1 Jesús ĩ idé gu ecoja bero Espíritu Santo ĩ rãca bʉto ñayijʉ. Ito yicõri riaca Jordán wame cʉtirisa tʉ ĩ ñaroca, yucʉ manojʉ ĩre ãmi wayijʉ Espíritu Santo.
2 Yucʉ manojʉ ejacõri jʉ̃arã masacõ rʉmʉri ñayijʉ Jesús itojʉ. Itojʉ ĩ ñari rʉmʉri cõti, bare babicʉti ñayijʉ Jesús. Itocõ bero ñiocõyijʉ mʉcana. Ĩ ito bajiro ñiocõ ñaroca, ñeñaro ĩ yitoni ʉsirioro yi codeyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure.
3 Ado bajiro rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́ ĩre:
4 Ito bajiro rʉ̃mʉ́ ĩre yibojarocati:
5 Ito bero cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri yoari mejeti adi macãrʉcʉ̃ro ñajediro ñari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
8 Ito bajiro ĩ gotibojarocati:
12 Ito bajiro ĩ yibojarocati ado bajirojʉa yiyijʉ Jesús ĩre:
13 Ito ĩ yija bero ʉsirioro yire oca bʉjabisijʉ rʉ̃mʉ́ ĩja. Ito bajiri Jesure jabeto cʉnígoyijʉ rʉ̃mʉ́.
14 Galileajʉ tʉdi wayijʉ Jesús mʉcana, yucʉ manojʉ ña ucugorʉ. Ito yicõri Espíritu Santo Jesús rãca ĩ ñajare bʉto ĩ tʉoĩa masirise ñayijʉ Jesure ĩja. Galilea ĩ tʉdi ejaroca masa jeyaro ĩ rẽtagorere bʉsiyijarã ĩna.
15 Ito bajiro wa ucu ĩ tʉdi ejaja bero judio masa ĩna minijuari wirijʉre riaso ucuyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ goti ucuja tʉocõri, “Queno gotiami ãni”, yi rʉ̃cʉbʉoyijarã masa jeyaro.
18 Espíritu Santo yʉ rãca ñami. Bojoro bʉjarãre oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ bojori bʉjarãre ĩna wanʉ quenaroca yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ. Tubia ecoanare yʉ bucõatoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ñeñaro yirise jidicãjaro ĩna yirocʉ, yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito bajiri cajea timenare cʉni mʉcana ĩna tʉdi tiroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri gãjerã ñeñaro yi ecoana ĩna jidicãroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo.
19 Ito yicõri, “No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re queno yirocʉ ñacãmi Dios”, yʉ yi gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo, yi gotia iti oca, yi gotiyijʉ Jesús ĩna minijuari wijʉ.
20 Ito bajiro goti tĩocõri papera tutire biayijʉ ĩ. Ito yicõri iti wi ejabʉari masʉre iti tutire jʉdacõayijʉ Jesús. Ito yicõri eja rũjũyijʉ. Ito bajiro ĩ yirise ticõri bʉto tiju wa rũjũcoayijarã ĩna.
21 Ito bajiro ĩna ti rujiroca mʉcana ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús:
22 Ito bajiro Jesús oca quenarise ĩ gotija tʉocõri, tʉo ʉcayijarã ĩna. Ito yicõri masa jeyaro quenarise oca ĩre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnamasiti ado bajiro gãmeri seniĩayijarã ĩna:
23 Ito bajiro ĩna yija tʉo masicõri ado bajiro yi cʉdiyijʉ Jesús:
24 Ito bajiro yicõri ado bajirojʉa yiyijʉ mʉcana:
27 Ito bero Eliseo wame cʉtigʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñaroca Israel sita gãna jãjarã cami jogarã ñayijarã. Ito bajibojarocati Diore masa ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, ĩnare yisio rotibisijʉ Dios Eliseore. Ado bajirojʉa yiyijʉ Dios. Sĩgʉ̃ Siria sita gagʉ Naamán wame cʉtigʉre, yisio rotiyijʉ Dios, Eliseore, yi gotiyijʉ Jesús iti wi minijua ñarãre.
28 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, iti wi minijua ñarã bʉto junisiniyijarã ĩna.
29 Tʉria gʉdareco ñayijʉ iti cʉto. Ito bajiro ĩre junisinicõri tʉria joejʉ Jesure ãmi wayijarã ĩna. Ito ejacõri ĩre tumicã queorona yibojayijarã ĩna.
30 Ito yibojaroca riti ĩna wato ñabojagʉti wa godacoayijʉ ĩ.
31 Ito bajiro ĩnare rudigocõri Capernaumjʉ wayijʉ Jesús. Galilea sitajʉ ñayijʉ Capernaum wame cʉtiri cʉto. Itojʉ ejacõri tujacãra rʉmʉ ñaroca masa ĩna minijuari wijʉ sãjayijʉ Jesús. Ito sãjacõri masare riasoyijʉ ĩ.
32 Dios cũrʉ ñari, queno masare riaso masiyijʉ Jesús. Ito bajiri ĩ bʉsija tʉocõri, tʉo ʉcayijarã masa.
33 Ito bajiro ĩ bʉsi ñaroca, iti wijʉ sĩgʉ̃ ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ ñayijʉ. Ado bajiro Jesure sẽoro sẽria bʉsiyijʉ ĩ:
34 —Wasa, Jesús Nazaret gagʉ mʉ. ¿No yija gʉare ʉsirioro yati mʉ? Gʉare ruyuriorocʉ eja mʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ Jesure. Mʉre ti masia yʉ. Dios Macʉ quenagʉ̃guti ñacõa mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
35 Ito ĩ yija ado bajiro yi tudiyijʉ Jesús ĩre:
36 Jesús ĩ ito bajiro rʉ̃mʉ́re ĩ budi rotija ticõri, mano ti ʉcayijarã ito ñarã. Iti ticõri ĩnamasiti gãmeri bʉsiyijarã ĩna ĩja:
37 Ito bajiro Jesús ĩ yirere tʉocõri iti cʉto tʉ ñarã ĩna ñarocõti itire gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
38 Jesús judio masa ĩna minijuari wijʉ ñarʉ budi wayijʉ ĩ. Ito yicõri Simón Pedro wame cʉtigʉ ya wijʉ wayijʉ. Ĩ ya wi sãja ejacõri Simón mañicõ rujʉ yarise iso cõja tiyijʉ Jesús. Iso ito bajija ticõri, ito gãna isore yisioroti ãmorã josayijarã Jesure.
39 Iso tʉjʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri rujʉ yarise rẽta rotiyijʉ Jesús. Ito ĩ yirocati rujʉ yarise rẽtacoayijʉ isore ĩja. Ito bajiro iti rẽtarocati masare eca bocasʉoyijo iso.
40 Ito bajiro ĩ rẽtaja tʉocõri, ũmacañi ĩ quedi sãgʉ̃ wagʉ yiroca cõrãre ãmi minijuayijarã ĩna Jesús tʉjʉ ĩnare ĩ yisiotoni. Ricati riti cõrã ñayijarã ĩna. Ĩna ito bajija ticõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yirocati rẽtacoayijʉ.
41 Ito yicõri jãjarã rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare cʉni rʉ̃mʉ́are budi rotiyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yirocati budirãti awasãyijarã rʉ̃mʉ́a ĩja.
42 Gaje rʉmʉ busuri cʉto tʉnima sõjʉajʉ wayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ wagoja bero ĩre ãmayijarã masa ĩja. Ito bajiro ĩre ãmarã riti ĩ ñarojʉ ĩre bʉjacõyijarã ĩna. Ĩre bʉjacõri gaje cʉtojʉ ĩre wa rotibitibojayijarã ĩna.
43 Ito bajiro ĩna wa rotibitibojarocati ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
44 Ito ĩ yija bero Galilea sitajʉ judio masa ĩna minijuari wirijʉ Dios oca goti ucuyijʉ Jesús ĩja.