João 6

ZOSNT

1 Jøsijcam Jesús maṉ Galilea majris cyøtu'møṉ. Jic mar ñøyipø'stique't Tiberias.

2 Y vøti pø'nis maṉ pya'tyaj Jesús porque isyaju jujche chøcpana'ṉ milagro'ajcuy va'cø yac tzocyaj ca'eta'mbø.

3 Y Jesús qui'm loma chøquicøsi y jiṉ po'csyaju ñøtuṉdøvøji'ṉ.

4 Y nømna'ṉ tyome'aj Israel pø'nis syøṉda'm ñøyipø'is pascua søṉ.

5 Jesús quende'nu y is vøti pøn nø cyønu'cyajupø'is. Entonces Jesusis ñøjay Felipe:

6 Jetse ñøjayu a ver tina'ṉ chamba Felipe'is, porque ñe'c Jesusis qui'psminu que ti maṉba chøqui.

7 Felipe'is 'yaṉdzoṉu ñøjayu:

8 Pero ijtuna'ṉ jen tum Andrés, Jesusis ñøtuṉdøvøque't y Simóṉ Pedro'is tyøvø. Je'is ñøjay Jesús:

9 ―Yøc ijtu tum ṉga'e ñø'ijtupø'is mosay paṉ cebadapø y metzcuy coque, pero jet ji'ndyet ni tiyø para vøti pøngøtoya.

10 Entonces Jesusis ñøjayu:

11 Y Jesusis pyøc paṉ y ñøjay Dios yøscøtoya, vye'ndzi'yaj paṉ ñøtuṉdøvø y je'is vye'nayaj todo lo que po'csyajuse, y jetseti vye'ñayajque't coque, chi'yaj tumdum pøn cu'tastasneyajpa'cse'ṉomo.

12 Cuando cu'tyaj tasemøta'm, Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø:

13 Por eso piṉaṉdø'pyaju cyu'tzacyajupø y macvøstøjcay cøvaca piṉyaj paṉ cebadapø sobratzøjcupø cuando cu'tyajujcam.

14 Entonces cuando pø'nis isaju milago'ajcuy Jesusis chøjcupø, nømyaju:

15 Pero Jesusis cyønøctøyøyu que maṉbana'ṉ miñaje vøti pøn va'cø yac aṉgui'myajø y por eso tzu'ṉ tyumgø'y maṉ cotzøjcøsi va'cø jana yac aṉgui'myajø.

16 Cuando tza'i'ajnømu, mø'ñaj nø'aṉvini ñøtuṉdøvø.

17 Y tøjcøyaj barco'omo tzu'ṉyaju va'cø myaṉyaj nø'cøtumaṉ Capernaum cumgu'yomo. Cuando pi'tzø'ajnømu, Jesús ja ñu'cøtøcna'ṉ.

18 Entonces pocho'tz pømi sava y syujcølapslapsvøy nø'.

19 Como tumø legua mediase'ṉomo nømømna'ṉ myanijatzøcyaj barco cuando isyaj Jesús nø vijtupø nø' vingøsi como si fuera nascøs nø minuse, y nømømna'ṉ ñu'c tome barco'aṉvini, y na'tzemiñaju.

20 Pero je'is ñøjayaju:

21 Entonces paquichoco'yajyaju pyøjcøchoṉyaj Jesús barco'omo. Y jø'nøti nu'cu barco nø' acapoya nø myaṉyajumø.

22 Pero jut tzu'ṉyajumø Jesusis ñøtuṉdøvø, jiṉ tzø'yajuna'ṉ vøti pøn. Y je'is chi'yaj cuenta que ñøtuṉdøvø tøjcøyajuna'ṉ barco'como y tzu'ṉyajuna'ṉ, pero Jesús ja tøjcøyaj jetji'ṉ barco'omo, y ja itøna'ṉ eyapø barco jinø.

23 Pero eyata'mbø barco Tiberias cumgu'yomo tzu'ṉyajupø oyuna'ṉ cøtyaj tome jic lugarcøsi oyumø pyaṉgu'tyaje vøti pønda'm después que ndø Comi'is oyuna'ṉ ñøjay yøscøtoya Dios.

24 Entonces jyo'pit chi'yaj cuenta pø'nista'm que Jesús ja ityøna'ṉ jeni, ni ja ityajøna'ṉ jeni ñøtuṉdøvø. Entonces vøti pøn tøjcøyajque't barco'omda'm va'cø myaṉyaj Capernaum cumgu'yomo. Y jeni nømna'ṉ mye'chaj Jesús jut ijtu.

25 Y cuando pya'tyaj Jesús nø'cøtumaṉ, ñøjayaju:

26 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju:

27 U mi yostam yajpapø cutcucøtoya, sino que yostamø nunca ji'n yajepø cu'tcucøtoya lo que mi nchi'tambapø'is ji'n yajepø quenguy. Jetsepø cu'tcuy øtz ma'ṉbø mi ndzi'tame. Øtz pø'nis chøṉ tyøvøta'm, y ndø Janda Diosis cøpi'ṉøjtzi.

28 Entonces ñøjayaju Jesús:

29 Jesusis 'yaṉdzoyaju ñøjayaju:

30 Entonces Jesús ñøjayajque'tu:

31 Porque ndø Janda tzu'ṉgu'ista'm cyu'tyaju cu'tcuy ñøyipø'is maná cuando vityaju'c tøtzønasomo. Como it jaychø'yupø totocøsi: “Tzi'yajtøj cu'tcuy tzajpom mø'nupø va'cø cyu'tyajø”.

32 Entonces Jesusis ñøjayaju:

33 Porque pan lo que Diosis chi'papø, jicømete mø'nupø tzajpomo yaj queñajpapø'is nascøspø pøn.

34 Entonces ñøjayaju Jesús:

35 Y Jesusis ñøjayaju:

36 Pero como ndzajmayu'mtzi, mitz mi ndø istamu, pero ja mi ndø va'ṉjamda'mø.

37 Mumu pøn lo que ndø Janda'is tziyajupø'stzi, maṉba minyaj øtzcø'mø. Y i minba øtzcø'mo, øtz nunca ji'n ma macpø'i ni jujchøc.

38 Øtz mø'nu øjtzi tzajpomo, ji'ndyet va'cø ndzøc ø ne'c sunbapø tiyø, sino que va'cø ndzøcø lo que syunbase cø'vejupø'stzi.

39 Maṉba mi ndzajmatyame lo que syunbapø ø Janda'is lo que cø'vejupø'stzi. Je'is syunba va'cø jana yac tocoyø ni jutipø pøn je'is tzi'upø. Sino syunba øtz va'cø ⁿyac visa'yajø ultimopø jamacøsi.

40 Maṉba mi ndzajmatyaṉque'te lo que jujche syunba cø'vejupø'stzi. Je'is syunba va'cø queñaj mumu jamacøtoya isyajpapø'stzi y va'ṉjamyajpapø'stzi Diosis chøṉ 'Yune. Y øtz maṉba ⁿyac visa'yaje ultimopø jamacøsi.

41 Entonces Israel pø'nis cyø'o'nøyaju Jesús porque Jesús nømu: “Øjchønø cu'tcuy mø'nupø tzajpomo”.

42 Nømyajque'tu:

43 Por eso Jesusis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju:

44 Ni i ji'n mus ñu'c øtzcø'mø mientras que ji'n yac mijnay qui'psocuy ø Janda Diosis cø'vejupø'is øjtzi. Y o'ca minba øtzcø'mø, øtz maṉba ⁿyac visa ultimopø jamacøsi.

45 It jachø'yupø tza'maṉvajcoyajpapø'is jyachø'yajuse: “Mumu pøn Diosis maṉba 'yaṉmayaje”. Jetcøtoya cyøma'nøjayajpapø'is ø Janda'is 'yote, y aṉmayajpapø pøn Dioscø'mda'm, mumu jejta'm maṉba minbø'yaj øtzcø'mø.

46 ”Ni i'is nunca ja is ø Janda Dios, único øtz Diosmø tzu'ṉu, øtz isøjtzi ø Janda Dios.

47 Viyuṉse mi nøjayndyambøjtzi: O'ca mi ndø va'ṉjamdamba øjtzi, maṉba mi ṉguendam mumu jama.

48 Ø jchøṉ cu'tcuy sajpapø'is mumu pøngøtoya quenguy.

49 Ndø vi'nata'mbø ndø janda'is cyu'tyaju maná tøtzønasomo ityajupø, pero ca'pø'yaju'am.

50 Pero øtz mi ndza'maṉvajcatyamba cu'tcuy mø'nupø tzajpomo que muspa cyu'tyaj pø'nis y ji'n maṉ cya'yaje.

51 Øjchøṉø cu'tcuy mø'nupø tzajpomo sajpapø'is quenguy. O'ca aunque jutipø pø'nis cyu'tpa yøṉ cu'tcuy, maṉba quen mumu jamacøtoya. Y cu'tcuy lo que øtz maṉbapø ndzi'i, mismo øjtze sis. Øtz maṉba ndzi'ocuyaj ø sis va'cø yaj ca'tøjø va'cø queñaj nascøsta'mbø pøn.

52 Entonces Israel pø'nis cyø'o'nøyaju ñe'comda'm nømyaju:

53 Entonces Jesusis ñøjayaju:

54 O'ca mi ⁿvi'capya ø sis y ndo'ṉapya ø nø'mbin, mi ṉgyenba mumu jamacøtoya. Y øtz ma'ṉbø mi yac visa' ultimopø jamacøsi.

55 Porque ø sis viyunsepø cu'tcuyete y ø nø'mbin viyuṉsepø ujcuyete.

56 Vi'capyapø'is ø sis y tyo'ṉapyapø'is ø nømbin, ø ndzoco'yom itpa y je'tis choco'yom itpøjtzi.

57 Ø Janda cø'vejupø'is øjtzi, ñe'c quenba y je'is yaj quenba øjtzi, y jetsetique't cu'tpapø'is øjtzi, ⁿyaj quenque'tpati øjtzi.

58 Øjchøṉ cu'tcuy mø'nupø tzajpomo. Vi'nata'mbø ndø Janda'is cyu'tyaj maná, pero ca'pø'yaju'am. Cyu'tpapø'is yøcsepø cu'tcuy øtz ndzambapø maṉba cyen mumu jamacøtoya.

59 Yø'csepø ti cham Jesusis Israel pø'nis cyonocscuy tøjcomo mientras que nømna'ṉ 'yaṉma'yoyu Capernaum gumgu'yomo.

60 Por eso cuando myañaj vøti ñøtuṉdøvø'is nømyaju:

61 Jesusis ñe'cti myusu que nø ñu'mgø'o'nøyaj ñøtuṉdøvø'is y ñøjayaju:

62 ¿Tiyacs ma mi ṉgui'pstame cuando maṉba mi ndø istame nøm qui'mu'ctzi tzajpomo jut ijtumøna'ṉtzi vi'na? Øjchøṉø mumu Pø'nis Tyøvøta'm.

63 Espiritu'is tø yaj quenba, ndø sis ni ticøtoya ji'n yose. Øtz ndzambapø tiyø, Espiritute y ø ondeji'ṉ mi ṉgyendamba.

64 Pero vene'aṉbøn mitzta'm ji'n mi ndø va'ṉjamdame.

65 Y Jesusis ñøjayaju:

66 Desde jic jamacøsi vøti ñøtuṉdøvø'is chacpø'yaj Jesús, y ja maṉam pya'tyaje.

67 Entonces Jesusis 'yaṉgøva'cyaju ñøjayaju macvøstøjcapyø ñøtuṉdøvø:

68 Entonces Simón Pedro'is ñøjayu Jesús:

69 Y mi va'ṉjamda'mbøjtzi y musta'mbøjtzi que mijtzete Cristo, quenbapø mi Diosis 'yune.

70 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayaju:

71 Jesusis chamuna'ṉ Judas, Simón Iscariote'is 'yune. Porque je'is chi'ocu'yaj Jesús 'yenemigocøsi, y Judas macvøstøjca'yombøna'ṉete.

Ler em outra tradução

Comparar lado a lado