1 Entonces miñaj 'yaṉmayajpapø'is Moisesis 'yaṉgui'mguy y fariseota'm. Jerusalén gumgu'yomo tzu'ṉyaju cyønu'cyaj Jesús y ñøjayaju:
2 ―¿Ti'ajcuy ji'n chøjcayaj vi'nata'mbø'is cyostumbre mi nønduṉdøvø'sta'm? Porque cuando maṉba cu'tyaje, ji'n cø'che'yaje en la forma como vi'nata'mbø'is chamyajuse va'cø tø cø'che'ø va'ṉjajmocucyøtoya.
3 Pero Jesusis 'yaṉdzoṉyaju, ñøjayaju:
4 Porque Dios aṉgui'mu: “Cøna'tzøy mi janda y mi mama. Y yatzicotzøcpapø'is jyata o myama, tiene que va'cø cya'ø”.
5 Pero mitz ñømdamba que o'ca pø'nis ñøjapya jyata o myama: “Ji'n mus mi ṉgotzova porque lo que maṉbapøna'ṉ mi ndzi', Diosis yoscucyøtoya ndzi'umtzi”.
6 Y mi ñømdamba que o'ca pøn nømba jetse, ji'ndyet pyena va'cø cyotzoṉ jyata o myama. Jetze ji'n mi ndzøctame lo que Diosis chamuse va'cø ndø tzøcø, va'cø mi ndzøctam mi ṉgostumbreta'm.
7 Mi 'yaṉgøma'cø'otyambapøte, viyuṉ chamu tza'maṉvajcopyapø Isaiasis jujchepø mi mbyønda'mete cuando jyayu que Dios nømu:
8 Yøṉ pø'nis na's 'yaṉnacaji'ṉdi vøcotzøcyajpøjtzi,
9 Como que va'ṉjamyajpase nø chøcyaju y ji'nø va'ṉjamyaje,
10 Entonces Jesusis vyejnu'cyaj vøti pøn vyingø'mø y ñøjayaju:
11 Ji'n tø yatzi'aj ndø cu'tcu'is lo que tøjcøpyapø ndø aṉna'como. Sino tø yatzi'ajpa lo que ndø aṉnaṉga'stit ma chame.
12 Entonces cyønu'cyaj Jesús ñøtuṉdøvø'is y ñøjayaju:
13 Pero Jesusis ñøjayaju:
14 Por eso jic fariseota'mgue't tzac yenbø'yajø. Como to'tipø pønse ityajpa. O'ca to'tipø'is ñøvitpa to'ti tøvø, maṉba quecyaj mye'chcø'y tzatøjcomo.
15 Entonces Pedro'is ñøjay Jesús:
16 Jesús nømu:
17 Porque mi mustambati que mumu lo que tøjcøpya ndø aṉna'como mø'nba ndø tzejcomo, y jøsi'cam putque'tpati.
18 Pero lo que putpa ndø aṉnaca'omo, ndø tzoco'yom tzu'ṉba y je'is tø yatzi'ajpa.
19 Porque pø'nis choco'yomda'm putpa yatzipø qui'psocuy, qui'pspa va'cø yaj ca'oya, va'cø cyøtzøjcøy pyøndøvø yomocøsi, va' myøtzi nø'it yomo, va'cø ñu'mø, va'cø syutzø, va' che'moya.
20 Jetseta'mbø ti'is yatzi'ajpa pøn. Pero ja cyø'che'a, jetse va'cø tø vi'cø, ji'n tø yatzi'aj jetse.
21 Entonces tzu'ṉ jen Jesús, maṉ emøc maṉ cyo'aṉjajmbamø Tiro y Sidón cumgu'is.
22 Jendina'ṉ it tum yomo Canaan nasomo tzu'ṉupø. Minu, vyejay Jesús, ñøjayu:
23 Pero ja 'yandzoṉ Jesusis ni jujche. Entonces miñaj Jesusis ñøtuṉdøvø y ñøjayaju:
24 Entonces Jesús nømu:
25 Pero yomo'is cyønu'c tome Jesús y cyutcøne'cayu y ñøjayu:
26 Y Jesusis 'yaṉdzoṉu:
27 Y yomo'is ñøjay Jesús:
28 Entonces 'yandzoṉ Jesusis:
29 Entonces Jesús ijtumø tzu'ṉu y cøt Galilea majraṉvini. Entonces qui'm cotzøjcøsi y jen po'cschø'yu.
30 Y cyønu'cyaj vøti pø'nis. Ñømiñaj cømø'ṉgaṉyajpapø, y to'tita'mbø, y umata'mbø, yacsyuta'mbø, y vøti eyaco ca'cuji'ṉbø; y cyojtayaju Jesusis cyosocø'mø, y Jesusis yac tzocyaju.
31 Jetse vøti pø'nis myañaju nø vyejvejneyaju umata'mbø, isyaj que tzocyaju'am yacsuta'mbø, nøm vyityaj vøjø cømø'ṉgaṉyajpapø, to'tita'mbø isoyajpa'am. Entonces vøti pø'nis ñømaya'comø'ñaju myøjaṉ vøcotzøcyaj Dios lo que cyotzoṉyajpapø'is Israel pøn.
32 Entonces Jesusis vyejayaj ñøtuṉdøvø y ñøjayaju:
33 Entonces ñøjayaj Jesús ñøtuṉdøvø'is:
34 Y Jesusis 'yocva'cyaju:
35 Entonces ñøjayaj vøti pøn:
36 Entonces pyøc cu'yay pan y namgoque; cyø'ji'ṉ cho'ṉu y ñøjay Dios: “Yøscøtoya”. Entonces vyen ve'nu vyendzi'yaj ñøtuṉdøvø'omo, y je'is syajyaju vøti pø'nomo.
37 Y mumu cu'tasyaju. Y después piṉyaju lo que tzø'yupø y cu'yayna tasque't vaca.
38 Y cu'tyajupø macsycuy mil pønda'mna'ṉete. Ja myayajø yomo y une.
39 Entonces Jesusis yac maṉyaj vøti pøn. Ñe'c Jesús tøjcøy barco'omo y maṉ Magdala nasomo.