Lucas 20

MYY

1 Co rʉmʉ Dios ya wijʉ masare riaso ñayijʉ Jesús. Masare Dios ĩ masore gayere ĩnare riaso ñayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ riaso ñaroca paia ʉjarã ejayijarã. Ito yicõri judio masa rotirise riasori masa, judio masa bʉcʉrã cʉni ejayijarã.

2 Jesús tʉ ejacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna:

3 Ĩna ito yija tʉocõri:

4 ¿Ñimʉ masare Juan ĩ idé gutoni cõayijari? ¿Dios ĩre cõayijarite? ¿Masa ĩre cõayijarite? yi seniĩayijʉ Jesús ĩnare.

5 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna:

6 “ ‘Masa cõarʉ ñami Juan’, mani yija, masa manire junisinicõri gʉ̃tagãna manire rea sĩarã yirãji. ‘Diore yiari bʉsiñi Juan’, yi tʉoĩacõri gʉ̃tagãna rea sĩarã yirãji ĩna manire”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã ĩna.

7 Ito bajiro tʉoĩacõri ado bajiro cʉdiyijarã ĩna Jesure:

8 Ĩna ito yija tʉocõri:

9 Ito yicõri masare bʉsisʉoyijʉ Jesús mʉcana. Ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩnare:

10 Ʉyé iti rica cʉtiroca sĩgʉ̃ ĩ ya moari masʉre cõayijʉ ĩ, ĩ ya ote ãmitoni. Iti ote coderi masa ĩ wadija ticõri, ĩre jaĩosãcõyijarã ĩna. Ito bajiri ñe macʉti tʉdi wayijʉ ĩ.

11 Ito bajiro ñe macʉti ĩ ejaja ticõri, gãji ĩre moa ĩsiri masʉre cõayijʉ ĩ. Iti ote coderi masa ĩ ejaja ticõri, ĩre tiboyijarã ĩna. Ito yicõri jaĩosãcõyijarã ĩna. Ito bajiri ĩ cʉni ñe macʉti tʉdi wayijʉ.

12 Ĩ ito bajija ticõri, gãjire cõayijʉ mʉcana. Ĩ ejaja ticõri, ito bajiroti ĩre cʉni jaĩosãcõyijarã ĩna mʉcana.

13 ’Iti jeyaro bajija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ iti sita ʉjʉ: “¿No bajiro yirʉjati yʉ? Ado bajiro yicʉja yʉ. Yʉ macʉ, yʉ maigʉ̃re cõagʉ̃ ya yʉ. Ĩre ĩna tija rʉ̃cʉbʉorã yirãji gajea”, yi tʉoĩabojayijʉ ĩ.

14 Ĩ macʉ ejaja ticõri, ado bajiro ĩnamasi gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna, ote coderi masa: “Ãni ñami adi sita ʉjʉ ĩ godaja bero boca ãmirocʉ. Ĩre sĩacãcõrʉja, manijʉa bʉjana yirona”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã ĩna.

15 Ito bajiri ĩre tucõa wacõri sĩayijarã ĩna, yi oca goti masioyijʉ Jesús masare. Ito yicõri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús:

16 Ado bajirojʉa yigʉ yiguĩji. Ote coderi masa tʉ ejacõri ĩnare sĩagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ ya sita gãjerãre wasoagʉ yiguĩji. Dios cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji. No ĩ cõarʉre boca ãmimenareti ruyuriogʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.

17 Ĩnajʉare ticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús:

18 No gʉ̃tagã joe quedi jeagʉre ĩ ya gõari jearo yiroja. Ito yicõri itiga gʉ̃tagã sĩgʉ̃re iti quedi jeaja mano abocõro yiroja. Ado bajiro bajia iti oca. No Dios ĩ cõarʉre tʉorʉ̃nʉbicʉ catitĩñabicʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ cõa ãmorãre ruyuriorocʉ cõagʉ̃ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Jesús masare.

19 Ito bajiro Jesús ĩ oca goti masioja tʉocõri, “Manireti bʉsiami”, yi tʉo masiyijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni. Ito bajiri Jesure ñia ãmoyijarã ĩna. Ito bajibojarocati masare güirã ñia masibisijarã ĩna maji.

20 Ĩre ñia masibiticõri coriarã Jesús rãca baba cʉti rʉoronare cõayijarã ĩna: “Titẽña. Sita ʉjarãre ĩ bʉsituja tʉoba. Ĩ bʉsituja tʉocõri, ‘Ĩre seti ña’, yirã yirãji mani. Ito yicõri adi sita ʉjʉ tʉjʉ ĩre ãmi warã yirãji mani”, yiyijarã ĩna.

21 Jesús rãca baba cʉti rʉoana ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro ĩre gotiyijarã ĩna:

22 Ito bajiri ado bajiro mʉre seniĩa gʉa: “¿Roma cʉto gagʉ ʉjʉre ĩ rotiado bajiroti ĩre gʉa waja yija quenati? ¿Ĩre gʉa waja yibeja cʉni quenatite?” yi seniĩayijarã ĩna Jesure.

23 Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩna ñeñaro tʉoĩarisere tʉo masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:

24 —Adi sita gaye niyeru cuji ĩsiña yʉre, yiyijʉ Jesús.

25 Ĩna ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare:

26 Ito bajiro queno Jesús ĩ cʉdija tʉocõri, masa tʉoro riojo oca meni masibisijarã ĩna. Ĩ queno cʉdi masija ticõri, mano ʉcayijarã ĩna. Ito bajiri ĩre oca meni ãmobojarãti bʉsibisijarã ĩna ĩja.

27 Ito ĩ baji ñaroca coriarã saduceo gaye tʉoĩarã, Jesure ti ãmorã ejayijarã. Saduceo gaye tʉoĩarã, “Godabojarãti mʉcana tʉdi catire manoja”, yi tʉoĩarã ñayijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro Jesure seniĩayijarã ĩna:

28 —Gʉare riasogʉ, Moisés ñayorʉ ado bajiro ucayoñi: “Rĩjorʉ ñasʉogʉ rĩa macʉti manojore ĩ godagoja ĩ ocabaji manojo cʉti wasoaja quena. Ito bajiro yigʉti ĩ rĩjorʉ ñabojarʉre rĩa cʉti ĩsigʉ̃ yiguĩji”, yi ucañi Moisés ñayorʉ, yiyijarã ĩna Jesure.

29 Gaje ado bajiro gotiyijarã ĩna Jesure:

30 Ĩ bero gagʉ manʉjʉ godagoro rãca manojo cʉtibojayijʉ. Ĩ cʉni rĩa macʉti godagoyijʉ.

31 Ito yicõri ĩna bero gagʉ cʉni manʉjʉ godagoro rãca manojo cʉtibojayijʉ. Ĩ cʉni rĩa macʉti godacoayijʉ. Ĩ bero gãna cʉni isore manojo cʉticõri, rĩa manati goda jediyijarã ĩna.

32 Ĩna goda jedija berojʉ goda sʉyayijo ĩna manojo ñabojaro cʉni.

33 ¿Ũmacʉ̃jʉ mʉcana tʉdi ĩna catija ñimʉ manojojʉa ñasagõjida ĩna jeyaro manojo iso ñaja bero? yi seniĩayijarã ĩna Jesure.

34 Ito yija Jesús ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare:

35 Adi tutijʉ ito bajiro ĩna yi ñabojarocati mʉcana tʉdi caticõri, Dios tʉjʉ ĩna ejaja manojo cʉtire manoja itojʉama. Ito yicõri ĩna rĩa romiare manojo cʉti rotimenaji ĩna.

36 Dios rĩa ñari mʉcana tʉdi catirã yirãji ĩna. Ito yicõri jʉaji godamenaji ĩna. Ángel mesa robo bajiro bajirã yirãji ĩna ĩja.

37 Gaje Moisés ñayorʉ ĩ ucare ticõri, “Godana mʉcana tʉdi catirã yirãji”, yi tʉoĩa mani. Yucʉ tutu ʉ̃jʉrise wato Dios oca ruyurisere ucayoyijʉ Moisés. Ado bajiro gotiyijʉ Dios Moisésre: “Yʉ ña Abraham ʉjʉ, Isaac ʉjʉ, ito yicõri Jacob ʉjʉ cʉni”, yiquĩ Dios yʉre, yi ucayijʉ Moisés ñayorʉ.

38 Iti oca tʉocõri, “Godana Ʉjʉ meje ñami Dios. Catirã Ʉjʉjʉa ñami”, yi tʉoĩa mani. Godana ñabojarãti Dios ĩ tija catirã riti ñarãji masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.

39 Ito ĩ yija tʉocõri, judio masa rotirise riasori masa, ado bajiro yiyijarã ĩna:

40 Ito yicõri queno masigʉ̃ ĩ ñajare ñejʉa gaje seniĩa ʉya masibisijarã ĩna.

41 Ito bero ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús:

42 David ñayorʉ ĩmasiti, Salmos wame cʉtiri tutijʉ ucagʉ ado bajiro yiñi:

43 Mʉ wajanare mʉ rẽtocũroca yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios yʉ Ʉjʉre, yi ucayoñi David.

44 ¿No yija, “Yʉ Ʉjʉ ñami Cristo”, yiyijari David ñayorʉ? Cristo David janerãbatia janami ñacõri, ¿no bajiro David ʉjʉ bajiyijari Cristo? Ĩ janerãbatia janami ĩ ñaja, “Yʉ Ʉjʉ”, yibitiborʉ David ñayorʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.

45 Ĩ rãca riasotirãre, Jesús ĩ bʉsi ñaroca jãjarã masa tʉo ñayijarã. Ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:

46 —Judio masa rotirise riasori masa bajiro mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa. Tite. Ado bajiro yama ĩna. Yutabujuri quenarise yoarise sãñacõri masa ĩna tiro riojo wa ucu ãmorãji ĩna. Ito yicõri cʉto gʉdareco gãjire ĩna canamʉoja, rʉ̃cʉbʉore rãca seniĩare ãmorãji ĩna. Minijuara wijʉ sãjacõri rʉ̃cʉbʉora cumuro ruji ãmorãji ĩna. Ito yicõri basari rʉmʉ cʉni ñasari masa tʉ riti ba ruji ãmorãji ĩna.

47 Manʉjʉ godagoana romiare cʉni ĩna ya wiri ẽmarãji ĩna. Ito yicõri masa ĩna tiro riojo yoari Diore bʉsirãji ĩna. “Queno yirã ñama ĩna”, masa yi tʉoĩajaro yirona yoari Diore bʉsirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenabetoja. Ito bajiri ñeñaro ĩna yirise waja, waja yirã bʉto bʉsa quenabeto tõbʉjarã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa, yiyijʉ Jesús masare.

Ler em outra tradução

Comparar lado a lado