Romanos 2

GFKH vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Io, uga nong u kurei tiga mesa bia i ta gil ra sakena, pai tale bia u na ianga bat ira num sakana magingin kanong ira linga u ta kurei tikai tanei, u kurei habal at uga. Kanong warah, uga nong u warkurai hua, u la gilgil mah kaiken ra mangana magingin at.
1 Portanto, és inescusável, ó homem, qualquer que sejas, quando julgas, porque te condenas a ti mesmo naquilo em que julgas a outro; pois tu que julgas, praticas o mesmo.
2 Ma dahat nunurei ing bia Kalou i kurei diet ing diet gil kaiken ra mangana magingin, no nuna ula warkurai i takodas.
2 E bem sabemos que o juízo de Deus é segundo a verdade, contra os que tais coisas praticam.
3 Uga tiga tunatuna mon nong u kurei diet hua ma u gil balik kaiken ra mangana linga at, u lik bia i tale uga bia u na hilau pas no warkurai ta Kalou?
3 E tu, ó homem, que julgas os que praticam tais coisas, cuidas que, fazendo-as tu, escaparás ao juízo de Deus?
4 Hoeh, u lik hanapu no nuna pinapalim wara gilgil ra tamat na bilbilai utaam, ma i manga bala malum tupas uga ta ira num saksakena ma no nuna warkurai pai gasien taar taam? Hoeh, pau nas kilam tar bia no harmarsai ta Kalou i lam uga wara lilik pukus?
4 Ou desprezas tu as riquezas da sua benignidade, e paciência e longanimidade, ignorando que a benignidade de Deus te conduz ao arrependimento?
5 U manga ul pat ma u mola bia u na lilik pukus, hua gu bulbul tagurei ra ngalngaluan ing na haan tupas uga tano bung na nginaluan ta Kalou ing no nuna takodasiana warkurai na hanuat puasa.
5 Mas, segundo a tua dureza e teu coração impenitente, entesouras ira para ti no dia da ira e da revelação do justo juízo de Deus,
6 Ia nong “na balu pukus ira tunatuna bakut haruat ma ira nudiet mangana gingilaan.”
6 que retribuirá a cada um segundo as suas obras;
7 Aring, diet sala gilgil haitnei ira tahut na tintalen. Ma ing bia diet gilgil, i palai bia diet nanaas tano ngaas wara kapkap ra minamar ma ra bilai na hinsang ma no kinkinis nong na taia ta minaat tana. Kalou na balu pukus diet ma no nilon hathatikai.
7 a saber: a vida eterna aos que, com perseverança em favor o bem, procuram glória, e honra e incorrupção;
8 Ira mes, diet lik ira linga wara hatamat at diet. Diet mola sei no tutuna ma diet mur ira magingin ing pai takodas. Kalou na balu pukus um diet ma ra tamat na ngalngaluan.
8 mas ira e indignação aos que são contenciosos, e desobedientes à iniqüidade;
9 A mon ngunungut ma ra tamat na tinirih na haan tupas ira tunatuna bakut ing diet gil ira sakena. Na ngan taar hua ta diet ing pai Iudeia diet ma tutuna sakit bia na ngan hua ta diet ira Iudeia.
9 tribulação e angústia sobre a alma de todo homem que pratica o mal, primeiramente do judeu, e também do grego;
10 Senbia a mon minamar ma ra tamat na kinkinis ma ra malum na haan tupas ira tunatuna bakut ing diet gil ra tahut. Na ngan hua taar ta diet ing pai Iudeia diet senbia tutuna sakit ta ira Iudeia.
10 glória, porém, e honra e paz a todo aquele que pratica o bem, primeiramente ao judeu, e também ao grego;
11 Ma na ngan um hua kanong Kalou pai la turtur ma tikai ma na hagawai bia tiga mesa.
11 pois para com Deus não há acepção de pessoas.
12 Hokaiken, diet bakut ing pa diet hatur kahai ira warkurai ta Moses ma diet gil ra sakena, io, diet na hirua. Ing bia pa diet hatur kahai kaikek ra warkurai, diet na hirua mah. Ma diet bakut um ing diet ta kap ira warkurai ta Moses ma diet gil ra sakena, io, kaikek ra warkurai na kurei diet bia diet na kap ra harpidinau.
12 Porque todos os que sem lei pecaram, sem lei também perecerão; e todos os que sob a lei pecaram, pela lei serão julgados.
13 Iakan i tutuna kanong diet um ing diet hadadei tar mon ira warkurai ta Moses, Kalou pa na kurei bia diet takodas ra matmataan tana. Taia. Diet ing diet mur ira warkurai, diet kaikek ing Kalou na kurei bia diet takodas.
13 Pois não são justos diante de Deus os que só ouvem a lei; mas serão justificados os que praticam a lei
14 Iakan i tutuna kanong, diet ing pai Iudeia diet pa diet kap ira warkurai ta Moses sen ing bia diet gil haruatanei kaikek ra warkurai ma ira pinapalim i hanuat maram narako ta ira nudiet nilon, io, diet bul hahuat ira nudiet warkurai tus. Ma taia ta linga bia pa diet kap ira warkurai ta Moses.
14 {porque, quando os gentios, que não têm lei, fazem por natureza as coisas da lei, eles, embora não tendo lei, para si mesmos são lei.
15 Diet haminis bia a tutuna bia ira hartulai ing ira warkurai ta Moses i tangai bia da gil, kaikek ra hartulai i kis taar narako ta diet hoing bia di ta pakat tar narako ta ira kati diet. I ngan hua ing ira nudiet lilik i hinawas palai ta ira mangana magingin sa diet gil. Aring pakaan ira nudiet lilik i tangai hapalainei bia diet ronga, ma aring pakaan bia diet gil ra bilai.
15 pois mostram a obra da lei escrita em seus corações, testificando juntamente a sua consciência e os seus pensamentos, quer acusando-os, quer defendendo-os},
16 Ma na ngan hoken ta iakano bung ing Kalou na kurei ira kaba lilik kumkumaan gar na tunatuna haruat ma no tahut na hinhinawas iau warawai ma ia. Ma i ta tar um iakan ra pinapalim na gil warkurai taar tano lima ne Iesu Karisito.
16 no dia em que Deus há de julgar os segredos dos homens, por Cristo Jesus, segundo o meu evangelho.
17 Ma uga mah, hoeh taam? U tangai bia a Iudeia uga. U ta so tar no num nurnur ta ira warkurai ta Moses ma u sala sasa bubut ma no num harnunurai ma Kalou.
17 Mas se tu és chamado judeu, e repousas na lei, e te glorias em Deus;
18 Ira warkurai ta Moses i ta hausur uga, hua gu palai taar ta ing Kalou i nem bia u na gil ma na tale uga bia u na nas kilam ira linga ing i manga bilai.
18 e conheces a sua vontade e aprovas as coisas excelentes, sendo instruído na lei;
19 U nunurei tutun at bia u sal timaan ira pula ma a lulunga uga taar ta diet ing diet kis ra kankado.
19 e confias que és guia dos cegos, luz dos que estão em trevas,
20 U manga palai mah bia a tena hartakodas uga taar ta diet ing pa diet nunurei no bilai ma no sakena, ma bia a tena hausur uga taar ta diet ing pai matukal ira nudiet lilik. Ma u lilik hua kanong u kap ira warkurai ta Moses, ma kaiken ra warkurai ing i hapuasnei hapalai no tutuna ma ira mintota.
20 instruidor dos néscios, mestre de crianças, que tens na lei a forma da ciência e da verdade;
21 Ma uga um, u hausur ira mesa. Wara biha pau hausur habal uga? U sala harharpir bia tikai pa na kikinau, senbia hoeh, uga, pau kikinau?
21 tu, pois, que ensinas a outrem, não te ensinas a ti mesmo? Tu, que pregas que não se deve furtar, furtas?
22 U sala tangtangai bia tikai pa na sua tikai ma tikai pai no nuna, senbia hoeh, uga, pau gil hua? U sala manga malmalentakuanei ira palimpua, senbia hoeh, uga, pau kinau ira palimpua ta ira nudiet hala na lotu?
22 Tu, que dizes que não se deve cometer adultério, adulteras? Tu, que abominas os ídolos, roubas os templos?
23 U sala sasa bubut bia u kap ira warkurai ta Moses. Senbia hoeh, uga pau kap tar ra hirhir ta Kalou ing u lakai kaikek ra warkurai?
23 Tu, que te glorias na lei, desonras a Deus pela transgressão da lei?
24 I palai bia iakan i tutun kanong i ngan hoing no nianga ta Kalou di ga pakat ia i tangai bia, “Diet ing pai Iudeia diet, diet tangai hagawai Kalou, i burena ta muat ira Iudeia.”
24 Assim pois, por vossa causa, o nome de Deus é blasfemado entre os gentios, como está escrito.
25 Io, i tutuna bia no magingin na kut palatamainari na harahut uga ing bia u taram ira warkurai ta Moses. Iasen ing bia u na lakai kaikek ra warkurai i hoing bia pa di ga kut no palatamaim.
25 Porque a circuncisão é, na verdade, proveitosa, se guardares a lei; mas se tu és transgressor da lei, a tua circuncisão tem-se tornado em incircuncisão.
26 Ing bia diet ing pa di ga kut ira palatamai diet, diet mur ira hartulai ta kaikek ra warkurai, a tutuna sakit bia Kalou na nas kilam diet hoing bia di ta kut ira palatamai diet.
26 Se, pois, a incircuncisão guardar os preceitos da lei, porventura a incircuncisão não será reputada como circuncisão?
27 Ma uga, u ta kap lah ira warkurai di ga pakat hasur ma no magingin na kut palatamainari. Iasen, ing bia tikai nong pa di ga kut no palatamaina tutuna, ing bia i mur kaikek ra warkurai, io, na kurei balik uga bia a tena laka warkurai uga.
27 E a incircuncisão que por natureza o é, se cumpre a lei, julgará a ti, que com a letra e a circuncisão és transgressor da lei.
28 Io, no tunatuna pai Iudeia tutun tano winawas na huntunaan mon. Ma bia di kut no palatamaina tutun no tunatuna, iakanong pai hakilang um bia gar ta Kalou ia.
28 Porque não é judeu o que o é exteriormente, nem é circuncisão a que o é exteriormente na carne.
29 Taia. No tunatuna nong i Iudeia tutuna, ia nong a Iudeia ia maram narako tutun tana. Ma no magingin na kut palatamainari nong i hakilang bia tikai gar ta Kalou ia, io, iakano hakilang i hanuat tutuna maram tano katina. No Halhaliana Tanua i gil ia, ma pai hanuat ta ira warkurai ta Moses di ga pakat hasur. Ma iakano mangana tunatuna pa na kap no nuna pirharlat makaia ta ira mataniabar. Taia. Na kap ia maram ta Kalou.
29 Mas é judeu aquele que o é interiormente, e circuncisão é a do coração, no espírito, e não na letra; cujo louvor não provém dos homens, mas de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra