Mateus 26

MYY

1 Ito bajiro ĩ goti jeoja bero gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ Jesús:

2 —Mʉa masia jʉa rʉmʉ beroti ñaro wado ya Pascua basa. Ito bajiro basa ĩna meniri rʉmʉ Masa Rĩjorʉre ñiatoni ĩ wajanare gotigʉ yiguĩji sĩgʉ̃. Ito bajiri ĩre ñiacõri yucʉtẽojʉ jaju sĩarã yirãji ĩna. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiquĩ Jesús gʉare.

3 Iti rʉmʉri paia mesa ʉjʉ Caifás wame cʉtigʉ ya wijʉ minijuacõri tʉoĩa ñayijarã paia ʉjarã, ito yicõri judio masa bʉcʉrã cʉni.

4 “¿No bajiro rʉocõri Jesure sĩarã yirãjida mani?” yi gãmeri bʉsi ñayijarã ĩna.

5 Ado bajiro bʉsiyijarã ĩna:

6 Betaniajʉ Simón cami jogagorʉ ya wijʉ ñacʉ gʉa Jesús rãca.

7 Iti cʉto gʉa ñaroca sĩgõ gʉ̃tagã toti cʉtiricajʉ sʉtirise jiocõri ãmi ejacõ. Sʉtirise iso jioraga alabastro wame cʉticʉ. Bʉto waja cʉtirise ñacʉ iti sʉtirise. Jesús ĩ ba rujiroca ĩ ya rijogajʉ sʉtirise jiojeocõ iso.

8 Ito bajiro iso yija ticõri, bʉjatobiticʉ gʉa ĩ rãca riasotirã. Ado bajiro gãmeri bʉsicʉ gʉa:

9 Iti sʉtirise ĩsicõri jairo niyeru bʉjacõri bojoro bʉjarãre ejabʉaroti ñabojayija iti, yi gãmeri tʉoĩa bʉsicʉ gʉa.

10 Ito bajiro gʉa tʉoĩa bʉsija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:

11 Mʉa rãca riti ñatĩñarã yirãji bojoro bʉjarã. Ito bajiri ĩnare ejabʉatĩñarã yirãji mʉa. Yʉama mʉa rãca ñatĩñabicʉ yigʉja. Ito bajiri mʉa rãca yʉ ñaroca maji yʉjʉare ejabʉaja quena.

12 Adio yʉre iso sʉtirise jiojeoja yʉre ĩna yujeroto riojʉa jiojeo yugo yamo iso.

13 Riti mʉare gotia yʉ. Adiore ãcabojamena yirãji masa. Ito bajiro sʉtirise yʉre iso jiojeoja bero masa jeyaro tʉorã yirãji iti gaye. “Masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca ĩna gotiroti iso oca cʉni tʉorã yirãji masa, yiquĩ Jesús gʉare.

14 Ito yija bero gʉa Jesús rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarã gʉa rãca gagʉ Judas Iscariote wame cʉtigʉ paia ʉjarãre bʉsigʉ waquĩ.

15 Ito bajiri ado bajiro gotiyijʉ ĩ ĩnare:

16 Iti niyeru boca ãmicõri: “¿No bajiro yicõri Jesure rʉorʉjatibe yʉ ĩre ĩna ñiatoni?” yi tʉoĩa ñayijʉ Judas iti rʉmʉre.

17 Ito yija naju wadarise ʉco wʉoya mani bara rʉmʉ cõña wacʉ gʉare. Gʉa Jesús rãca riasotirã ado bajiro ĩre seniĩacʉ:

18 —Cʉtojʉ wasa mʉa. Ito mʉa ejaja sĩgʉ̃re bʉjarã yirãji mʉa. Ado bajiro ĩre yiba: “Ado bajiro roti ñucami gʉa ʉjʉ gʉare. Jabetoti rʉya yʉ wẽjoroto. Ĩ ya wijʉ Pascua basa meniana mani, yi ñucami gʉare riasogʉ”, yiba mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.

19 “Ito bajiro yiba mʉa”, Jesús ĩ gʉare yicato bajiroti yicʉ gʉa. Ito bajiroti Pascua basa ĩre meni ĩsisʉocʉ gʉa.

20 Iti ñami gʉa ĩ rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarã ba rujicʉ ĩ rãca.

21 Gʉa baroca ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:

22 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉto bojori bʉjacʉ gʉa. Ito bajiri sĩgʉ̃ rʉyabeto Jesure seniĩacʉ gʉa:

23 Ado bajiro cʉdiquĩ Jesús gʉare:

24 Dios oca iti gotiro bajiroti rẽtaro yiroja yʉre. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉre sĩarã yirãji masa. Bʉjato yiguĩji yʉre ñiatoni gãjerãre gotirocʉ. Rujeabiticõ rʉjabojañi ĩama, yiquĩ Jesús gʉare.

25 Ito yija bero Judas Jesure ñiatoni gãjerãre gotirocʉ bʉsiquĩ. Ado bajiro yiquĩ ĩ:

26 Ito yija bero gʉa ba rujiroca ĩ ya ãmojʉ naju ãmi rʉcoquĩ Jesús. “Queno ya Dios mʉ”, yicõri gʉa ĩ rãca riasotirãre batoquĩ.

27 Iti gʉa ba tĩoroca rujatẽro ãmi rʉcocõri, “Queno ya yʉ Dios mʉ”, yiquĩ Jesús. Ito yicõri gʉare io batoquĩ.

28 Iti ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Jãjarã ĩna ñeñaro yirise ĩna waja yi ĩsitoni, yʉ ya rí budiro yiroja. Itire ticõri, “Oca mame Dios ĩ goticãdo bajiroti bajia”, yi tʉoĩa masirã yirãji mʉa.

29 Riti mʉare gotia yʉ. Adi sitajʉ mʉcana jʉaji mʉa rãca ʉyé ide idibicʉ yigʉja yʉ. Ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ mʉcana tʉdi mʉa rãca idigʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.

30 Ito ĩ yija bero Diore basacʉ gʉa. Basa tĩocõri Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ wacʉ gʉa.

31 Ito gʉa waroca ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:

32 Yʉre ĩna ñiaja ticõri, rudi batecoarã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati yʉre ĩna sĩaja bero mʉcana tʉdi catigʉ yigʉja yʉ. Tʉdi caticõri mʉa riojʉa bʉsa Galilea sitajʉ wacʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.

33 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Pedro ĩre:

34 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩre:

35 —Yʉre ĩna sĩa ãmoja cʉni, “Jesure masibea yʉ”, yibicʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Pedro Jesure.

36 Warãjʉ Getsemaní wame cʉtiri wesejʉ ejacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ ejacõri ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare:

37 Pedrore, Zebedeo rĩa jʉ̃arãre ji waquĩ Jesús. Wacʉti bʉto tʉoĩa bojori bʉjaquĩ Jesús.

38 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca wacãnare:

39 Ito yicõri ito sõjʉa bʉsa wa remoyijʉ Jesús. Sitajʉ ĩ ya rio cʉ̃oro muqueacõri Diore bʉsiyijʉ ĩ:

40 Ito ĩ yija bero Pedro mesa tʉ tʉdi ejayijʉ ĩna caniroca. Ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús Pedro mesare:

41 Canibesa mʉa maji. Yʉ rãcati tiya. Rʉ̃mʉ́re cʉdibe yirona Diore seniña mʉa maji. Riti mʉare masia yʉ. Mʉa ya ʉsijʉama queno tʉoĩarã ñabojarãti mʉa ya rujʉna queno yi masibea mʉa. Yʉre queno cʉdi ãmobojarãti queno cʉdimenaji mʉa, yiyijʉ Jesús Pedro mesare.

42 Ito yicõri mʉcana tʉdi wacʉjʉ ado bajiro Diore bʉsiyijʉ Jesús:

43 Tʉdi wacʉ ĩna caniroca tʉdi ejayijʉ Jesús mʉcana. Bʉto wʉjo ĩnare jeobʉaja caniyijarã ĩna.

44 Ito bajiro ĩnare bʉsicãriti mʉcana Diore bʉsigʉ wayijʉ Jesús. Ito yicõri Diore ĩ bʉsiado bajiroti tʉdi bʉsiyijʉ mʉcana.

45 Ito yija bero gʉa tʉ ejacõri gʉare yujioquĩ Jesús:

46 Ito bajiri yujiya mʉa. Wato. Yʉre ĩna ñiatoni gotiri masʉ wadicoami ĩja, yiquĩ Jesús gʉare.

47 Ito bajiro Jesús gʉare ĩ bʉsi ñaroca riti, jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ Judas ejaquĩ. Jãjarã ĩ rãca wadicã sarera jãiri rʉcorã, gãjerã yucʉ rʉcorã. Paia ʉjarã, judio masa bʉcʉrã ĩna cõajare wadiñi ĩna.

48 “Ado bajiro mʉare goticʉja yʉ”, yi ĩnare bʉsi wadicãri seyoñi Judas:

49 Gʉa tʉ ejacõri ado bajiro yiquĩ Judas Jesure:

50 —¿No yigʉ wadiri yʉ baba mʉ? yiquĩ Jesús ĩre.

51 Ito bajiro Jesure ĩna ñiaja ticõri, sĩgʉ̃ gʉa rãca gagʉ ĩ ya sarera jãi ãmiquĩ, ito yicõri paia ʉjʉ ya moari masʉre gãmoro jataquĩ.

52 Ito ĩ yija ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre:

53 Adocãta yʉ Jacʉre yʉ seni ñucaja, ángel mesa jãjarãguti jʉa gʉbojeno masa buturi cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. ¿Itire masibeati mʉa?

54 Ito bajibojarocati ĩre senibicʉ yigʉja yʉ. Yʉre ĩna ñiajare ito bajiro gotia Dios oca. “Ito bajiroti rẽtaro yiroja”, Dios ĩ yicãre ñari, ito bajiroti bajiro ya yʉre, yiquĩ Jesús gʉare.

55 Ito yicõri ĩre ñiarã ejarãre ado bajiro yiquĩ Jesús:

56 Jeyaro yʉre rẽtaroti Diore goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtaro ya, yiquĩ Jesús ĩre ñiacãnare.

57 Jesure ñiacõri paia ʉjʉ Caifás wame cʉtigʉ tʉ ĩre ãmi wayijarã. Itojʉ minijua ñayijarã judio masa rotirise riasori masa ito yicõri ĩna masa bʉcʉrã cʉni minijua ñayijarã ĩna.

58 Jesure ĩna ãmi waroca sõbʉsa yeyo ti sʉya wayijʉ Pedro. Paia ʉjʉ ya wi soje riojo sãjacõri rujiyijʉ Pedro. Iti wi coderi masa rãca rujiyijʉ ĩ. “No bajiro Jesure ĩna yi gajanoaja ticʉja yʉ”, yirocʉ ito bocati rujiyijʉ Pedro.

59 Paia ʉjarã, ʉjarã ñasari masa cʉni Jesure sĩa ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri, “Ado bajiro ñeñaro yiquĩ Jesús”, yi rʉo gotironare ãmabojayijarã ĩna.

60 Jãjarã socari masa ĩna oca menibojarocati, “Riti bajia ĩna gotirise”, yi masibisijarã ĩna. Sʉsari jʉ̃arã rʉo gotiri masa ejayijarã ĩna.

61 Ado bajiro gotiyijarã:

62 Ito ĩna yija tʉocõri, paia ʉjʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri ado bajiro yiyijʉ Jesure:

63 Ito ĩ yibojarocati Jesuama cʉdibisijʉ ĩre. Ĩ cʉdibeja ticõri, ado bajiro yiyijʉ paia ʉjʉ Jesure mʉcana:

64 —Mʉ seniĩaro bajiroti, ĩti ña yʉ. Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ: Dios jeyaro masigʉ̃ ya riojocadʉja Masa Rĩjorʉ ĩ rujija tirã yirãji mʉa. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ ide buerina ĩ ruji wadija tirã yirãji mʉa. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús paia ʉjʉre.

65 Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, bʉto junisinigʉ̃ ĩ ya yutabuju tʉ̃a ñigãyijʉ:

66 ¿No bajiati mʉaca? ¿No bajiro ĩre yirʉjati mani? yiyijʉ paia ʉjʉ masare.

67 Ito yija Jesús ya riore go ide eobate guyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre jayijarã. Gãjerã ĩ ya riojʉ jayijarã.

68 Ĩ ya cajea moabiacõri, ĩre jayijarã ĩna. Ito yicõri ado bajiro ĩre seniĩa tudiyijarã:

69 Wi totijʉ ito bajiro rẽtaroca, macʉ̃jʉ soje riojo rujicõayijʉ Pedro. Sĩgõ moa ĩsiri maso Pedro tʉ ejacõri ado bajiro yiyijo ĩre:

70 Ito bajiro iso yija tʉocõri, masa jeyaro ĩna tʉoro riojo ado bajiro yiyijʉ Pedro:

71 Sãjasʉora soje tʉ Pedro ĩ ejagʉ wagʉ yiroca tiyijo gajeo mʉcana:

72 —“Dios ĩ tiro riojo ĩre masibea yʉ”, ya yʉ, yiyijʉ Pedro.

73 Ito bero yoa bʉsari Pedrore ado bajiro yiyijarã gãjerã:

74 —Ito bajiro mʉa bʉsigʉre tiĩabea yʉ. Rʉore oca yʉ gotija, Dios yʉre sĩajaro, yi oca sẽoro bʉsiyijʉ Pedro.

75 Cara ĩ yujija tʉocõri, Jesús ĩre bʉsigorere tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro: “Cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, ‘Jesure masibea yʉ’, yigʉ yigʉja mʉ”, Jesús ĩ yire tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro. Ito budi wacõri bʉto otiyijʉ ĩja.

Ler em outra tradução

Comparar lado a lado