1 Iti rʉmʉriti ado bajiro Jesure gotirã ejayijarã masa:
2 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
3 Meje ito bajiro meje bajia. Ado bajiro ya yʉ mʉare: Mʉare cʉni mʉa ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãbeja, ito bajiroti godarã yirãji mʉa cʉni.
4 “Jerusalénjʉ ũmari wi Siloé wame cʉtiri wi dieciocho ñarã ĩna juja quedi godaja, gãjerã Jerusalén gãna rẽtoro seti ñadoja ĩnare”, ¿yi tʉoĩati mʉa?
5 Meje, ito bajiro meje ya yʉ. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja, ito bajiro rẽtaro yiroja mʉare cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
6 Ito bero masare goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
7 Ito bajija ticõri, ĩ ya wese coderi masʉre ado bajiro yiyijʉ: “Tite. Ʉdia rodojʉ coji rʉyabeto rica ãmigʉ̃ ejasotiboja yʉ. Rica ma itigʉ. Quẽacãcõña. Rica cʉtia yiro meje ña ajea itigʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ ya wese coderi masʉre.
8 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: “Yʉ ʉjʉ, ito ñacõato maji. Sita seacũgʉ̃ ya maji. Ito yicõri quenarise itigʉre tucʉja yʉ.
9 Ito yija rica cʉtiro yiroja gajea. Iti rica manija, quẽacõre ñaro yiroja”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre. Ito bajiroti bajia. Sĩgʉ̃, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojagʉti ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãbeja ticõri, ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
10 Co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ judio masa ĩna minijuasotiri wijʉ riaso ñayijʉ Jesús.
11 Ito ĩ yiroca sĩgõ ñayijo dieciocho rodori cõ tʉjago. Ito bajiri isore ruja mutĩgʉ̃ ñaroca yiyijʉ rʉ̃mʉ́. Ito bajicõri riojo rʉ̃gõ masibisijo iso.
12 Isore ticõri isore bʉsirocʉ ji ñucayijʉ Jesús:
13 Ito yicõri isore ãmo moa jeoyijʉ Jesús. Ito ĩ yirocati riojo rʉ̃gʉ̃coayijo iso ĩja. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉogo wanʉre ocana ĩre bʉsisʉoyijo iso.
14 Tujacãra rʉmʉ Jesús isore yisioja ticõri, iti wi minijuara wi ʉjʉ Jesure junisiniyijʉ. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ masare:
15 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ mani Ʉjʉ ĩre:
16 Adio ñamo mani ñicʉ Abraham janerãbatia janeño. Dieciocho rodori iso cõ ñaroca yiñi rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás. ¿Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati isore yʉ yisioja quenabetojada? yiyijʉ Jesús ĩre.
17 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsija tʉocõri, ĩ wajana ĩre bojo tiyijarã ĩna. Masama jeyaro tiyamani Jesús ĩ ĩoja ticõri, bʉto wanʉ quenayijarã ĩna.
18 Ito yija mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús masare:
19 Mostaza ajerire tʉoĩate mʉa. Sĩgʉ̃ ĩ ya weseca mostaza ajeri oteyijʉ. Gaje ote ajeri rẽtoro mʉtacã bʉsa ña iti mostaza ajeri. Ito bajiro mʉtacã ñabojaroti bʉcʉa wato gaje ote yucʉri rẽto bʉsaro jajocʉ ñaroja itigʉ. Jajocʉ itigʉ ñajare itigʉ rʉjʉrijʉ minia jibʉ menirãji ĩna. Itire bajiroti Dios mani Ʉjʉ ĩ ñaja, gãjerãre goti ãmorãji mani, jãjarã bʉsa ĩre masirã ĩna ñatoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
20 Gajereama ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
21 Romio pan menigõ waco ʉdia coacõ pan menire gaye ãmiyijo iso. Ito yicõri wadarise ʉco wʉoyijo iso. Ito bajiri iso wʉoja jairo wadayijʉ iti. Itire bajiroti bajiro yiroja, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, masare mani yi riaso ucuja. Ito bajiri jãjarã bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉ warã yirãji ĩja, yi riasoyijʉ Jesús masare.
22 Ito yija Jesús Jerusalénjʉ wasʉoyijʉ mʉcana mana. Wacʉ riti cʉtori ĩ ejaja masare riaso rẽta wayijʉ ĩ.
23 Ito bajiro ĩ riaso rẽta waroca sĩgʉ̃ ĩre seniĩayijʉ:
24 —Masa jeyaro meje Dios ĩ ñarojʉ sãjarã yirãji ĩna. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirise jidicãña mʉa, “Dios ñarojʉ sãjana gʉa”, yirona. Jãjarã sãja ãmobojarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati coriarãti sãjarã yirãji.
25 Ado robojʉa bajia. Dios ĩ ñarojʉ ĩ biaja, macʉ̃jʉjʉ mʉa ñaja, sãja masimena yirãji mʉa. “Gʉa Ʉjʉ, gʉare soje jana ĩsiña”, yibojarã yirãji mʉa. “Meje yʉ ñarã meje ña mʉa. Mʉare masibea yʉ”, yigʉ yiguĩji Dios.
26 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdibojarã yirãji mʉa: “Mʉ rãca bacʉ gʉa. Mʉ rãca ñacʉ gʉa. Ito yicõri gʉa ya cʉtorijʉ masare riaso ucucʉ mʉ”, yibojarã yirãji mʉa.
27 Ito bajiro mʉa yibojarocati ado bajiro mʉare cʉdigʉ yiguĩji ĩ: “Mʉare masibea yʉ. Yʉ tʉ ñabesa mʉa. Ñeñaro yi jairã ña mʉa”, yigʉ yiguĩji ĩ, ya yʉ mʉare.
28 Dios ĩ rotirojʉ sãja masimena yirãji mʉa. Abraham, Isaac, Jacob, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ñayoana ĩ tʉ ĩna ñaja tibojarã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati ĩna tʉjʉ eja masimena yirãji mʉa. Mʉare cõacõgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri sãja masibiticõri ruje otirã yirãji mʉa. Ito yicõri bʉto tõbʉjarã ñari mʉa ya guji cuni canamʉorã yirãji.
29 Co sita gãna rʉyabeto Dios ĩ rotirojʉ ejacõri minijua barã yirãji. Ĩna rãca sãja masibiticõri ti bʉjatomena yirãji mʉa.
30 Adojʉ coriarã ñasari masa ñarã, itojʉ ñasari masa meje ñarã yirãji ĩna. Ito yicõri adojʉ coriarã ñasari masa meje ñarã itojʉ ñasari masa ñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
31 Iti rʉmʉti Jesure oca gotirã ejayijarã fariseo gaye tʉoĩarã:
32 Ĩna ito bajiro yija tʉocõri:
33 Jane, jane busuri, gaje rʉmʉ cʉni Jerusalénjʉ ware ña yʉre. Jerusalénjʉ godagʉ yigʉja, jãjarã Diore goti ĩsiri masa ĩna godado bajiroti, yiyijʉ Jesús ĩnare.
34 Jerusalén gãnare tʉoĩagʉ̃, ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús:
35 Queno tʉoĩaña mʉa. Mʉa wiri wagora wiri bajiro tujaro yiroja. Ito yicõri mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios. Riti ado bajiro mʉare gotia yʉ. “Gʉare yiari Dios ĩ cõarʉ ña mʉ. Mʉre queno yiñi Dios”, mʉa yiroto riojʉa mʉcana jʉaji yʉre timena yirãji mʉa, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús masare.