1 Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌrɨ́j, aꞌáa pu jóꞌyiꞌcaaj aꞌɨ́jna ɨ Jesús aꞌájna a Galileea. Capu jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ aꞌáa joꞌtyávaacaj a Judea, jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj mu jahuoocaꞌaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan mej mij jaajéꞌcaj.
2 Ajta arí tyíꞌvejriꞌtacaꞌaj aꞌájna matɨꞌɨj tyíꞌyeꞌestyahuaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ ɨnáamuaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan,
3 aꞌɨ́ɨmaj mu ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
4 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j aꞌyan tyáꞌxɨeꞌveꞌej mej mij néijmiꞌi jáamuaꞌtyij, capu avíitzij jɨn tyíꞌmuarɨeꞌ. Ajta aꞌyájna patɨꞌɨj períj rɨcɨj, jéetzeꞌ pu tyámuaꞌ naa paj huoꞌtaséjratyeꞌen néijmiꞌcaa ɨ maj yan huacháatɨmee ɨ cháanacaj japua.
5 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ camu jaꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
6 Jesús puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
7 Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj yan séejreꞌ ɨ cháanacaj japua capu jeꞌej tyíɨꞌrij mej mij muaꞌajmaj jamuájchaꞌɨɨriaꞌaj, ajta nyéetzij mu xaa nyéjchaꞌɨɨreꞌ, jiꞌnye nyáaj nu huáꞌsejratyeꞌ tɨ jeꞌej puaꞌaj een jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j uurej.
8 Séricuj muaꞌaj joꞌmaj tyejeꞌyeꞌestej, canu nyáaj ujóꞌyiꞌij, jiꞌnye capu eexúj nye jimi huaxáꞌpuɨꞌ.
9 Aꞌyaa pu tyihuoꞌteꞌexáatyeꞌej, tɨꞌɨj ij aꞌáa joꞌtyáꞌɨtzee aꞌájna a Galileea.
10 Ajta matɨꞌɨj joꞌcɨ́j ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ, Jesús pu ajta ujóꞌmej joꞌmaj tyejéꞌyiꞌistej, ajta capu juséerataj ujóꞌmej, sulu avíitzij pu jɨn aꞌyan huarɨ́j.
11 Majta ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan aꞌɨ́ɨ mu jahuoocaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌyan metyiꞌxáataj tɨjɨn:
12 Jéehua mu ɨ tyeɨ́tyee jaxajtacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús. Séecan mu aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn: “Tyámuaꞌ pu tyíꞌtyevij”, majta séecan aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn: “Capu tyámuaꞌ rɨcɨj, aꞌɨ́ɨ pu huáꞌcuanamuaj ɨ tyeɨ́tyee.”
13 Ajta capu aꞌtɨ́j óocaꞌnyajcaꞌaj tɨ jéjreꞌcɨtzeꞌ jaataxáj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, jiꞌnye mahuáꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan.
14 Matɨꞌɨj meríj jéꞌtaꞌ joojúꞌcaj ɨ maj jɨn tyíꞌyeꞌestej, aj puꞌij Jesús utyájrupij u tyeyúuj tzajtaꞌ ajta jeꞌen huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej.
15 Jeꞌej mu tyoꞌtaséj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌyaa mu mij tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
16 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
17 Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jaxɨeꞌvaꞌaj tɨꞌij aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨ ɨ Dios tyaꞌajxɨéꞌviꞌraꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jamuaꞌreeren tɨpuaꞌaj ɨ Dios jimi jáꞌmaꞌcantaj nyaj jɨn tyajaꞌmuamuaꞌtyej naꞌríij nyasɨ́ɨj nyanaꞌaj jájtyo.
18 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ aꞌɨ́jcɨ tyáxajta jeꞌej tɨ jusɨ́ɨj tyéejtyoj, aꞌyaa pu tyáꞌhuoo tɨꞌij jusɨ́ɨj tyámuaꞌ huatóosejrata, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ aꞌyan tyáꞌhuoo tɨꞌij tyámuaꞌ tyaatáꞌan aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ uyoꞌtaꞌítyacaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ tyíꞌxaj, ajta quee jeꞌej tyíɨꞌrij tɨꞌij aꞌtɨ́j jeꞌej puaꞌaj tyáꞌxajta.
19 ’¿Nyiquee aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna tɨ ɨ Moisés jaꞌmua jimi jaatyájtoo ɨ nyúucarij ɨ siaj jɨn tyíꞌijta? Ajta capu aꞌtɨ́j tɨ jaꞌmua jitze ajtyámaꞌcan jaꞌtzaahuatyeꞌ. ¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ setyáꞌxɨeꞌveꞌ siaj sij naajéꞌcaj?
20 Aꞌyaa mu ɨ tyeɨ́tyee tyityaatanyúj tɨjɨn:
21 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaa tɨjɨn:
22 Ajta aꞌyájna, Moisés pu jamuaataꞌíj siaj jaꞌantyísiichixɨꞌɨn ɨ junavíj (ajta quee ɨ Moisés jitze jeꞌrámaꞌcan, sulu Dios pu jaatyájtoo aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ jáꞌmuahuasimuaꞌcɨꞌɨj), muaꞌaj xu sij aꞌyan tyeꞌentyisíꞌchej ɨ navíiraꞌ ɨ unyáaqueꞌej tɨ tyáatɨꞌ aꞌájna xɨcáaraꞌ siaj jitzán jusoꞌpii.
23 Ajta aꞌyájna tyij aꞌɨ́jna jɨmeꞌ siaj quee jaxɨeꞌveꞌ siaj ootyáꞌɨtzeereꞌen aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ nyúucarij Moisés tɨ jaatyájtoo, siaj sij jaꞌantyisíꞌchej ɨ navíiraꞌ ɨ unyáaqueꞌej aꞌájna xɨcáaraꞌ siaj jitzán jusoꞌpii, ¿jiꞌnye siaj sij nye jimi huatanyínyuꞌcacucaꞌ nyatɨꞌɨj séej ɨ tyévij tyúꞌhuaaj aꞌájna xɨcáaraꞌ siaj jitzán jusoꞌpii?
24 Caxu aꞌɨ́jna jɨn aꞌyan tyihuáꞌxɨjtyeꞌej jeꞌej tɨ sɨ́ɨj huaséꞌrin. Siatɨꞌɨjtá séej áꞌxɨjtyeꞌej, aꞌyaa xu huárɨnyij jeꞌej tɨ tyiꞌtyéevijtɨj tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ.
25 Séecan ɨ maj aꞌáa jáꞌchajcaꞌaj a Jerusalén, aꞌɨ́ɨ mu huatyóohuij maj aꞌyan tyiꞌhuóoꞌihuoꞌ tɨjɨn:
26 Aꞌmánaꞌaj jéjristaꞌ huatyéjve tyihuaꞌixáatyeꞌej, ajta quee aꞌtɨ́j jeꞌej tyéꞌjee. ¿Nyiquij meríj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyityatatyíj jaꞌantzaahuaj tɨ aꞌmúu jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Cɨríistuꞌ?
27 Ajta ityáj tu jamuaꞌreej joꞌtɨj jáꞌmaꞌcan aꞌmújna, ajta tɨꞌɨj ɨ Cɨríistuꞌ yaꞌuvéꞌnyej, capu aꞌtɨ́j jamuaꞌreeriaj jaꞌmej joꞌtɨj jáꞌmaꞌcan.
28 Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌyan tyáanamuajriꞌ, ajta óocheꞌ tyihuaꞌmuaꞌtyáacaj u tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌyaa puꞌij caꞌnyíin jɨn tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
29 Nyáaj nu xaa jamuaꞌtyej, jiꞌnye aꞌɨ́j nu jitze eerámaꞌcan, ajta aꞌɨ́ɨn unyojoꞌtaꞌítyacaꞌ.
30 Aj mu mij tyuꞌtatyésej maj jaatyéeviꞌ, ajta capu aꞌtɨ́j ahuóocaꞌan tɨ aꞌyan huárɨnyij, jiꞌnye capu eexúj jimi tyaꞌróoꞌastyaacaꞌaj.
31 Mueꞌtɨ́j mu jimi tyáꞌantzaahuaj, majta aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
32 Majta ɨ fariseos aꞌɨ́ɨ mu huóꞌnamuajriꞌ ɨ tyeɨ́tyee maj aꞌyan tyáꞌxajtacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj majta ɨ puaaríij maj tyíꞌijtyeꞌ xantáaruꞌ huataꞌítyacaꞌ mej mij jaatyéeviꞌ.
33 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
34 Muaꞌaj xu nyahuoonyij, ajta caxu nyetyoonyij, jiꞌnye capu jeꞌej tyiɨꞌríitaj jaꞌmej siaj aꞌáa joꞌréꞌnyej jóꞌnyaj jeꞌej jeꞌéenyaꞌaj naꞌmej.
35 Aj mu mij ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan huatyóohuij maj tyiꞌhuóoꞌihuoꞌ séej jamuán majta séej aꞌyan tɨjɨn:
36 ¿Jiꞌnye jaatamuaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij tɨ aꞌyan yee: “Muaꞌaj xu nyahuoonyij, siajta quee nyetyoonyij, jiꞌnye capu jeꞌej tyíɨꞌrij siaj aꞌáa joꞌréꞌnyej jóꞌnyaj jeꞌej jeꞌéenyaꞌaj naꞌmej”?
37 Tɨꞌɨj arí tyeꞌentyipuáꞌrisimaꞌcaj ɨ maj tyíꞌyeꞌestyaa, aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ. Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze pu ɨ Jesús huatyéechaxɨj, tɨꞌquij caꞌnyíin jɨn tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌyan tɨjɨn:
38 Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ nye jimi tyáꞌtzaahuatyeꞌ, aꞌyájna tɨꞌɨj tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Aꞌɨ́j pu tzajtaꞌ séeriaꞌaj jaꞌmej aꞌɨ́jna ɨ jájtyij tɨ júuricamej tyuꞌtáꞌcaa.”
39 Aꞌyaa pu ɨ Jesús tyuꞌtaxájtacaꞌ, aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyáꞌantzaahuatyeꞌsij tɨꞌij ajta huaꞌ jimi huatyáꞌɨtzeereꞌej ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, jiꞌnye capu eexúj ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios huaꞌ jimi séjriaꞌcaꞌaj, jiꞌnye capu eexúj ɨ Jesús tajapuá joꞌojnyájcaꞌaj tɨꞌij ɨ Dios ju júuricamej ujoꞌtaꞌítyej.
40 Séecan mu ɨ tyeɨ́tyee aꞌáa joꞌtyúꞌuucaꞌaj ɨ maj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ tɨjɨn:
41 Majta séecan aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
42 Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨ ɨ Cɨríistuꞌ aꞌɨ́j jitze eeráanyesij ɨ David, ajta tɨ aꞌáa jaꞌmaꞌcáantaj jaꞌmej a Belén, joꞌtɨj ajta jáꞌmaꞌcantacaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ David.
43 Aꞌɨ́j mu jɨn séecan ajtacɨ́j ɨ tyeɨ́tyee aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ ɨ Jesús tyuꞌtaxájtacaꞌ.
44 Séecan mu jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jaatyéeviꞌ, ajta capu aꞌtɨ́j aꞌyan huarɨ́j.
45 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌchaꞌɨj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu aꞌáa joꞌréꞌnyej huaꞌ jimi ɨ maj tyeyúuj tzajtaꞌ tyíꞌijta majta ɨ fariseos jimi, aꞌyaa mu mij aꞌɨ́ɨmaj tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
46 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌchaꞌɨj, aꞌyaa mu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
47 Aj mu mij ɨ fariseos aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
48 ¿Nyiquij arí sɨ́ɨj ɨ tɨ tyíꞌtaꞌijtyeꞌ jaꞌantzaahuaj aꞌɨ́jcɨ, naꞌríij sɨ́ɨj tɨ fariseo puéꞌeen?
49 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee, camu yóꞌitej jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ yuꞌxarij Moisés tɨ jaatyájtoo, aꞌɨ́ɨ mu meríj joꞌvátzɨj.
50 Ajta ɨ Nicodemo ɨ tɨ arí séej ɨ Jesús jimi jaꞌtanyájcaꞌaj, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
51 —Aꞌyájna tɨꞌɨj tyíꞌtaꞌijtyeꞌ ɨ yuꞌxarij, aꞌyaa pu tyáꞌxaj tɨquee jeꞌej tyíɨꞌrij tyaj aꞌtɨ́j ooxɨ́jtyeꞌen, tyequée míꞌeen tyeeꞌíhuoꞌran tyej tyij jaanamuáaran jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j jɨn rɨcɨj.
52 Matɨꞌɨj mij aꞌɨ́ɨmaj aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
53 Matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́xɨj sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj joꞌmaj joꞌcháatɨmee.