes e ensinar os caminhos de Deus às crianças. Está certo de que a lei de Deus lhe dá pleno conhecimento e verdade.
21 Akha', in ƚ'ijatshen pekhewep, ¿me ƚe'nijatshenƚe ete'm? Akha' in ƚi'nq'ijatshenij qu' hasu'uj pa'qu' net'ejtenkii, ¿me nite' ƚ'ejtenkii?
21 Pois bem, se você ensina a outros, por que não ensina a si mesmo? Diz a outros que não roubem, mas você mesmo rouba?
22 Akha', in ƚit'ijets qu' hasu'uj pa'qu' nowo'oi efuye' in hats na'l pe'qu' ƚewhe'ye'ye', ¿me nite' ƚowo'oi pe'qu' efuye' in hats na'l pe'qu' ewhe'ye'ye'? Akha' in ƚanamitij in ƚuten pekhewe' witeqsi'nq'alits, ¿me ham ƚekaxi'ik'ui pe' ƚe'lijtsitjiyits?
22 Afirma que é errado cometer adultério, mas você mesmo adultera? Condena a idolatria, mas rouba objetos dos templos?
23 Akha' in qi in ƚiwqinhetji' kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley) ¿me ƚiwqinhet pa' Intata qu' otsipji' kekhewe' yit'ij pa'aj pa' Moises'ik'i (ley)?
23 Você, que tanto se orgulha de conhecer a lei, desonra a Deus, desobedecendo à lei?
24 Qe ka' we'nika'ajji' yit'ij: —Pe' nite' judiol yit'ijets uƚ'ax ka' ƚii pa' Intata qe ta'ƚi'ƚ ewets(Is 52:5) qe ƚ'otsi'ƚipji'kii kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley).—
24 Não é de admirar que as Escrituras digam: “Os gentios blasfemam o nome de Deus por causa de vocês”.
25 Qe yijaa'ija kakha' yiwu'm ƚaxpa's (circuncisión) aka'an iye na'l pa' weju'ƚij qu' aqsiijijkiiha pa' yit'ij kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i, qa qu' nite'ƚe aqsi'ji'ijkii pa' yit'ij kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i, qa ham ne'weju'ƚi'ij in ƚiwumtax axpa's (circuncisión).
25 A prática judaica da circuncisão só tem valor se você obedece à lei de Deus. Mas se você, que é circuncidado, não obedece à lei de Deus, não é diferente de um gentio incircuncidado.
26 Hik ta'ƚijupi' pekhewe' nite' judiol in nite' yaqsi'jtaxijkii kakha' yiwu'm ƚaxpa's (circuncisión) qa yaqsi'jƚi'ijkii pa' yit'ij kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i, ma' qa hats hik ƚunyejei qu' hats naqsi'jijkii kakha' yiwum ƚaxpa's (circuncisión).
26 E, se os incircuncidados obedecerem à lei de Deus, acaso não serão também considerados circuncidados?
27 Pakha' nite' judío qa nite' yaqsi'jtaxijkii kakha' yiwu'm ƚaxpa's qa tek'enƚe'ets pa' yit'ij ke' Moisés ƚe'lijei qa hik ta'ƚijupi' qu' nuten qe akha' in ƚaqsijtaxijkii kakha' yiwu'm ƚaxpa's qa na'ltax e'm iye kekhewe' wenittaxij yika' pa'aj pa' Moises'ik'i qa nite'ƚe ƚ'ek'enets.
27 De fato, os gentios incircuncidados que cumprem a lei de Deus condenarão você, judeu, que é circuncidado e tem a lei de Deus, mas não obedece a ela.
28 Qe nite judío ha'ne laxa, qa kakha' iye yiwu'm ƚaxpa's ma' qa na'l na'aj jiif'iji' ha'ne i'naj,
28 Pois ser judeu exteriormente ou ser circuncidado não torna ninguém judeu de fato.
29 qe pa' yijaa'ija yijat'ij in judío pakha'an ta'ƚets pa' ƚatawe'j, qa in yaqsiijkii kakha' yiwu'm ƚaxpa's qa ta'ƚets pa' Espíritu Santo in tetli'jju' pa' ƚatawe'j qa nite' ta'ƚets kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i. Pakha'an in ƚunye'j aka'an qa nite' ene' jukhewƚe qu' ni'sinhetij qe pa' Intata hik pakhaa'ija in yi'sinhetij aka'an.
29 Judeu verdadeiro é quem o é no íntimo, e circuncisão verdadeira é a do coração, feita pelo Espírito, e não pela letra da lei, recebendo assim a aprovação de Deus, e não das pessoas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra