João 8

COK

1 Ajta ɨ Jesús aꞌáa pu joꞌmej joꞌtɨj jɨríj joꞌtacáꞌaj tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Aseitúunajrimi,

2 yaa ariáꞌpuaꞌaj, tɨꞌɨj oochán eereꞌnyáaj ɨ xɨcáj, ajtáhuaꞌaj pu utyájrupij u tyeyúuj tzajtaꞌ. Majta jeꞌen ɨ tyeɨ́tyee ajtyáxɨɨriacaꞌ jimi, aj puꞌij ooyíxɨj tɨꞌquij huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej.

3 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, majta ɨ fariseos, aꞌɨ́ɨ mu íitaj ajeꞌréꞌnyijtye, ɨ maj aꞌyan tyeetyéeviꞌ tɨꞌɨj ooj juxánaꞌcɨriaꞌcaj séej jamuán ɨ tyáataj. Aꞌáa mu mij jéꞌtaꞌ yoꞌtáraj joꞌmaj jaꞌtyúusɨɨriaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee,

4 matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:

5 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Moisés aꞌyaa pu tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨ aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tyaj tyetyéj jɨn jaatyátoꞌsixɨꞌɨn tyej tyij jaajéꞌcaj, aꞌtɨ́j tɨnaꞌaj íitaj tɨ aꞌyan rɨjcaj. ¿Arí muáaj jiꞌnye petyíꞌxaj?

6 Aꞌyaa mu aꞌɨ́ɨmaj tyaataꞌíhuoꞌriꞌ mej mij aꞌɨ́jcɨ jɨn jaꞌantyimuéꞌtɨn, tɨꞌɨj huatáɨꞌriitarej maj tyiꞌtɨ́j jitzán ujpuáꞌrityeꞌen. Ajta ɨ Jesús aꞌɨ́ɨ pu ecóotutacaꞌ, tɨꞌquij huatyóochej tɨ juxɨtyéj jɨn tyoꞌyúꞌxaj a chóotaꞌ.

7 Majta móocheꞌ aꞌyan tyéꞌihuoꞌracaꞌaj, aj puꞌij ɨ Jesús huatyéechaxɨj tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:

8 Aj puꞌij ajtáhuaꞌaj ecóotutacaꞌ ajta tyeꞌej yúꞌxajraa a chóotaꞌ.

9 Matɨꞌɨj aꞌyan tyáanamuajriꞌ jeꞌej tɨ ɨ Jesús tyuꞌtaxájtacaꞌ, aj mu mij joꞌcɨ́xɨj sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj, anaquéej mu aꞌɨ́ɨmaj joꞌcɨ́j ɨ maj jéetzeꞌ huásij. Tɨꞌɨj ɨ Jesús jusɨ́ɨj naꞌquij aꞌáa joꞌtyáꞌɨtzee aꞌɨ́jcɨ jamuán ɨ íitaj tɨ aꞌáa joꞌtácatyii,

10 aj puꞌij Jesús huatyéechaxɨj ajta aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:

11 Aj puꞌij ɨ íitɨꞌ aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:

12 Aj puꞌij ɨ Jesús ajtáhuaꞌaj aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ tyeɨ́tyee tɨjɨn:

13 Matɨꞌɨj mij ɨ fariseos aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:

14 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:

15 Aꞌyaa xu muaꞌaj tyihuáꞌxɨjtyeꞌ jeꞌej siaj jujɨ́ɨmuaꞌaj tyéejtyoovej. Nyajta nyáaj, canu aꞌtɨ́j jaꞌxɨjtyeꞌ,

16 ajta tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j noꞌxɨ́jtyej, aꞌɨ́j nu jɨn jaꞌxɨjtyeꞌen ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ, jiꞌnye canu nyasɨ́ɨj jeꞌej tyéejtyoj, sulu aꞌɨ́ɨ pu ɨ nyavástaraꞌ ɨ tɨ unyojoꞌtaꞌítyacaꞌ huáꞌxɨjtyeꞌen.

17 Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ nyúucarij ɨ siaj jɨn tyíꞌijta tɨ aꞌájna tyíꞌhuɨɨreꞌ tɨpuaꞌaj mahuaꞌpuaj tyiꞌtɨ́j muaataxáj.

18 Nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyaj nyasɨ́ɨj tyényaxajtaj, ajta ɨ sɨ́ɨj tɨ aꞌyan tyiꞌnyetyáxajta, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyavástaraꞌ ɨ tɨ unyojoꞌtaꞌítyacaꞌ.

19 Aj mu mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:

20 Aꞌyaa pu ɨ Jesús tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨꞌɨj ooj tyihuaꞌmuaꞌtyáacaj u tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌájna véjriꞌ joꞌmaj yáꞌsɨꞌrii ɨ túmii. Ajta capu aꞌtɨ́j jaatyéeviꞌ, jiꞌnye capu eexúj atyojoꞌréꞌnyajcaꞌaj aꞌtzáaj tɨ aꞌyan tyaꞌtácatyiij jimi.

21 Ajtáhuaꞌaj pu ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:

22 Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan mu aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:

23 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:

24 Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajamuaatéꞌexaa siaj aꞌɨ́jna jɨn cuiꞌnyij ɨ siaj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, jiꞌnye tɨpuaꞌaj sequee tyáꞌtzaahuatyeꞌej nyaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Dios tɨ uyoꞌtaꞌítyacaꞌ, aꞌɨ́j xu jɨn cuiꞌnyij ɨ siaj jɨn huóoxanaꞌcɨrej.

25 Aj mu mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:

26 Jéehua nu jaꞌmua jitze maꞌcan tyuꞌtaxájtaj nyajta jéehua jamuaꞌxɨjtyeꞌen, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyojoꞌtaꞌítyacaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn tyíꞌxaj, ajta aꞌɨ́jna ɨ nyej nyáaj huáꞌixaatyeꞌ ɨ maj yan japuan séejreꞌ ɨ cháanacaj japua, aꞌɨ́ɨ puꞌuj tánaꞌaj puéꞌeen ɨ nyaj jáanamuajriꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ unyojoꞌtaꞌítyacaꞌ.

27 Majta aꞌɨ́ɨmaj camu yoꞌitéej muáꞌraa tɨ aꞌɨ́j jitze maꞌcan tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ juvástaraꞌ.

28 Aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:

29 Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ unyojoꞌtaꞌítyacaꞌ aꞌɨ́ɨ pu nyaj jamuán yésejreꞌ, capu ɨ nyavástaraꞌ aꞌnáj juséentacan yanúurɨej, jiꞌnye aꞌnáj tɨnaꞌaj nu aꞌyan rɨcɨj jeꞌej tɨ aꞌɨ́j tyaꞌráanajchi.

30 Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ, mueꞌtɨ́j mu jimi tyáꞌantzaahuaj.

31 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj jimi tyáꞌantzaahuaj tɨjɨn:

32 muaꞌaj xu jamuaꞌreeren ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna, aꞌɨ́j xu jɨn juxáahuaj mahuacɨ́ꞌcaꞌaj xáꞌjuꞌun.

33 Matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:

34 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:

35 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ caꞌnyéjrij jɨn tyíꞌmuarɨeꞌ capu jusén jɨn huatyáꞌɨtzeereꞌej ɨ tɨ jimi tyíꞌmuarɨeꞌ, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ yójraꞌ puéꞌeen, aꞌɨ́ɨ pu huaꞌ jamuán huatyáꞌɨtzeereꞌej ɨ jutyéɨtyeristyamuaꞌ jimi jusén jɨmeꞌ.

36 Aꞌɨ́j pu jɨn tɨpuaꞌaj ɨ yójraꞌ ɨ Dios jamuiꞌráatoonyij siaj sij juxáahuaj huacɨ́ꞌcaꞌaj, aꞌyaa xu juxáahuaj tyityaacɨ́ꞌcaꞌaj xáꞌjuꞌun.

37 Nyáaj nu jamuaꞌreej siaj Abraham jitze eerámaꞌcan, siajta aꞌyan tyáꞌxɨeꞌveꞌ siaj naajéꞌcaj, jiꞌnye caxu náꞌtzaahuatyeꞌ jeꞌej nyaj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ.

38 Aꞌɨ́j nu nyáaj jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ jeꞌej tɨ ɨ nyavástaraꞌ tyinaamuáꞌtyej, aꞌyaa xu sij siajta muaꞌaj huárɨnyij jeꞌej siaj tyáanamuajriꞌ ɨ juvástaraꞌ jimi.

39 Matɨꞌɨj mij aꞌyan tyityaatanyúj tɨjɨn:

40 Aꞌyaa puꞌij, tyij nyajta nyeríj jamuáaꞌixaa ɨ tɨ aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna, ɨ Dios tɨ naamuáꞌtyej, muaꞌaj xu sij jaxɨeꞌveꞌ siaj naajéꞌcaj. Ajta ɨ Abraham capu aꞌnáj aꞌyan huarɨ́j.

41 Muaꞌaj xu sij aꞌyan chaꞌtaj sianaꞌaj rɨcɨj tɨꞌɨj ɨ jaꞌmuavástaraꞌ.

42 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:

43 ¿Jiꞌnye tɨꞌij quee jaꞌmuaꞌɨꞌriityeꞌ siaj yoꞌitéej xáꞌraꞌnyij ɨ nyaj jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ? Caxu nyojoꞌitej, jiꞌnye caxu janamuaj ɨ nyúucarij nyaj jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ.

44 Aꞌɨ́ɨ pu muaꞌajmaj jaꞌmuatáataj ɨ tyiyáaruꞌ, muaꞌaj xu aꞌɨ́j jitze ajtyámaꞌcan, aꞌyaa xu sij rɨcɨj jeꞌej tɨ aꞌɨ́ɨn tyáꞌxɨeꞌveꞌ. Aꞌɨ́ɨ pu ɨ tyiyáaruꞌ tyíꞌtyacuiꞌcaa tɨꞌɨj naꞌaj jájcuaj ɨmuáj. Capu aꞌɨ́jna jitze séejreꞌ ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ, aꞌɨ́j pu jɨn hueꞌtzij tyíꞌxaj. Tɨꞌɨjta tyíꞌhueꞌtaj, aꞌyaa pu tyaataxájta cuxáa aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna, jiꞌnye huápuɨꞌɨj pu tyíꞌhueꞌtacaa, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ huaꞌ táataj ɨ maj tyíꞌhueꞌtacaa.

45 Nyajta nyáaj aꞌɨ́j nu jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ, aꞌɨ́j xu jɨn muaꞌaj quee náꞌtzaahuatyeꞌ.

46 ¿Aꞌtanyíj muaꞌajmaj tɨ jitze ajtyámaꞌcan huatóocɨꞌpuaj tɨ naatéꞌexaatyeꞌ tyiꞌtɨ́j nyaj jɨn áꞌɨtzeereꞌ? Ajta tɨpuaꞌaj aꞌɨ́j nyajaꞌmuaꞌixaatyeꞌ ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ, ¿jiꞌnye een jɨmeꞌ sequée náꞌtzaahuatyeꞌ?

47 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ Dios jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ pu janamuaj jeꞌej tɨ Dios tyíꞌxaj, siajta muaꞌaj caxu ɨ Dios jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́j xu jɨn quee janamuajracuj ɨ nyúucariaꞌraꞌ.

48 Aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:

49 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:

50 Canu nyáaj jahuoo nyej nyij nyasɨ́ɨj tyámuaꞌ tyuꞌtányaxaj, sulu sɨ́ɨj pu aꞌyan tyáꞌhuoo, aꞌɨ́ɨ puꞌij aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn tyihuáꞌxɨjtyeꞌ.

51 Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ tɨjɨn aꞌɨ́jna ɨ tyáꞌtzaahuatyeꞌ jeꞌej nyaj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, capu aꞌnáj muɨꞌnyij.

52 Aꞌyaa mu mij tyityaatanyúj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan tɨjɨn:

53 ¿Nyiquij muáaj jéetzeꞌ vaꞌcán jɨn petyiꞌtyéjvee quee ɨ tatáataj Abraham? Aꞌɨ́ɨ pu huamuɨ́ꞌ, majta ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu majta huácuij. ¿Jiꞌnye muáaj petyíꞌxaj aꞌtanyíj paj puéꞌeen?

54 Jesús pu aꞌyan pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:

55 Siajta muaꞌaj caxu jamuaꞌtyej. Nyajta nyáaj nu xaa jamuaꞌtyej, ajta tɨpuaꞌaj aꞌyan nyetyuꞌtaxáj yee canu jamuaꞌtyej, aꞌyaa nu nyij tyíꞌhueꞌtan siatɨꞌɨj muaꞌaj. Ajta aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna nyej nyáaj jamuaꞌtyej, nyajta jaꞌtzaahuatyeꞌ ɨ nyúucariaꞌraꞌ.

56 Aꞌɨ́jna ɨ Abraham ɨ tɨ jaꞌmuatáataj, aꞌɨ́ɨ pu huatóotyamuaꞌvej tɨꞌɨj jaaséej aꞌɨ́jcɨ xɨcáaraꞌ nyaj jitzán néijmiꞌi jɨn tyuꞌtaꞌíjtaj, aꞌɨ́ɨ pu jaaséej, ajta jéehua huápuɨꞌɨj huatóotyamuaꞌvej.

57 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa ɨ Jesús tɨjɨn:

58 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:

59 Aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj tyetyéj tyituꞌtuj mej mij jaatyátoꞌsixɨꞌɨn, ajta aꞌɨ́jna ɨ Jesús huatyóoꞌavaatacaꞌ, ajta jeꞌen iirájraa u tyeyúuj tzajtaꞌ.

Ler em outra tradução

Comparar lado a lado