Atos 10

ZOSNT

1 Ijtuna'ṉ tum pøn Cesarea cumgu'yomo ñøyipø'is Cornelio, soldado covi'najøna'ṉete, y pyartido lo que je'is 'yaṉgui'myajpa ñøjayajpana'ṉ Italiano.

2 Yøṉ Cornelio'is jyajmba vya'ṉjajmocuy y cyøna'tzøpana'ṉ Dios mumu fyamiliaji'ṉducu. Chi'yajpana'ṉ vøti tumin pobreta'mbø pøn y siempre 'yo'nøpyana'n Dios.

3 Nømna'ṉ ñu'c como las tres de la tarde cuando como napasyi'omse Diosis 'yangelesis 'yac is vyin y Cornelio'is is vøjø. Angeles tøjcøy jetcø'mø y ñøjayu:

4 Cornelio'is 'ya'm angeles y na'tzu, y ñøjayu:

5 Y yøti cø'vejyaj pøn Jope cumgu'yomo va'cø maṉ mye'chaj Simón ñøyipø'sque't Pedro.

6 Yøṉ Pedro tøjcojejpa eyapø pønji'ṉ ñøyipø'sque't Simón, vyøjøtzøcpapø'is naca. Majranvini it tyøc. Pedro'is maṉba mi ñcha'maṉvajcaye jujche vøjø va'cø mi ndzøcø.

7 Entonces tzu'ṉ angeles oyupø'is 'yo'nøy Cornelio y Cornelio'is ñøveju va'cø miñaj metzcuy mozo y tum soldado cøna'tzø'yopyapø Cornelioji'ṉ yospapø mumu jama.

8 Cornelio'is chajmayaj mumu jujche oyuse is angeles, y cyø'vejyaj mozo y soldado va'cø myaṉyaj Jope cumgu'yomo.

9 Jyo'pit mientras que nømdøc myaṉyaj ñu'cscuy tu'ṉomo y nømna'ṉ ñu'cyaj tome cumgu'yomo, Pedro qui'm møji tøjcøsi cøjø'ṉbø tøjcø copajcomo va'cø ma 'yo'nøy Dios. Nømna'ṉ pyaṉguc jama'ajnømu.

10 Osenayu, y nømna'ṉ cyu'to'u. Mientras nømdøcna'ṉ tyuc cu'tcuy, napasyi'omse tujcu.

11 Is tzap aṉvajcupø, y nømna'ṉ myø'n como tum cojtocusyepø jujche møjapø sabanasepø macsyaṉguin si'nupø.

12 Je'tomo ijtuna'ṉ yempe jujchepø copøn macsycuy cosota'mbø, y tza'mø copøn, y jyøcøyajpa'is vyin, y sava'om sititvityajpapø paloma.

13 Y Pedro'is myan ote ñøjayupø:

14 Pero Pedro'is ñøjayu:

15 Y menajcomo myangue't ote ñøjayupø:

16 Jetseti o tujque't tu'cañajcøsi; y jicsye'cti vøcoqui'mgue'tu tucusepø.

17 Mientras Pedro'is nømna'ṉ qui'ps choco'yomo tina'ṉ oyupø is napasyi'omse, entonces pøn oyupø cyø'vej Cornelio'is nu'cyaj andyuṉgø'mø, nømna'ṉ 'yocva'cayaju Simo'nis tyøc, jute ijtu.

18 Vyejyaju, 'yaṉgøva'cyaju o'ca jen jej Simón, tum ñøyipø'sque't Pedro.

19 Mientras jetse tujcu, Pedro'is nømna'ṉ qui'psu que tiyø isupø napasyi'omse, y ñøjay Pedro Masanbø Espiritu Santo'is:

20 Tzu'ṉø y mø'nø; u mi ṉgui'psu que ji'n vyøjø va'cø mi myaṉ jetji'ṉda'm, porque øjtze ṉgø'vejyajupø.

21 Entonces Pedro mø'nu y nu'cu ityajumø pøn lo que cyø'vejyajupø Cornelio'is, y ñøjayaju:

22 Je'is ñøjayaju:

23 Entonces Pedro'is yac tøjcøyaj tyøjcomo y chi'yaj jejcuy. Jyo'pit tzu'ṉyaju, y Pedro maṉyaj jetji'ṉda'm. Y veneta'mbø'is Jope cumgu'yomda'mbø va'ṉjajmocuy tyøvø'is maṉ pya'tyajque'te.

24 Jyo'pit nu'cyaj Cesarea cumgu'yomo. Y Cornelio'is nømna'ṉ jyo'cyaj jiṉø. Cornelio'is vyejaṉdø'pyajumna'ṉ tyøvøta'm y más syuñajpapø 'yamigota'm, parejo nø jyo'cyaju.

25 Cuando tøjcøy Pedro, Cornelio'is min pyøjcøchove. Cornelio'is myucsquejcay Pedro'is cyosocø'mø va'cø cyøna'tzøy Pedro.

26 Pero Pedro'is yac te'ñchu'ṉu y ñøjmayu:

27 Entonces Pedro Cornelioji'ṉ vejvejneyu, y tøjcøyaju, y Pedro'is isu que it vøti pøn tu'myajupø.

28 Y Pedro'is ñøjmayaju:

29 Jetcøtoya cuando mi ndø nøveju, mi'nøjtzi, ja jye'ṉøjtzi va'cø minø. Jetse nø'ø aṉgøva'cu ticøtoya mi ndø nøveju.

30 Y Cornelio'is ñøjay Pedro:

31 Y nøjma'yøjtzi je'is: “Cornelio, myan Diosis nø mi ⁿo'nøyuse, y Diosis jyajmba ti mi sajtzi'yaj pobre.

32 Yøti cø'vejyaj pøn Jope cumgu'yomo va'cø maṉ mye'chaj tum ñøyipø'is Simón; y mismo pøn ñøyipø'istique't Pedro. Jic Pedro cojeju eyapø Simo'nis tyøcmø, vyøjøtzøcpapø'is ñaca, tome majranvini. Cuando minba, je'is maṉba mi yo'nøyi”.

33 Jetcøtoya prontoti mi yac me'tztøjøjtzi, y ndzøjcuti mi vøjø, mi minundi. Pues yøti mumu øjta'm yø'c ijta'møjtzi Diosis vyi'naṉdøjqui va'cø ngøma'nøtyamø mumu lo que Diosis mi nchajmayuse va'cø mi ndø tzajmatyamø.

34 Entonces Pedro ondzo'tzu ñøjmayaju:

35 Diosis pyøjcøchoṉba mumu cyøna'tzøyajpapø'is y chøcpapø'is vøjpø tiyø, aunque jutpø cumgu'yombø.

36 Diosis cyø'vejayaj ote Israel pønda'm chajmayaj vøjpø ote que Jesucristo'is tø yac vø'ajtamba. Jesús mumu i'is y mumu ti'se Cyomi.

37 Mijta'm mustamba ote lo que tzambotyøjupø mumu Judea nasomo. Tzambotyøju lo que jujche tuctzo'tz Galilea nasomo después que Jua'nis chajmayaj pønda'm va'cø ñø'yøyajø.

38 Tzambotyøju que Nazaret cumgu'yombø Jesús chi' Diosis Masanbø Espiritu Santo y musocuy. Jetse Jesús vitpana'ṉ, y chøcpana'ṉ vøpø tiyø, y yac tzocyajpana'ṉ mumu nø yac toya'isyajupø yatzi'ajcu'is; porque ñe'c Jesús Diosji'ṉbøna'ṉete.

39 Y øtz ista'møjtzi mumu lo que chøjcupø Jesusis Judea nasomo y Jerusalén gumgu'yomo. Pero Jesús mya'mga'yaj cucyøsi.

40 Y yøṉ Jesús Diosis yac visa' tu'cay jamapit, y yaj quejatya'møjtzi.

41 Diosis ja yac isyaj Jesús mumu pøn. Na más cøpindamupø'stzi vi'na va'cø istamø, øtz istamøjtzi. Y øtz cu'jta'møjtzi ucta'møjtzi Jesusji'n después que visa'u ca'yajupø'omo.

42 Por eso Diosis angui'mda'møjtzi va'cø ndzambotyam pø'nomo, y va'cø ndzajmayajø que Diosis cyot Jesús va'cø cyøme'chaj cyojapit mumu pøn, sea queñajpapø, sea ca'yajupø.

43 Mismo jetsetique't oy chamsajyajque't mumu tza'maṉvajcopapø'is que mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús maṉba cøtocoyaj cyojapit por lo que Jesusis chøjcupøpit.

44 Nømdøcna'ṉ cham Pedro'is yøcspø ote, y nu'c Masanbø Espiritu Santo mumu pøngøsi ityajusecø'yi mientras nømna'ṉ cyøma'nøyaj Pedro.

45 Israel pønda'm vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús lo que miñajupø Pedroji'n nømna'ṉ ñømaya'yaju porque tujcu nunca ji'n tuquise. Porque va'ctzi'tøj Masanbø Espiritu Santo eyapø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn.

46 Porque myañaju que jic pø'nis aunque ji'ndyet Israel pø'nis, cyacpø'yaj ote, eyapø ote'omda'm oñaju, y vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios.

47 Entonces Pedro'is ñøjayaju:

48 Entonces Pedro'is 'yaṉgui'myaju va'cø yac nø'yøyajtøj Jesucristo'is nøyicøsi. Después vya'cayaj Pedro va'cø chø'y siguiera tumø metza jamase'ṉomo.

Ler em outra tradução

Comparar lado a lado