1 Nu'cyaj Jesuscømø fariseo'is 'yaṉma'yocuy ñø'ityajupø'is, y metzcuy tu'cay aṉgui'mopyapø aṉgui'mguji'ṉ Jerusalén gumgu'yomo tzu'ṉyajupø.
2 Je'tista'm isyaju que vene Jesusis ñøtuṉdøvø cuando cu'tyaju, ja cyø'che'yajø jujche Israel pø'nista'm cyostumbre ijtuse, y por eso cyøtza'møyaj Jesusis ñøtuṉdøvø que ji'n cyo'aṉjamyaj Israel pø'nis cyostumbreta'm.
3 Porque fariseo va'ṉjajmocuy ñømaṉyajupø'is y eyata'mbø Israel pønda'm ji'n cu'tyaje hasta que cø'che'yajpa jujche 'yaṉmayajuse vi'nata'mbø'is.
4 Y cuando vitu'yajpa plaza'omo ju'yoñømbamø, o'ca ji'n cyø'che'yaje, ji'n cyu'tyaje. Y it vøti eyata'mbø cyostumbre cyo'aṉjamyajpapø vi'nata'mbø'is ñe. Cyøtze'yajpa pozuelo, tzica, y tø'ṉgupyø traste y 'yøṉguyta'm.
5 Por eso fariseo'sta'm y aṉqui'mguyji'ṉ aṉma'yoyajpapø'is 'yaṉgøva'cyaj Jesús, ñøjmayaju:
6 Jesusis 'yaṉdzoṉu:
7 Y comeque'cti cøna'tzøyajpøjtzi,
8 Y ñøjayajque'tu Jesusis:
9 Sa'sa mi ndzøjcocøjtamba Diosis chamupø tiyø va'ca mi ndzøctamø mi ne' mi ṉgostumbre.
10 Por ejemplo Moisesis chamu: “Cøna'tzøy mi janda y mi mama”, y también chamgue'tu: “Chamdzi'papø'is jyata o myama va'cø ti chøjcay Diosis, tiene que va'cø yaj ca'tøjø”.
11 Pero mitz ñømdamba que tum pø'nis muspa ñøjmay jyata o myama: “Ji'n mus mi ṉgotzova, porque mumu lo que nø'ijtøjtzi interés ndzamdzi'ø Dios”. Jetse mi nøjandyamba Corbán.
12 Y o'ca pøn nømba jetse, mitz ñømdamba que ji'ndyet pyena va'cø cyotzoṉ jyata o myama.
13 Jen mi ndocojatyamba Diosis 'yaṉgui'mguy va'cø mi ndzøctam mi ṉgostumbre vi'nata'mbø'is chacyajuse. Y mijta'm jetse mi aṉmañdyaṉque'tpa mi ⁿune, y sone yø'cseta'mbø tiyø mi ndzøctamba.
14 Entonces Jesusis vyejtu'myajque't sone pøn y ñøjayaju:
15 Aunque ti va'cø ndø cu'tø, ji'n tø yatzi'aje; ji'ndyet ni tiyø coja. Lo que putpa ndø tzoco'yomo, je'tis tø yaj cojapa'tpa.
16 O'ca ijtam mi ngoji, cøma'nøtyamø.
17 Cuando Jesusis 'yo'nøyutzacyaj pøn y tøjcøy tøjcomo, entonces ñøtuṉdøvø'is 'yaṉgøva'cyaj yøcsepø ticøsi, syuñaju va'cø cha'maṉvac oyuse chame.
18 Jesusis ñøjayaju:
19 Porque ji'n tøjcøy ndø tzoco'yomo, sino ndø tzejcomo, y jøsi'cam putque'tpa.
20 Y ñøjmayajque'tu:
21 Porque jojmo pø'nis choco'yomo qui'pspa va'cø chøcø yatzita'mbø tiyø. Qui'pspa va'cø møtzi ñø'it yomo, va'cø cyøtzøjcø'yoya, va'cø yaj ca'oya,
22 va'cø ñu'mø, va'cø 'yaṉsujnayaj aunque tiyø eyapø'is ñe', va'cø chøcto' yatzipø tiyø, va'cø 'yaṉgøma'cø'yoya, va'cø chøc yatzitzoco'yajcuy, va'cø cojajeji'ṉ is tyøvø porque más vøj ijtu, qui'pspa va'cø tyopo'o'nøy tyøvø, y ñe' va'cø myøjatzøc vyin, ji'n it qui'psocuy vøjpø.
23 Mumu jetseta'mbø tiyø ndø qui'pspa ndø tzoco'yomo, y tø yac tocopya.
24 Jesús tzu'ṉu y maṉ vit tome Tiro y Sidón cumgu'yomo. Tøjcøy tum tøjcomo y ji'na'ṉ syuni va'cø myustøjø jut ijtu, pero ja mus 'yaṉgøvø'nø.
25 Porque myusu tum yomo'is que jen it Jesús. Yomo'is ñø'ijtu tum yom'une ñøc'ijtøyupø yatzi'ajcu'is. Yomo pronto minu Jesuscø'mø y japcøne'c vyi'naṉdøjqui va'cø vya'cay pyasencia'ajcuy.
26 Yøṉ yomo emøcpø yomote, griego ote chambapø'is, y raza tiyøjquete Sirofenicia. Yøṉ yomo'is vya'c Jesuscøsi va'cø yac tzu'ṉay yatzi'ajcuy 'yune'is choco'yomo. (Pero como yomo eyapø cumgu'yombø y Israel pø'nis tyuyicotzøcyajpana'ṉ eyapø cumgupyøṉ),
27 por eso Jesusis ñøjayu:
28 Pero yomo'is 'yaṉdzoṉu:
29 Entonces Jesusis ñøjayu:
30 Cuando yomo nu'c tyøcmø, pya't 'yune 'yuṉgucyøsi, y yatzipø espiritu'is chajcumna'ṉ.
31 Jesús tzu'ṉque't Tiro cumgu'is cuenta y cøt Sidón cumgu'yomo y ñøjayajpamø Decápolis, y nu'c Galilea majraṉvini.
32 Y ñømiñaj tum pøn cojipø y umapø, y vya'cayaj Jesusis pyasencia'ajcuy va'cø cyot cyø' ca'epø pøngøsi.
33 Jesusis ñømaṉu pøn ne'ti jya'itømø ni iyø, y piquisayaj pø'nis cyoji y tzuju y pi'quisay tyotz.
34 Entonces quengui'm tzajpomo, je'pyøjcu, y nøjayu ñe' 'yote'omo:
35 Jicse'cti aṉvacyaj cyoji, y tyotz tzojcu, y vejvejnecho'tzu suñi.
36 Y 'yaṉgui'myaj Jesusis va'cø jana cyotzamyaj jujche yac tzoc ca'epø. Pero entre mas 'yaṉgui'myaj jetse, mas cyotzamyaju.
37 Y algo maya'yaju y nømyaju: