1 Sesareeʌrʌ oidacatadai ʌmo cʌʌli Cornelio tʌʌgiducami ismaacʌdʌ tʌaanʌitadai ʌmo siento sandaaru mʌsmaacʌdʌ Italianu aagaiña.
2 Dai Cornelio ʌʌmadu vʌʌsi aaduñdʌ aliʌ siaa duutudaiña Diuusi, dai ʌgai soicʌiña mui tumiñsicʌdʌ ʌjudidíu dai vʌʌscʌrʌ gamamadaiña.
3 Dai ʌmo imidagai coi gʌʌsʌco tasai cʌʌga tʌʌ ʌCornelio ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ ismaacʌdʌ vaa siaaco daacatadai ʌgai daidʌ itʌtʌdai:
4 Vaidʌ ʌCornelio mosnʌidi ʌDiuusi tʌaañicarudʌ duaadimucai. Dai amaasi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai:
5 Ootosañi cʌcʌʌli Jopamu vai vaidana Simuñi Piiduru,
6 ismaacʌdʌ ʌmai Simuñi quiidiʌrʌ gʌuuliñaca. Ʌgai ʌrvaqueetatadami dai gʌʌ suudagi ugidiana oidaga. ɅPiiduru gʌaagidamu istumaasi gʌaagai pʌsiduñiagi ―astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ.
7 Aidʌsi ii ʌDiuusi tʌaañicarudʌ taidʌ ʌCornelio vaí gooca gʌpipiooñiga dai ʌmo sandaaru ismaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi vaidʌ ʌCornelio baigʌʌliditai nʌidiña.
8 Dai aagidi vʌʌsi istumaasi tʌʌ ʌgai. Dai gooquiʌrʌ ootoi Jopamu.
9 Dai siaadiqui aidʌsi camiaadimitadai ʌgai Jopʌrʌ dan duucu ʌʌsi tʌsai ʌPiiduru vaaqui daama daida mamada agai.
10 Dai ʌgai aliʌ biuugimucatadai dʌmos quiaa bai vuiididitadai cuaadagai, tai gʌmaasitu ʌgai vuitapi ʌmo istumaasi.
11 Tʌʌ ʌgai isgʌcupioco tʌvaagi dai dʌvʌʌrapi uucami tʌaapanʌi ʌmo istumaasi ʌpa maasi ʌmo gʌʌ tua icuusi vʌmaacova siisisodʌ vuupuli.
12 Dai ami tua icuusiʌrʌ daraitugai naana maasi cʌcʌisi maaco taataracami dai gʌgʌr coocoyi dai ujuurugi ʌʌpʌ.
13 Dai amaasi caʌ ʌgai ʌmo ñiooqui ismaacʌdʌ itʌtʌdai:
14 Taidʌ ʌPiiduru aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
15 Taidʌ ʌñiooqui ʌpamu ñioo daidʌ itʌtʌdai:
16 Ʌtua icuusi vaicojo tʌvai daida tʌsai tʌvaagiamu ʌpamu.
17 Aidʌsidʌ ʌPiiduru tʌtʌgitoitadai istʌiya ʌlidi ʌgai ismaacʌdʌ gʌmaasitu vuitapi, tai quitaagiña aayi ʌcʌcʌʌli Cornelio ojootosadʌ gatʌcacaimi ʌgai siaaco oidaga Simuñi daida aayi.
18 Dai aʌcai gʌgʌrʌ gatʌcacai sabai ami gʌuuliñacatadai ʌmo cʌʌli Simuñi Piiduru tʌʌgiducami.
19 Dai quiaa tʌtʌgitoitadai ʌPiiduru ʌgiʌrʌ ismaacʌdʌ vuitapi gʌmaasitu, taidʌ Diuusi Ibʌadʌ itʌtʌdai:
20 Tʌvañiñi dai oida dai maivuaamʌ ʌliatugada aanʌanta ootoi ―astʌtʌdai Diuusi Ibʌadʌ.
21 Taidʌ ʌPiiduru tʌvai dai ii siaaco guucacatadai ʌcʌcʌʌli Cornelio ojootosadʌ daidʌ itʌtʌdai:
22 Taidʌ ʌcʌcʌʌli aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
23 Taidʌ ʌPiiduru miaadʌgi, tai ʌgai anaasi vii aidʌ tucarʌ ʌPiiduru ʌʌmadu. Dai siaadiqui iji tai oí ʌPiiduru dai oí ʌʌpʌ ʌʌmoco ʌvaavoitudadami Jopʌrʌ oidacami.
24 Dai siaadiqui aayi ʌgai Sesareeʌrʌ siaaco nʌnʌracatadai ʌCornelio ʌʌmadu muidutai aaduñdʌ dai aa ismaacʌdʌ cʌʌga ʌʌmaducatadai ʌgai vʌʌsi vapai.
25 Aidʌsi aayi ʌPiiduru quiiyʌrʌ tai vuusai ʌCornelio dai miaadʌgida agai dai vuidʌrʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva dai siaa duutuda agaitadai.
26 Dʌmos ʌPiiduru cʌquivatu daidʌ itʌtʌdai:
27 Dai apiaaatagaimi ʌgai ʌCornelio ʌʌmadu dai vaa tuucavi dai ami tʌʌ mui oodami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidacatadai.
28 Amaasi ʌPiiduru itʌtʌdai ʌoodami:
29 Cascʌdʌ mosgiñvaí antai maiñioocacai mʌʌcadʌrʌ ii. Dai maatʌca iñʌlidi aanʌ tʌimʌsidʌ giñvaí ―astʌtʌdai ʌPiiduru.
30 Taidʌ ʌCornelio aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
31 Vaidʌ ipiñtʌtʌdai: “Cornelio, Diuusi caʌ gʌmamadaraga dai maatʌ ʌʌpʌ istumaasi ivueeyi aapi soicʌital soituutuigami.
32 Ootosañi tudu Jopamu sioorʌ vaidagi ʌSimuñi Piiduru ʌmai Simuñi quiidiʌrʌ avʌuuliñaca. Ʌgai ʌrvaqueetatadami dai gʌʌ suudagi ugidiana oidaga. Dai siʌʌscadʌ divia ʌgai gʌaagidamu ʌmo istumaasi iñtʌtʌdai ʌcʌʌli”, ascaiti ʌCornelio.
33 Cascʌdʌ otoma ootoi aanʌ mʌsai gʌgaagana, dai aapi cʌʌga dui diviacai. Dai sivi tami daraaja aatʌmʌ dai siaa duutudai Diuusi dai caʌca ʌrʌlidi ʌñiooqui ismaacʌdʌ gʌrootosi Diuusi aapicʌdʌ ―astʌtʌdai ʌCornelio.
34 Amaasi gʌaagacai ñioo ʌPiiduru daidʌ itʌtʌdai:
35 Diuusi aliʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi tomastuma oodami ismaacʌdʌ siaa duutudai dai maisoimaasi ivuaadagi.
36 Diuusi ootosi ʌmo ñiooqui ʌjudidíu Suusi Cristocʌdʌ sai cʌʌgacʌrʌ oidacana Diuusi vuitapi dai oodami vuitapi daidʌ Suusi Cristo ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ vʌʌsi oidi daama oidacami.
37 Aapimʌ cʌʌga maatʌ istumaasi ʌpʌdui judidíu dʌvʌʌragadʌrʌ, aidʌsi casi gaaagidi ʌVuaana Diuusi ñiooquidʌ dai casi gavapaconacai vʌʌsi gomaasi Galileeaiñdʌrʌ gʌaaga.
38 Dai cʌʌga maatʌ aapimʌ ʌʌpʌ isducatai maa Diuusi ʌSuusi ismaacʌdʌ Nasareetʌrʌ oidacatadai guvucadadʌ Diuusi Ibʌadʌ, dai isducatai aimʌraitai cʌʌga ivuaadana ʌgai dai duduaaidiña vʌʌscatai ismaacʌdʌ soimaa taatacana Diaavora tʌtʌaañicarudʌcʌdʌ. Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai ʌSuusi cascʌdʌ pomaasi ivuaadana ʌgai.
39 Dai aatʌmʌ ʌrnʌijadami vʌʌsi istumaasi ivuaadana ʌSuusi siʌʌsi Judeea dʌvʌʌriʌrʌ ʌcaasi Jerusaleenʌrʌ ʌʌpʌ mʌtai gooquiʌrʌ curusiaba siisa dai muaa.
40 Dʌmos Diuusi bo vaica tasaicʌdʌ duaacali ʌpamu, dai gʌrmaa oigaragai tʌstʌgiagi.
41 Dʌmos maisiu vʌʌsi oodami maa ʌgai oigaragai istʌgiagi mosʌca aatʌmʌ ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu ʌʌquioma abiaadʌrʌ tʌsaidʌ ʌrnʌijadamicana dai aatʌmʌ ʌʌmadu gauu dai gaii caduaacacai ʌgai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ.
42 Dai ʌgai gʌrtʌjai tʌsai aagidana oidigi daama oidacami Diuusi ñiooquidʌ dai aagidana ʌʌpʌ tʌstumaasi nʌidiña dai tʌstumaa caʌcana sai Diuusi aagidi ʌSuusi sai ʌgai nʌidana ʌcoidadʌ dai ʌduduaacʌdʌ ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami.
43 Ʌʌquioma abiaadʌrʌ aagai vʌʌsi ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ʌSuusi dai pocaiti sai sioorʌ vaavoitudagi isʌSuusi ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami Diuusi oigʌlda agai vʌʌsi soimaascamigadʌ.
44 Quiaa ñioocaitadai ʌPiiduru, tai divia Diuusi Ibʌadʌ dai ʌʌmadu daaca agai vʌʌscatai ismaacʌdʌ caʌ istumaasi aagaitadai ʌPiiduru.
45 Taidʌ ʌjudidíu vaavoitudadami ismaacʌdʌ oiditadai ʌPiiduru camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi nʌiditai isDiuusi Ibʌadʌ divia dai ʌʌmadu daaca agai ʌʌpʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu.
46 Dai caʌ ʌgai isnaana maasi ñiooqui ñioocai ʌgai dai siaa duutudai Diuusi.
47 Amaasi ʌPiiduru itʌi:
48 Amaasi tʌjai ʌPiiduru ʌoodami sai gʌnvapaconana isduucai gatʌjai Suusi Cristo. Dai gooquiʌrʌ ʌgai goguaama oi ʌPiiduru sai anaasi viʌʌna chiʌʌqui tasai.