1 Ito ĩ yija bero setenta y dos ñarã beseyijʉ mʉcana. Ito yicõri ĩ waroti cʉtoricõti jʉ̃arã, jʉ̃arã, jʉ̃arã ĩ riojʉa wa yu rotiyijʉ.
2 Ĩnare wa yu rotigʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
3 Wasa mʉa. Guijorojʉ mʉare cõa yʉ. Ito bajiri queno tʉoĩaña. Oveja yaia tʉ ĩna ejarã waro bajiro mʉare cõa yʉ.
4 Gajeoni sãra buju ãmi wabeja. Niyeru sãra buju cʉni ãmibesa. Ito yicõri gaje gʉboco mʉa wasoaroti ãmi wabeja. Ma masa mʉa bocaja yoari bʉsi rʉ̃gõ yibeja mʉa.
5 Cʉto ejacõri co wi mʉa sãjaja, iti wi gãnare ado bajiro yiba: “Dios queno yijaro mʉare ito yicõri queno ñaña mʉa”, yiba mʉa.
6 Ĩna mʉare queno ĩna cʉdija, quena ñaro yiroja ĩnare. Ito bajibojarocati queno mʉare ĩna cʉdibeja quenabeto yiroja ĩnare.
7 Ĩna cʉdija ticõri, iti wi tujacõri, ĩna ecaro bajiroti baba mʉa. Diore moa ĩsirã mʉa ñajare mʉa riasorãjʉa mʉare bare ecarã yirãji ĩna. Gaje wi, gaje wi, sãja ucu yibeja mʉa.
8 Cʉto mʉa ejaja ĩna mʉare boca ãmija ĩna ecaro bajiroti baba.
9 Ito gãna cõrã ĩna ñaja, ĩnare yisioba. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiba: “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena”, yi gotiba.
10 Gaje cʉto mʉare ĩna boca ãmibeja, majʉ wija rʉ̃gʉ̃cõri ado bajiro ĩnare gotiba:
11 “Mʉ ya cʉto gaye sita gʉa ya gʉboco wãrisere jacãcõa gʉa mʉa gʉare boca ãmibejare. Masiña mʉa. ‘Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios’, yire gaye mʉare gotirona ejaboja gʉa”, yiba ĩnare, yiyijʉ Jesús.
12 ’Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Iti cʉto gãna mʉare boca ãmimena, Sodoma cʉto gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã, yirãji ĩna, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
13 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
14 Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Tiro, Sidón gãna rẽtoro ñeñaro tõbʉjarã yirãji Betsaida gãna, Corazín gãna cʉni.
15 Ito yicõri, “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojarãji Capernaum gãna. Ito bajiro tʉoĩabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
16 ’No mʉare tʉogʉti, yʉre cʉni tʉogʉ ñami. No mʉare ãmobea yirã, yʉre cʉni ãmorã meje ñama ĩna. No yʉre ãmobea yigʉ, yʉre cõarʉre cʉni ãmogʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
17 Mʉcana ĩ tʉ tʉdi ejarã bʉto wanʉ tʉdi ejayijarã Jesús ĩ cũana setenta y dos ñarã. Ito yicõri Jesure ado bajiro yiyijarã ĩna:
18 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
19 Cotiwãja, ãñare cʉni cʉdabojarãti mʉa cuni ecobe yirocʉ, yʉ masirise mʉare jidicãcʉ yʉ. Ito yicõri mʉa wajacʉre rẽtocũma yirocʉ, cũcʉ yʉ mʉare. Yʉ masirise mʉare yʉ jidicãjare ñejʉa mʉare junibetoja.
20 “Rʉ̃mʉ́re gʉa budi rotija ñaro bajiroti cʉdiquĩ gʉare”, yi masibojarãti bʉto wanʉ quenasaroti meje ña itiama. “Ũmacʉ̃jʉ yʉ warotojʉ yʉ wame wõre ñacãroja”, mʉa yi masija, iti ña bʉto wanʉ quenare gaye, yiyijʉ Jesús ĩnare.
21 Ito ĩ yirocati Jesús ĩ wanʉ quenaroca yiyijʉ Espíritu Santo. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús Diore:
22 ’Jeyaro ʉjʉ yʉ ñatoni yʉre cũquĩ yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti queno yʉre masiguĩji. Ito yicõri yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre queno masia. Gãjerã cʉni yʉ Jacʉre masiroca, yʉ yi ãmoja, yʉ jacʉre masirã yirãji ĩna cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
23 Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre riti ado bajiro yiyijʉ Jesús:
24 Ado bajiro mʉare ya yʉ. Jane meje gãna Dios oca goti ĩsiri masa, ito yicõri ʉjarã masa cʉni adocãta mʉa tirise bʉto ti ãmobojayijarã ĩna. Ito bajibojarãti itire ti bʉjabisijarã ĩna. Ito yicõri adocãta mʉa tʉorise bʉto tʉo ãmobojayijarã. Ito bajibojarãti itire tʉobisijarã ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
25 Ito bajiro yi ñaroca sĩgʉ̃ judio masa rotirise riasori masʉ, wadiyijʉ Jesús rãca bʉsirocʉ: “Riti masiati Jesús”, yi tʉoĩacõri seniĩagʉ̃ ejayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩre seniĩayijʉ:
26 Ito ĩ yija tʉocõri:
27 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ judio masa rotirise riasori masʉ:
28 Ito ĩ yija tʉocõri:
29 —“Yʉ ñarãre queno yigʉ meje ña yʉ”, yi tʉo masicõri, “¿Noajʉa ñati yʉ ñarã?” yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
30 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩre:
31 Ito ĩ baji cũñaroca pai cʉni iti mati wayijʉ. Ĩre ti bʉjabojagʉti riojoti rẽtacoayijʉ ĩ.
32 Ĩ bero gãji Levita masʉ ejayijʉ ĩ tʉ. Ĩre ti bʉja wacʉti riojo rẽtacoayijʉ ĩ cʉni.
33 Ito bajiro ĩre ĩna ti rẽtaja bero sĩgʉ̃ Samaria sita gagʉ iti ma wacʉjʉ ti bʉjayijʉ ĩre. Ito yicõri ĩre ti maiyijʉ.
34 Ito bajiri ĩ tʉ ejacõri ĩre cami ʉco yiyijʉ ĩ. Iti cami ʉco yigʉ ʉ́yena ito yicõri ʉyé idena ʉco yiyijʉ ĩre. Ito yicõri ĩ ya camire wõbiayijʉ. Ito bajiro ĩre yicõri ĩ ya burro joejʉ ĩre mʉojeoyijʉ. Ito yi tĩogʉ̃, canira wijʉ ĩre ãmi wacõri ñamiasaro ĩre tirʉ̃nʉyijʉ.
35 Samaria sita gagʉ busuri wacʉ canira wi ʉjʉre jʉati niyeruti ĩsiyijʉ. Iti ĩsi wacʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: “Ãni cõgʉ̃re tirʉ̃nʉña. Jairo waja mʉre iti godaja, tʉdi ejagʉ mʉre wa yicʉja yʉ mʉcana”, yiyijʉ ĩ canira wi ʉjʉre, yi oca gotiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre. Iti oca goti tĩogʉ̃ ado bajiro ĩre seniĩayijʉ mʉcana Jesús:
36 “¿Ĩna ʉdiarã wato ñimʉjʉa ñarʉda riniri masa ĩna jasĩa cũrʉre, ti mairʉ?” Yi seniĩayijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.
37 Ito ĩ yija tʉocõri:
38 Ito ma wacʉjʉ cʉto ejayijʉ Jesús. Iti cʉto ejacõri Marta wame cʉtigo, ya wi wayijʉ ĩ. Ĩ ejaja ticõri, queno boca ãmiyijo iso ĩre.
39 Iso ocabajio María wame cʉtigo ñayijo. Iso Jesús ya gʉbo tʉ rujicõri, ĩ gotirisere tʉo rujiyijo.
40 Martama iso moarise gaye tʉoĩagõ ʉsirioro tõbʉjayijo. Ito bajiri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro bʉsiyijo iso:
41 Ito bajiro Marta iso yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús isore:
42 Bʉto ñasarise gaye cojiti ña. Yʉ bʉsirise tʉocõri, mʉ ocabajio María, ñasarisere bʉjamo. Nijʉa iso tʉo ãmisãrise isore ãmicãbiquĩji yiyijʉ Jesús Martare.