1 Mʉcana tʉdi riasoyijʉ Jesús itajura tʉnimajʉ. Masa jãjarã ejayijarã ĩna itojʉ Jesús tʉjʉre. Masa jãjarã ñajare cumajʉ sãjacõri itojʉ rujiyijʉ Jesús. Masama ñarocõti tujayijarã jajʉjʉ.
2 Ito yija goti masiore ocana ĩnare riasoyijʉ Jesús. Ĩnare riasogʉti ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
3 —Tʉoya mʉa adire: Sĩgʉ̃ weseca ĩ ya ote ajeri otegʉ wayijʉ ĩ.
4 Wesecajʉ ejacõri iti ajerire ĩ wẽjabateroca gaje ajeri majʉ quedi queayijʉ. Ito yija wadiyijarã minia. Wadicõri itire bacõyijarã ĩna. |src="LB00094B.TIF" size="col" copy="Louise Bass ©The British & Foreign Bible Society, 1994." ref="San Marcos 4.3-9"
5 Gaje ajeri gʉ̃ta wato quedi queayijʉ. Queno sita mañijʉ ito. Iti ajeri nocõ mejeti judibojayijʉ, sita iti queno manijare.
6 Ũmacañi mʉja wadigʉti itire asi sĩacõyijʉ. Ñe mari manicõri siniacoayijʉ iti.
7 Gaje ajeri jota watojʉ quedi queayijʉ. Ito bajiri jota mari itire dʉrea sĩacõyijʉ. Ito bajiri queno bʉcʉa masibisijʉ iti. Ito yicõri queno rica mañijʉ.
8 Gaje ajeriama sita quenaro quedi queayijʉ. Ito yicõri judiyijʉ iti. Queno wanʉyijʉ iti. Ito bajicõri queno rica cʉtiyijʉ. Coria sarari treinta ñari ajeri rica cʉtiyijʉ. Gaje sarari sesenta ñaricari, gaje sarari cien ñaricari rica cʉtiyijʉ, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
9 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
10 Ito bero Jesús sĩgʉ̃ti ĩ ñaroca ĩ tʉ ñarã ĩ rãca riasotirã rãca minijuacõri ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: “¿No yireoni ñati? ‘Sĩgʉ̃ oteri masʉ ñayijʉ’, mʉ yirise”, yiyijarã ĩna ĩre.
11 Ito ĩna yija tʉocõri, cʉdiyijʉ Jesús:
12 Ĩna tibojaja bero timenare bajiro bajirã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna tʉobojaja cʉni tʉomenare bajiro bajirã yirãji ĩna. Ito bajiri tʉo masibiticõri Diore tʉorʉ̃nʉ sʉyamenaji ĩna. Ito yicõri ñeñaro ĩna yirise Diore ĩna goti rẽtobubeja ñeñaro ĩna yirisere coebiquĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
13 Mʉcana tʉdi bʉsiyijʉ Jesús ĩnare:
14 Gaje ado bajiro ĩnare goti rẽtobuyijʉ Jesús:
15 Coriarã masa ñama, ma gʉdareco ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉorãji ĩna tʉorea. Ito bajibojarocati ĩna tʉoja bero rʉ̃mʉ́ ejacõri ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji ĩnare. Ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo ãmisãre ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́.
16 Gãjerã masa ñama, gʉ̃ta wato ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉocõri wanʉ quenaro boca ãmiyijarã ĩna.
17 Ito bajibojarocati Dios oca queno quedi sãjabea ĩnare, queno ñe mari manore bajiro. Ito bajiri ĩnare oca ñaja, gãjerã ĩna ti teja, nocõ mejeti Dios oca ĩna tʉobojare ãcabojarãji ĩna.
18 Gãjerã masa ñama jota wato ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉorãji ĩna tʉorea.
19 Itire tʉocõri ruje tʉoĩarã yirãji ĩna. Adi sita gaye, adi macãrʉcʉ̃ro gaye ruje gajeoni tʉoĩarãji ĩna. Ito bajicõri gajeoni jai bʉsaro ãmorã yirãji ĩna. Gajeonijʉare bʉto tʉoĩacõri Dios ocare ãcabojarã yirãji ĩna.
20 Gãjerãma Dios oca tʉocõri, queno tʉo sʉyarãji ĩna. Ĩna ñama sita quenarijʉ quediana robo bajirã. Rica jairo rica cʉtiricʉ robo bajiro bajirã ñama ĩna. Corocõ meje ñarãji ĩna. Coriarã Dios oca tʉocõri Dios ĩ ãmorise jabetoti yirãji. Gãjerã Dios ĩ ãmorise jai bʉsaro yirãji. Gãjerã Dios ĩ ãmorise bʉto tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri queno ĩre moa ĩsirã yirãji ĩna. Ĩnaõna ñarãji jairo rica cʉtiricʉ robo bajiro bajirã, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
21 Mʉcana gaje oca goti remoyijʉ Jesús ĩnare:
22 Yeyo cũre ñabojaroti, co rʉmʉ goaro yiroja. Ĩna yeyo gotibojarise cʉni yoari yeyomenaji ĩna. Co rʉmʉ masa tʉo bʉja jedirã yirãji ĩna.
23 Queno tʉoya mʉa gãmo goje cʉtirãma, yiyijʉ Jesús.
24 Mʉcana tʉdi goti quenoyijʉ Jesús ĩnare:
25 Tʉo masigʉ̃ bʉto bʉsa tʉo masigʉ̃ yiguĩji. Tʉo masibicʉama ãcabojagʉ yiguĩji ĩ tʉobojare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
26 Mʉcana gaje goti masiore ocana masare riasoyijʉ Jesús:
27 Co ñami rʉyabeto canigʉ̃ yiguĩji oteri masʉ. Ito yicõri co ʉ̃mʉa rʉyabeto yujiguĩji ĩ. Ito yicõri ote ajeri judiroja. Judicõri bʉcʉaroja. Iti bʉcʉa mʉjarisere, ¿no bajiro bʉcʉati iti? yi masibiquĩji oteri masʉ.
28 Sitareti judiroja iti ajeri. Cajero judiroja rujagʉ, jaibitigʉacã. Ito bero bʉcʉa mʉjacõri jũ cʉtiroja. Ito bajicõri rica cʉtiroja.
29 Iti ote botija ticõri, “Ãmirʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri itire ãmigʉ̃ wacʉ yiguĩji ĩ. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuja ito bajiroti bajia. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi tʉoĩacõri ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
30 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
31 Mostaza ajeri sitajʉ oteado bajiro bajia, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca. Rica jeyaro ajeri rʉja bʉsarise ña mostaza ajeri.
32 Ito bajibojarocati iti aje judi bʉcʉacõri gaje ote gaye rẽto bʉsaro ũmaricʉ ña. Rʉjʉri yoarise ña itigʉre. Ito bajicõri jesarãji minia ũmacañi ĩ asirise rudirã, yiyijʉ Jesús ĩnare.
33 Masare Dios oca riasogʉ, goti masiore ocana riasoyijʉ Jesús. “Queno tʉo masibeama”, yi masicõri itocõ goti tarojoyijʉ Jesús ĩnare.
34 Goti masiore ocana riti masare riasoyijʉ Jesús. Ĩ sĩgʉ̃ti ĩ rãca riasotirã rãca ñagʉ̃, goti masiore oca gaye queno goti rẽtobuyijʉ Jesús ĩnare.
35 Iti rʉmʉti rãiocũro ñaroca ado bajiro yiyijʉ Jesús:
36 Ito ĩ yija tʉocõri: “Wajʉ”, masare yicõri, Jesús ĩ sãñari cumajʉ eja sãjayijarã ĩna. Ito bajiri itiganati Jesure ãmi wayijarã ĩna. Gaje cumari gãna cʉni ĩnare baba cʉti wayijarã.
37 Ito ĩna jẽa waroca mino bʉto wẽayijʉ. Jacũrise cʉni bʉto jacũ sãjayijʉ cumajʉ. Ito bajiri ide dajacoayijʉ cuma ĩja.
38 Ito bajibojarocati Jesús ĩ ya rijoga jeoadona cani sãñayijʉ, cuma ʉsi tutujʉ. Ito bajiro ĩ canija ticõri, ĩre yujioyijarã ĩ rãca riasotirã:
39 Ito ĩna yija tʉocõri, yujiyijʉ Jesús ĩja. Yujicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ:
40 Ito bajirocati:
41 Ito bajiro ĩ yibojarocati bʉto tʉo ʉcayijarã ĩna: