Marcos 10
MCA vs ARIB
1 In hats ikik'ui iye ha' Jesús ha' witset Capernaum, ma' qa yamets ha' sehe' Judea, qa ikiiteje'm hakhap iye ƚajaika' ha' haqqi' Jordán. Qa hik hakha'a' iye qa not'axets iye he' olots jukhew qa efuts, qa ka' hats ƚeqfenye'jji'jij, ma' qa yijatshen.
1 Levantando-se Jesus, partiu dali para os termos da Judéia, e para além do Jordão; e do novo as multidões se reuniram em torno dele; e tornou a ensiná-las, como tinha por costume.
2 Qa he' uja'x fariseol qa nekets ha' Jesús, qe qa' nijaajin, ma' qa nifaakanij: —¿Me ƚenexke'ej pa'qu' jukhewe' qu' neweqle'eƚ pe'qu' ƚewhe'ye'ye'?—
2 Então se aproximaram dele alguns fariseus e, para o experimentarem, lhe perguntaram: É lícito ao homem repudiar sua mulher?
3 Qa yeku'ƚ ha' Jesús hekhewe'en: —¿Pa'n yit'iƚij ewets ke' ƚe'lijei ka' Moises'ik'i?—
3 Ele, porém, respondeu-lhes: Que vos ordenou Moisés?
4 Hekhewe'en qa yit'ijju': —Pa' Moises'ik'i ƚexke'ej pa'qu' jukhewe' qu' naqsiijkii pa'qu' witfaakanek'e t'ejuyets qu' neweqle ma' qa' nukin pe'qu' ƚewhe'ye'ye'.—(Dt 24:1)
4 Replicaram eles: Moisés permitiu escrever carta de divórcio, e repudiar a mulher.
5 Ha' Jesús qa yit'ijiju'ƚ: —Qe t'units pe' atawjetsi'ƚ, ham eq'iltaxitsi'iƚ, ka' Moises'ik'i qa yika'ajji' aka' qu' nenit'ij.
5 Disse-lhes Jesus: Pela dureza dos vossos corações ele vos deixou escrito esse mandamento.
6 Qa nite'ƚe hik aka' ƚunye'j in i'nk'a wanaqsiijkii ha'ne week, pa' Dios qa yaqsiijkii pa' jukhew qa pe' efu.(Gn 1:27)
6 Mas desde o princípio da criação, Deus os fez homem e mulher.
7 Qa aka'an in ta'ƚijupi', pa'qu' jukhewe' qa' niwejin pa'qu' ƚatataye' qa pe'qu' ƚeneneye' iye,
7 Por isso deixará o homem a seu pai e a sua mãe, {e unir-se-á à sua mulher,}
8 qa enewe' wetsjuk qa hats ewi'ƚƚe pa' ƚ'ese'n. Ma' qa hats nite' wetsjuk, hats ewi'ƚƚe pa' ƚ'ese'n.(Gn 2:24)
8 e serão os dois uma só carne; assim já não são mais dois, mas uma só carne.
9 Qa hik ta'ƚijupi', pe'qu' hats ewi'ƚ neni' na' Dios, ham pa'qu' jukhewe' qu' nak'esa'x wetju'ƚ.—
9 Porquanto o que Deus ajuntou, não o separe o homem.
10 Qa in hats i'nifi ke' wititsi', qa he' ƚ'ijatshenhei qa ewi'ƚij iye in nifaakanijha aka'an.
10 Em casa os discípulos interrogaram-no de novo sobre isso.
11 Qa ha' Jesús qa yit'ijji'ju': —Pa'qu' neweqle qa' tujtseika'ye' iye pe'qu' ƚewhe'ye'yi'ij iye, ma' qa hats wetwuƚ'enhetets pe' hayiits ƚewhe'yetax qe yaqsiimijkii kakha' witwuƚ'ax (adulterio).
11 Ao que lhes respondeu: Qualquer que repudiar sua mulher e casar com outra comete adultério contra ela;
12 Qa pe'qu' efuye' iye qu' neweqle qa' tujtseika'ye' iye pa'qu' ƚewhe'ye'yi'ij qa hik ƚunye'j iye, yaqsiijkii iye kakha' witwuƚ'ax wo'oi jukhew in hats tewhe'yeitax (adulterio).—
12 e se ela repudiar seu marido e casar com outro, comete adultério.
13 Ha' Jesús qa tetka'xets he' uja'x omehets, qe qa' net'eku'mipji' ƚesinjel, qa he' ƚ'ijatshenhei qa yaq'ayintaxij hekhewe' neka'xtaxii.
13 Então lhe traziam algumas crianças para que as tocasse; mas os discípulos o repreenderam.
14 Ha' Jesús in yi'wenij ma' qa nayu'kii, qa yit'ij: —Enwejini'ƚ met ne' omehets qu' nenek yiwets, qa hasu'uj othetiƚik'ui qe nekhewe' hik ƚunyejei enewe'en hik nekhewe' tenek'enheiji' na' Dios.
14 Jesus, porém, vendo isto, indignou-se e disse-lhes: Deixai vir a mim as crianças, e não as impeçais, porque de tais é o reino de Deus.
15 Yijaa'ija aka' hit'iƚij ewets, pakha' qu' nite' hik ƚunye'je' na'aj omeƚa's in nite' inqeku' qa nite' net'ekumiju'ƚ na' tenek'enheiji' na' Dios, qa' nite' ƚeke'ye' qu' nuiji'teje'm nakha'an.—
15 Em verdade vos digo que qualquer que não receber o reino de Deus como criança, de maneira nenhuma entrará nele.
16 Qa tik'eyij he' omehets, qa iyinipji', qa t'eku'mjiipji' ƚesinjel.
16 E, tomando-as nos seus braços, as abençoou, pondo as mãos sobre elas.
17 In hats nikheyu' ha' Jesús qu' nakij iye pa' ƚ'ikheyi'j, qa tekuma'xii ha' ewi'ƚ, qa wonokok'eni'ju' ƚ'ejuyi'jii, qa nifaakan: —Teik'unei maestro, ¿pa'n ƚii pa'qu' haqsiijkii hats'inha qu' nana'l ye'm pa' witiƚa'x nite' yili'ij?—
17 Ora, ao sair para se pôr a caminho, correu para ele um homem, o qual se ajoelhou diante dele e lhe perguntou: Bom Mestre, que hei de fazer para herdar a vida eterna?
18 Ha' Jesús qa yit'ijiju'ƚ: —¿Inhats'ek in ƚit'ij yiwets teik'unei? Ham pa'qu' ewi'ƚe' qu' neteik'unei. Ewi'ƚƚe na' teik'unei, Dios.
18 Respondeu-lhe Jesus: Por que me chamas bom? ninguém é bom, senão um que é Deus.
19 Akha' hats ƚenikfe'lets kekhewe' wenit'ij: “Hasu'uj eqek'ui. Hasu'uj mowo'oi efu qu' hats ewhe'yei qa hik ƚunye'j iye ne'ej efu, hasu'uj ejtenkii, hasu'uj mowotk'onƚi'imkii pe'qu' netnek'enhei, hasu'uj awitji'iji' pe'ye' pakhape', ek'enets qa' iwqinhet iye atata qa enene iye.”—(Ex 20:12-16)
19 Sabes os mandamentos: Não matarás; não adulterarás; não furtarás; não dirás falso testemunho; a ninguém defraudarás; honra a teu pai e a tua mãe.
20 Hakha'an qa yeku'ƚ: —Maestro, hats week ekewe'en hayiits heik'eenik'iha in mente' ye'qi.—
20 Ele, porém, lhe replicou: Mestre, tudo isso tenho guardado desde a minha juventude.
21 Ha' Jesús qa yejeƚju', qa qi in yisu'un, qa yit'ijets: —Ewii'ƚƚi'ija pa' ham e'm. Yape ma. Qa ihinijkii week pe' na'l e'm qa' ƚisij ne' ham yiwq'axine'. Ma' qa' nana'l e'm pa'qu' enisit'e na' wa'sji', qa' etpil iye, qa' atsjayan.—
21 E Jesus, olhando para ele, o amou e lhe disse: Uma coisa te falta; vai vende tudo quanto tens e dá-o aos pobres, e terás um tesouro no céu; e vem, segue-me.
22 Qa hakha'an in yepi'ye' ek'i aka'an, qa selelju', qa qi in uƚ'axi'mkii in ik, qe ƚakha' yiwq'axinija pe' wekwek.
22 Mas ele, pesaroso desta palavra, retirou-se triste, porque possuía muitos bens.
23 Ha' Jesús qa yejeƚ ji'teje'mkii hekhewe' yeqewuk'un, qa yit'ijji'ju' he' ƚ'ijatshenhei: —¡Hayits qa jutsitax nekhewe' yiwq'axin wekwek qu' nuiji'teje'm na' tenek'enheiji' na' Dios!—
23 Então Jesus, olhando em redor, disse aos seus discípulos: Quão dificilmente entrarão no reino de Deus os que têm riquezas!
24 He' ƚ'ijatshenhei qa yitjuƚaxijpha'mkii ekewe' yit'ij. Qa ewi'ƚij iye ha' Jesús in wapilijupji' iye in yit'ijets: —Yilits, ¡hayits qa jutsitax qu' nuiji'teje'm na' tenek'enheiji' na' Dios!
24 E os discípulos se maravilharam destas suas palavras; mas Jesus, tornando a falar, disse-lhes: Filhos, quão difícil é {para os que confiam nas riquezas} entrar no reino de Deus!
25 Les qu' nite' jutsitaxe' pa'qu' ewi'ƚe' ats'etax qu' nuyii ne'ej tawjena'x ƚoto', qa nite' hik ƚunye'j pa'qu' ewi'ƚe' yiwq'axin wekwek in jutsitax wiikfik'i qu' nuiji'teje'm na' tenek'enheiji' na' Dios.—
25 É mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha, do que entrar um rico no reino de Deus.
26 Qa hekhewe'en qa les in qi in yitjuƚaxijpha'mkii iye, qa watfaakateji'ijju', qa yit'ijju': —Maa, ¿qa ƚekpa' ek qu' ƚeke'ye' qu' namii na' wa's?—
26 Com isso eles ficaram sobremaneira maravilhados, dizendo entre si: Quem pode, então, ser salvo?
27 Qa ha' Jesús yejeƚ ji'teje'm, qa yit'ijji'ju': —Ene' jukhew nite' ƚeke' qu' naqsiijkii aka'an. Ewi'ƚƚe na' Dios in ƚeke', qe week eke' wekwek nite' jutsitetsi'm na' Dios.—
27 Jesus, fixando os olhos neles, respondeu: Para os homens é impossível, mas não para Deus; porque para Deus tudo é possível.
28 Ma' qa ha' Pedro qa yit'ijets ha' Jesús: —Jeƚ, yekheweli'ƚ week henejeti'ƚ he' na'ltaxi'ƚ ye'm, ma' qa k'ajayani'ƚ.—
28 Pedro começou a dizer-lhe: Eis que nós deixamos tudo e te seguimos.
29 Qa ha' Jesús, qa yit'ij: —Yijaa'ija aka' hit'ij ewets, in ham pakha' qu' hats niwejinƚi'i pe'qu' ƚetsi'ye', i'nƚi'i pe'qu' ƚamatsitse' qa ƚek'injats iye, i'nƚi'i pe'qu' ƚekutiiye' qa ƚek'injai iye, i'nƚi'i pe'qu' ƚeneneye', i'nƚi'i pa'qu' ƚatataye', i'nƚi'i pe'qu' ƚelitse', i'nƚi'i pa'qu' ƚeq'ejinqa'wet'e in ta'ƚ yiwets qa eke' yi'lijei iye,
29 Respondeu Jesus: Em verdade vos digo que ninguém há, que tenha deixado casa, ou irmãos, ou irmãs, ou mãe, ou pai, ou filhos, ou campos, por amor de mim e do evangelho,
30 qu' nite' nat'ani'ipji' qu' cien (100) ni'ij ne'ej testi'yij ha'ne hane'ej ƚahats'ij: axe'm ƚetsil, ƚamatsits qa ƚek'injats iye, ƚekutii qa ƚek'injai iye, ƚenenel, qa ƚelits iye, qa ƚeq'ejinqa'wetits iye. Qa na'lƚi'ijup iye pe'qu' wekweke' qu' naats'e'ej qu' natawitjaxtii. Qa pa' mexe hamik'ui qa hikpa' pa' witiƚa'x nite' yili'ij.
30 que não receba cem vezes tanto, já neste tempo, em casas, e irmãos, e irmãs, e mães, e filhos, e campos, com perseguições; e no mundo vindouro a vida eterna.
31 Qa olotsƚe nekhewe' hane'ej yojo, qa' hik nekhewe'ye' hatse' qu' netke'lenju'. Qa olots iye nekhewe' hane'ej teke'lenju' qa' hik nekhewe'ye' hatse' qu' nojo.—
31 Mas muitos que são primeiros serão últimos; e muitos que são últimos serão primeiros.
32 Hekhewe'en in ikik'i ha' wit'ikheyi'j qu' namii ha' Jerusalén. Ha' Jesús yojo'ok'oi hekhewe'en, he' ƚ'ijatshenhei qi in nite' nikfe'lijkii pa'n ƚunyee'jkiiha, qa hekhewep hekhewe' nijayanik'i qa qi in nijiwei. Ha' Jesús qa t'eku'mi' iye he' doce (12) ƚ'ijatshenhei qa wetqetheni'ƚju' iye. Ma' qa nifeli'mha kakha' qu' ƚunye'je'kii hatse'.
32 Ora, estavam a caminho, subindo para Jerusalém; e Jesus ia adiante deles, e eles se maravilhavam e o seguiam atemorizados. De novo tomou consigo os doze e começou a contar-lhes as coisas que lhe haviam de sobrevir,
33 Qa yit'ij: —Ek'en qeku'ni'ƚek, hane'ej qu' jinamtaxiipha'm na' Jerusalén. Qa hik nakha'yi'i' ha'ne Ƚa's na' Jukhew qa' netesti'yij nekhewe' tenek'enhe'yij ne' pa'il, qa nekhewe' iye i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei qa' ninaqyaji'ij qu' natlanhetii qa' netisij nekhewe' jukhewiikal nite' judiol.
33 dizendo: Eis que subimos a Jerusalém, e o Filho do homem será entregue aos principais sacerdotes e aos escribas; e eles o condenarão à morte, e o entregarão aos gentios;
34 Qi qu' nawitji'iji' pe'qu' ƚe'lijeye' qa' nilakijukii qa' netk'iyikii iye, qa' neqsilanje'mkii ma' qa' nilaanija qa' nawa'm. Qa qu' namets wetshetk'ewi'ƚ neƚuts qa' iƚa'xe' iye.—
34 e hão de escarnecê-lo e cuspir nele, e açoitá-lo, e matá-lo; e depois de três dias ressurgirá.
35 Ma' qa ha' Jacobo (Santiago) qa ha' Juan, hik hekhewe' he' wetsjuk ƚelits ha' Zebedeo, qa ikets qa we'tmetinheti'm ha' Jesús, qa yit'ijets: —Maestro, hisu'untaxi'ƚ qu' aqsi'ji'ƚ ye'mijkii aka' qu' nek'iyini'ƚij ewets.—
35 Nisso aproximaram-se dele Tiago e João, filhos de Zebedeu, dizendo-lhe: Mestre, queremos que nos faças o que te pedirmos.
36 Ha' Jesús qa yit'ijiju'ƚ: —¿Ƚekpa' ƚisu'uni'ƚ qu' haqsi'ji'ƚ e'mijkii?—
36 Ele, pois, lhes perguntou: Que quereis que eu vos faça?
37 Hekhewe'en qa yit'ijets: —Ets'eni'ƚi' hatse' qu' enek'enheitax qu' ewi'ƚe' pa'qu' na'ni'ju' na' ƚeniyayik'i qa pakhap qa' na'ni'ju' ek na' efeyi'j.—
37 Responderam-lhe: Concede-nos que na tua glória nos sentemos, um à tua direita, e outro à tua esquerda.
38 Ha' Jesús qa yit'ijiju'ƚ: —Aka' ƚ'iyintaxi'ƚets nite' ƚenikfe'li'ƚets. ¿Me ƚeke' qu' iya'aƚji' nakha' qi ek'imiiji' k'iya'ji' hatse'? ¿Me ƚeke' iye qu' mempulijiƚijju' nakha' hempuli'jji' hatse'?—
38 Mas Jesus lhes disse: Não sabeis o que pedis; podeis beber o cálice que eu bebo, e ser batizados no batismo em que eu sou batizado?
39 Hekhewe'en qa yeku'ƚ: —Ehe, ƚeke'.— Ha' Jesús qa yit'ijets: —Ekheweli'ƚ ƚ'iya'aƚji' hatse' na' ek'imiiji' k'iya'ji' hatse', qa' mempulijiƚijju' iye nakha' qu' hempuli'jji' hatse'.
39 E lhe responderam: Podemos. Mas Jesus lhes disse: O cálice que eu bebo, haveis de bebê-lo, e no batismo em que eu sou batizado, haveis de ser batizados;
40 Qa qu' niƚi'iƚiju' ha'ne ts'iyayik'i i'nƚi'i ha'ne yifeyi'j, qa nite' yakha' qu' k'eƚisiƚij, qe uja'xƚe pekhewe' hats watji'leti'm.—
40 mas o sentar-se à minha direita, ou à minha esquerda, não me pertence concedê-lo; mas isso é para aqueles a quem está reservado.
41 Hekhewe' diez (10) ƚ'ijatshenhei in yepi'ye' ek'i aka'an, ma' qa nayu'um hekhewe' Jacob (Santiago) qa ha' Juan.
41 E ouvindo isso os dez, começaram a indignar-se contra Tiago e João.
42 Qa ha' Jesús qa taya'yets week hekhewe'en qa yit'ijji'ju': —Ekheweli'ƚ ƚenikfe'li'ƚets nekhewe' tenek'enhe'yipji' ne' nite' judiol in ewi'ƚƚe in yisu'un qu' nenethinijkii pa' ƚet'unhaxits in tenek'enhei. Qa nekhewe' te'weyik'uiju' nekhewe'en qa yisu'unek in inaqyaji'ijkii pe'ye'.
42 Então Jesus chamou-os para junto de si e lhes disse: Sabeis que os que são reconhecidos como governadores dos gentios, deles se assenhoreiam, e que sobre eles os seus grandes exercem autoridade.
43 Qa ekhewelƚi'iƚ qa' hasu'uj ejunyejeyi'iƚ aka'an, qe pakha' qu' nisu'un qu' neniwqinhetji' ekheweli'ƚ, qa' hik pakha'ye' qu' nithayiki'iƚ.
43 Mas entre vós não será assim; antes, qualquer que entre vós quiser tornar-se grande, será esse o que vos sirva;
44 Qa pa'qu' ƚunye'je' iye ekheweli'ƚ in yisu'un qu' nojo, qa' hik ƚunye'je' qu' ƚeqejkunenek'e ene' week.
44 e qualquer que entre vós quiser ser o primeiro, será servo de todos.
45 Qe ha'ne iye Ƚa's na' Jukhew nite' nam ma' qa' neteniftitshiyets, qe nam yijat'ij qe qa' net'iftits'ets ene' week qa' net'ihinij iye na' ƚiƚa'x, hats'inha qu' nilithinik'ui pa' witaxtanithenkeye'j pe'qu' olotse'.—
45 Pois também o Filho do homem não veio para ser servido, mas para servir, e para dar a sua vida em resgate de muitos.
46 Ma' qa yamets ha' Jericó. Qa in hats ikik'uifik'i iye ha' Jericó qa week iye ƚ'ijatshenhei qa hekhewe' iye olots jukhew qa efuts. Ewi'ƚ ha' puk'al iyiniikii ƚaq'astaye' ƚii Bartimeo, Timeo ƚa's, i'niju' ƚekuwe'e' ha' wit'ikheyi'j.
46 Depois chegaram a Jericó. E, ao sair ele de Jericó com seus discípulos e uma grande multidão, estava sentado junto do caminho um mendigo cego, Bartimeu filho de Timeu.
47 In impi'ye'ej in hik kakha'ija Jesús Nazaret ƚeiƚe', qa yapeƚek qa tayai, qa yit'ij: —¡Jesús, ƚa's pa' David'ik'i, enq'eletyij wat'ij!—
47 Este, quando ouviu que era Jesus, o nazareno, começou a clamar, dizendo: Jesus, Filho de Davi, tem compaixão de mim!
48 Qa olots he' yaq'ayintaxij in tayaikii. Qa yape'enhaƚe les in yit'unhetik'ikii in tayai: —¡Ƚa's pa' David'ik'i, enq'eletyij wat'ij!—
48 E muitos o repreendiam, para que se calasse; mas ele clamava ainda mais: Filho de Davi, tem compaixão de mim.
49 Ma' qa ha' Jesús qa teke'lenijupju' qa yit'ij: —Aya'yi'ƚii.— Ma' qa teniya'yii ha' puk'al qa wenit'ijets: —Ment'unhet, hasu'uj e'nijiwei, eniipha'm, qe hats tayai ei.—
49 Parou, pois, Jesus e disse: Chamai-o. E chamaram o cego, dizendo-lhe: Tem bom ânimo; levanta-te, ele te chama.
50 Qa yiwu'mi'ju' ha' ƚe'ntilafit qa ts'enpha'm qa ikii ha' Jesús.
50 Nisto, lançando de si a sua capa, de um salto se levantou e foi ter com Jesus.
51 Ha' Jesús qa nifaakan: —¿Ƚek pakha' ƚisu'un qu' haqsi'j e'mijkii?— Ha' puk'al qa yeku'ƚ: —Maestro, hiyee' hisu'untax qu' hi'wenkii.—
51 Perguntou-lhe o cego: Que queres que te faça? Respondeu-lhe o cego: Mestre, que eu veja.
52 Ha' Jesús qa yit'ijets: —Yape ma, pa' nite' eqekuye'j hikpa' ta'ƚets in hats ƚanaxpa'l.— Qa hik akaa'ijha ha' puk'altax ma' qa yi'wenkii, qa yijayan ha' Jesús.
52 Disse-lhe Jesus: Vai, a tua fé te salvou. E imediatamente recuperou a vista, e foi seguindo pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?