Mateus 7

ACA vs ARC

Sair da comparação
ARC Almeida Revista e Corrigida 2009
1 “Ujitáania máashii linácu liá'a namédanica náa'a áabica, quéewique'e Dios jócu litáania máashii linácu liá'a imédani iyá.
1 Não julgueis, para que não sejais julgados,
2 Chacábacanaa Dios yúca jiyá máashictala lécchoo, jimédacta máashii báqueerrirru; ne liyúja liá'a jénedauca iyá lécchoo, Dios éejoo léneda iyá liyú lécchoo.
2 porque com o juízo com que julgardes sereis julgados, e com a medida com que tiverdes medido vos hão de medir a vós.
3 ¿Tánda arrúnaa jicába jéenajirri tuí rícu liá'a catábibee liwáalianica, ne jócai jicába liá'a jiwáaliani áicuba shírricu yáairri jituí rícu lécchoo?
3 E por que reparas tu no argueiro que
4 Ne jiwáaliacta jituí rícu áabai áicuba shírricu, ¿chíta quéewa jimá jéenajirrirru jíni: ‘Jínda nujéda jiúcha liá'a catábibee yáairri jituí rícu’?
4 Ou como dirás a teu irmão: Deixa-me tirar o argueiro do teu olho, estando uma trave no teu?
5 ¡Chámai wítee! jijéda quéechanacu liá'a áicuba shírricuca yáairri jituí rícu, cháminaajoo jéewa jicába sáica, jéewaque'e jédaca liwáalia lituí rícu jéenajirrica.
5 Hipócrita, tira primeiro a trave do teu olho e, então, cuidarás em tirar o argueiro do olho do teu irmão.
6 “Ujiá nalí náa'a yáawaiyi dujíwala chuánshi sáicai Dios bánuani, nalí náa'a chóniwenai cháneenai ya jócu nawówai néemica. Liérra léjta wácta áulirru, jócu náa léenaa néemica ya néewa náamueda iyá; jócta jiá íiba cawénii puítirru, jócani yáa léenaa íiba cawénii ya éewenai nabáwedani.
6 Não deis aos cães as coisas santas, nem deiteis aos porcos as vossas pérolas; para que não as pisem e, voltando-se, vos despedacem.
7 “Isátau, ya Dios yáminaa irrújoni; imúrru, ya íinuminaajoni; imáida cuíta núma lícu, ya liméecuminau irrújoo.
7 Pedi, e dar-se-vos-á; buscai e encontrareis; batei, e abrir-se-vos-á.
8 Jiníwata liá'a sáterrica, lirríshibiaminaani; liá'a múrruerricani, líinuminaa; liá'a máiderri cuíta núma lícu, liméecuminau lirrú.
8 Porque aquele que pede recebe; e o que busca encontra; e, ao que bate, se abre.
9 “Néenee Jesús liméda liáni licábacanaa: ¿Ne éenaminaa iyá yáa licúulee íyau bátui íiba, jáicta lisáta líyau jiúcha páani?
9 E qual dentre vós é o homem que, pedindo-lhe pão o seu filho, lhe dará uma pedra?
10 ¿O lisátacta líyau jiúcha cubái, jiáminaa líya bácua áai cawálai?
10 E, pedindo-lhe peixe, lhe dará uma serpente?
11 Ne chaléjta iyá báawita máashii, éewa yáa sáicai éenibirru, ¡chítashia mawí jíni isálijinaa sáicai yáairri áacairra liá irrú, méenaami sáicai wérri tánashia nasátani liúchai!
11 Se, vós, pois, sendo maus, sabeis dar boas coisas aos vossos filhos, quanto mais vosso Pai, que
12 “Chacábacanaa, iméda náajcha náa'a áabi chóniwenaica, chaléjta iwówa naméda yáajcha náa'a áabica; jiníwata cháwa libánuacani liéni leyca, nashínaaminaa náa'a íiwadedenai Dios chuáni báinacumi.
12 Portanto, tudo o que vós quereis que os homens vos façam, fazei-lho também vós, porque esta é a lei e os profetas.
13 “Jesús liméda liáni licábacanaa, limá nalí: Iwárroo rícuba liá'a cuíta núma áulabai téerri'inaa iyá áacairra. Níwata liá'a linúma ya iníjbaa téerri'inaa máashictala manúshidai ya jócai tráawajui wáacoo rícu, ya íchabaminaajoo wárroo lirrícubajoo;
13 Entrai pela porta estreita, porque larga
14 ne liá'a linúma ya iníjbaa téerri'inaa liá'a cáwicaishi jócai amáarra, áulabani wérri ya tráawajui wérri wáau rícu, ya áulabani rími náiinujoni.
14 E porque estreita
15 “Cáwiwa icába yúchau náa'a chóniwenai médenai númashi yúwica, quéewique'e nawána áabi éebidacani nayá táanianai Dios nácu, ne jócai yáawaiyi. Náiinu iyáctala náabala léjta oveja, ne yáawaiyi nawówa lícueji chaléjta cháawi carrúnatai.
15 Acautelai-vos, porém, dos falsos profetas, que vêm até vós vestidos como ovelhas, mas interiormente são lobos devoradores.
16 ¿Chíta quéewau yáa léenaa tánashia cachálujuedacani? Iyá éewani icúnusiaca tánashia jiliá'a namédanica, jócu wéewa nawína uva áabai banácali catúwirre ítacha, jócu wéewa wawína ítashi banácali máashii nácucha.
16 Por seus frutos os conhecereis.
17 Chacábacanaa, quinínama banácali sáicaitani yáairri lítau sáica, ne liá'a banácali máashictani liá lítau máashii lécchoo.
17 Assim, toda árvore boa produz bons frutos, e toda árvore má produz frutos maus.
18 Liá'a banácali sáicaitani jócai éewa liá lítau máashii, jiní banácali máashii éewau liá lítau sáica. Cha lécchoo nabésunau náa'a chóniwenaica.
18 Não pode a árvore boa dar maus frutos, nem a árvore má dar frutos bons.
19 Quinínama banácali jócai yáa lítau sáica, nawíchuani ya náuca chichái rículani. Cha lécchoo Dios méda náajcha náa'a chóniwenai cachálujuedacanica.
19 Toda árvore que não dá bom fruto corta-se e lança-se no fogo.
20 Iyáminaa yáa léenaajoo icúnusia yúchau linácu liá'a namédanicojoo.
20 Portanto, pelos seus frutos os conhecereis.
21 “Jesús má'ee: jócuminaa quinínama náa'a máine nulí: ‘Nuwácali, nuwácali’, nawárroominaujoo Dios wánacaalactalaca, nayá rímiminaajoo wárruaujoo náa'a médenai nusálijinaa wánacaala yáairri áacairra.
21 Nem todo o que me diz: Senhor, Senhor! entrará no Reino dos céus, mas aquele que faz a vontade de meu Pai, que
22 Liyáali éerriminaajoo íchaba ma nulíjoo: ‘Nuwácali, nuwácali, wayá arrúnaa jída wawárruacoo Dios wánacaalactala, níwata wayá táanianai jijí'inaa nácu, jijí'inaa nácu wajéda demonio chóniwenai yúcha, jijí'inaa nácu waméda íchaba jócai wacába cáji.’
22 Muitos me dirão naquele Dia: Senhor, Senhor, não profetizamos nós em teu nome? E, em teu nome, não expulsamos demônios? E, em teu nome, não fizemos muitas maravilhas?
23 Néenee nuéebaminaa nachuánijoo numá nalí: ‘Jócuwa nucúnusia iyá; ¡ishírriu núcha iyá camédacani máashii!’ ”
23 E, então, lhes direi abertamente: Nunca vos conheci; apartai-vos de mim, vós que praticais a iniquidade.
24 Jesús má'ee chóniwenairru: “Táda numá, tánashia éemerri liáni nuchuánica ya liméda léjta numáyu'u, chái léjta báqueerri washiálicuerri cawítee bárruedeerri líibanau íiba íta'aa.
24 Todo aquele, pois, que escuta estas minhas palavras e as pratica, assemelhá-lo-ei ao homem prudente, que edificou a sua casa sobre a rocha.
25 Néenee únia yúwawai manúta quinínama méeda, cáuli cánaca'eewoowai lécchoo, náiinu linácula quinínama liá'a cuítaca, ne jócu licáwai, níwata'ee lidáni bárruerriu íiba íta'aa cabálininaa.
25 E desceu a chuva, e correram rios, e assopraram ventos, e combateram aquela casa, e não caiu, porque estava edificada sobre a rocha.
26 Ne tánashia éemerri liáni nuchuánica ya jócai liméda léjta numáyu'u, chái léjta báqueerri washiálicuerri mawítee, bárruedeerri líibanau cáina íta'aa.
26 E aquele que ouve estas minhas palavras e as não cumpre, compará-lo-ei ao homem insensato, que edificou a sua casa sobre a areia.
27 Néenee únia yúwawai manútai quinínama méeda, cáuli cánaca'eewoowai lécchoo, náiinu linácula quinínama liá'a cuítaca néenee licáwai. ¡Licáarraliawai quinínama!”
27 E desceu a chuva, e correram rios, e assopraram ventos, e combateram aquela casa, e caiu, e foi grande a sua queda.
28 Néenee Jesús nísa'inaa litáaniacai, quinínama náa'a chóniwenai nacáarruda'eewoo néemica léewidau nayá Jesús,
28 E aconteceu que, concluindo Jesus este discurso, a multidão se admirou da sua doutrina,
29 níwata léewida nayá léjta báqueerri yáirri léenaa linácu liá'a léewidani liyáca, jócani chaléjta náa'a qéewidacani ley shínaaca.
29 porquanto os ensinava com autoridade e não como os escribas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra