1 Aꞌyaa pu aꞌájna tyuꞌrɨ́j tɨꞌɨj ooj Jesús tyihuaꞌmuaꞌtyáacaj u tyeyúuj tzajtaꞌ, ajta huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj tyeɨ́tyee ɨ nyúucarij tɨ jɨn Dios huaꞌ japua huatányuusij, matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ajeꞌréꞌnyej ɨ maj tyeyúuj tzajtaꞌ tyíꞌijta, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ, majta huaꞌ jamuán ɨ huáasij.
2 Matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
3 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
4 ¿aꞌtanyíj uyoꞌtaꞌítyacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan tɨꞌɨj huóꞌɨɨraj ɨ tyeɨ́tyee? ¿Nyiquij ɨ Dios caꞌ ɨ tyeɨ́tyee?
5 Matɨꞌɨj mij huatyóohuij maj tyiꞌhuóoꞌihuoꞌ aꞌyaa mu tɨjɨn:
6 Ajta tɨpuaꞌaj aꞌyan tyetyuꞌtaxáj yee tyétyacaa mu jaꞌantyíhuoj, aj mu mij néijmiꞌi ɨ tyeɨ́tyee taatyátoꞌsixɨꞌɨj tyetyéj jɨmeꞌ, jiꞌnye néijmiꞌi mu tyámuaꞌ naa tyáꞌmuaꞌreej tɨ Juan aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej sɨ́ɨj tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan.
7 Aꞌɨ́j mu jɨn aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
8 Aj puꞌij ɨ Jesús, aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
9 Ajta jeꞌen Jesús séej nyúucarij jɨn tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ tyeɨ́tyee aꞌyan tɨjɨn:
10 Tɨꞌɨj aꞌájna atyojoꞌréꞌnyej matɨꞌɨj puaꞌaj jajuꞌracaa ɨ úuvaj, séej pu ujoꞌtaꞌítyacaꞌ huaꞌ jimi ɨ tɨ huoꞌtanyéjtye mej mij jaatátuiireꞌen jeꞌcácaa ɨ tɨ huácɨɨriacaꞌ. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́ɨ mu jaatyáavaxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ ujoꞌtaꞌítyiꞌhuacaꞌ, majta quee tyiꞌtɨ́j jaatáꞌ, aꞌyaa muꞌuj tyaataꞌítyacaꞌ.
11 Ajtáhuaꞌaj pu séej huataꞌítyacaꞌ tɨ jimí tyíꞌhuɨɨreꞌ, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tɨ huoꞌtanyéj ɨ chuéj, aꞌɨ́ɨ mu jajtyáꞌxɨj, majta jeꞌen jaatyáavaxɨj, camu tyiꞌtɨ́j jaatáꞌ, aꞌyaa muꞌuj tyaataꞌítyacaꞌ.
12 Tɨꞌquij ajtáhuaꞌaj séej huataꞌítyacaꞌ, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tɨ huoꞌtanyéj ɨ chuéj, aꞌɨ́ɨ mu tyaapuéj, majta jaaréꞌityacaꞌ.
13 ’Tɨꞌquij aꞌyan tyuꞌmuáꞌaj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j chuéj tɨ tyuꞌnyéj tɨjɨn: “¿Jiꞌquij náarɨnyij? Nyiyóoj nu huataꞌítyij ɨ nyaj huápuɨꞌɨj jaxɨeꞌveꞌ, aꞌɨ́j mu xaa ántzaahuatyeꞌsij.”
14 Majta aꞌɨ́ɨmaj, matɨꞌɨj jaaséej, aj mu mij tyuꞌtóoꞌixaaj, aꞌyaa mu tyaaxáꞌpuɨꞌɨntarej tɨjɨn: “Aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ néijmiꞌi tyáꞌcɨꞌtyij, tyicheꞌ jaajéꞌcaj tɨꞌij ityájma táacɨꞌtyij.”
15 Aj mu mij jiꞌrájtoo, matɨꞌɨj mij jaajéꞌcaj.
16 Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu aꞌáa joꞌréꞌnyesij, tɨꞌquij huáꞌcuiꞌnyij aꞌɨ́ɨjma ɨ tɨ huoꞌtanyéj, ajta jeꞌen séecan huatanyéjtyeꞌsij mej mij aꞌáa tyojoꞌmuárɨeꞌen.
17 Aj puꞌij Jesús huoꞌséerajraa, tɨꞌquij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
18 Aꞌtɨ́j tɨnaꞌaj tɨ aꞌɨ́jcɨ japua eetávetyij ɨ tyetyéj, aꞌɨ́ɨ pu huatyánaꞌxɨj néijmiꞌqueꞌ ɨ jujitzé. Naꞌríij tɨpuaꞌaj séej japua rájvetyij aꞌɨ́jna ɨ tyetyéj, aꞌɨ́ɨ pu jaatyátzaanaxɨꞌɨj.
19 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj ɨ yuꞌxarij jitze, Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌijtacaꞌaj u tyeyúuj tzajtaꞌ, jéehua mu tyuꞌmuáꞌaj jeꞌej maj yeꞌej huárɨnyij mej mij jaatyéeviꞌ, jiꞌnye aꞌyaa mu tyáꞌmuaꞌreeriacaꞌaj tɨ aꞌɨ́ɨjma putyíꞌxajtacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ nyúucarij tɨ jaataxájtacaꞌ, camu majta ahuóocaꞌan, jiꞌnye mahuáꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee.
20 Jéehua mu jaꞌeevaꞌcaꞌaj, aj mu mij séecan huataꞌítyacaꞌ ɨ maj aꞌyan tyúusejratacaꞌaj tɨjɨn tzáahuatyiꞌraꞌaj mu jɨn tyíꞌxaj, aꞌyaa mu tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj tyaataꞌíhuoꞌ tyiꞌtɨ́j jɨmeꞌ tɨꞌij aꞌɨ́jcɨ jɨn eeráꞌɨtzen mej mij tyuꞌtátuireꞌen aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tajtúhuan.
21 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jaꞌeevaꞌcaꞌaj, aꞌyaa mu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
22 ¿Nyiquij xáꞌpuɨꞌ tyaj tyuꞌnájchij aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tajtúhuan ɨ tɨ tyíꞌtaꞌijtyeꞌ, caꞌ quee?
23 Ajta ɨ Jesús tɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ maj quee tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn tyéꞌihuoꞌracaꞌaj, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
24 —Séej sianaataséjratyeꞌ ɨ túmii. ¿Aꞌtanyíj nyéerimaꞌraꞌ puɨ́rɨcɨj ɨ tɨ acájvee? ¿Aꞌtanyíj aꞌyan ántyapuaj tɨꞌɨj tyéꞌyuꞌsiꞌ?
25 Matɨꞌɨj mij aꞌyan tyityaatanyúj tɨjɨn:
26 Majta aꞌɨ́ɨmaj camu jeꞌej tyéejtyoj jeꞌej maj yeꞌej huárɨnyij maj jaamuéꞌtɨn aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ tyihuoꞌtéꞌexaaj huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee. Jiꞌnye jeꞌej mu tyoꞌtaséj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ, aj mu mij quee cheꞌ jeꞌej tyityaatanyúj.
27 Aꞌtzúj aꞌtyéeviꞌij, séecan mu ajeꞌréꞌnyej, aꞌɨ́ɨmaj mu puɨ́rɨcɨj ɨ saduceos, aꞌyaa mu tyíꞌxaj aꞌɨ́ɨmaj yee camu cheꞌ huatájuuritaj ɨ maj meríj huácuij, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
28 —Maeestro, aꞌyaa pu tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Moisés tɨ aꞌyan tyeꞌmej ityájma jimi, tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tɨ nyeɨɨchej, tɨpuaꞌaj quee eexúj tyiyóomuaꞌcaj tɨꞌɨj huamuɨ́ꞌ, juxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ ihuáariaꞌraꞌ jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ tɨꞌij aꞌɨ́jcɨ jitze maꞌcan tyiyóomuaꞌaj jáꞌraꞌnyij.
29 ’Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j ityájma jimi, aráahuaꞌpuaj mu aráꞌaxcaa ɨ tyétyacaa ɨ maj juꞌihuaamuaꞌcaꞌaj, tɨꞌquij ɨ tɨ vástɨꞌ, aꞌɨ́ɨ pu huatyényeɨɨchacaꞌ, ajta jeꞌen huamuɨ́ꞌ, capu eexúj tyiyóocaj, aꞌyaa pu chaꞌtaj naꞌaj tyáaruj ɨ séej ɨ tɨ jeꞌtyáaꞌsej.
30 Ajta ɨ sɨ́ɨj ɨ tɨ jeꞌtyáaꞌsej, aꞌɨ́ɨ pu jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ íitaj tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj aꞌɨ́jna ihuáariaꞌraꞌ, muꞌríj mij huéeicaj ɨ maj huácuij.
31 Ajtáhuaꞌaj sɨ́ɨj tɨ jeꞌtyáaꞌsej, aꞌɨ́ɨ pu ajta jaꞌancuréꞌviꞌtɨj, aꞌyaa pu chaꞌtaj naꞌaj tyihuóꞌruuj néijmiꞌcaa ɨ maj aráahuaꞌpuaj, maj quee jitzán tyiyóomuaꞌaj muáꞌraa, néijmiꞌi mu huácuij.
32 Ajta jeꞌen aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ huamuɨ́ꞌ.
33 ’Arí matɨꞌɨj huatájuuritaj ɨ muɨꞌchítyee, ¿aꞌtanyíj cɨ́naꞌraꞌan pueꞌéenyeꞌej jaꞌmej? Jiꞌnye néijmiꞌi mu jatyéviꞌtɨnyaꞌaj.
34 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
35 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tɨ aꞌyan tyihuáꞌcɨꞌpuaj maj huatájuurej huaꞌtzajtaꞌ ɨ muɨꞌchítyee, ajta tɨꞌɨj aꞌájna tyaꞌráꞌastij aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨ Dios néijmiꞌqueꞌ tyuꞌtaꞌíjtaj, camu cheꞌ nyejnyeɨꞌchen, camu majta huɨɨchan.
36 Camu majta cheꞌ cuiꞌnyij, jiꞌnye aꞌyaa mu éenyeꞌej muáꞌjuꞌun matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ. Aꞌɨ́ɨ mu yójmuaꞌmuaꞌ pueꞌéenyeꞌej muáꞌjuꞌun ɨ Dios, jiꞌnye muꞌríj huatájuuriacaꞌ.
37 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Moisés, aꞌɨ́ɨ pu taatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨꞌɨj joꞌyúꞌxacaꞌ jeꞌej tɨ aꞌnáj sɨ́ɨj tyuꞌtyájtaa ɨ tuꞌpíj tɨ viváajmaꞌaj tatyéꞌtyeꞌ. Aꞌɨ́j pu jɨn, Moisés aꞌyan jaatamuaꞌaj ɨ tavástaraꞌ tɨjɨn: “Ɨ huaꞌ Dios aꞌɨ́ɨjma ɨ Abraham, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Isaac, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Jacob.”
38 Ajta ɨ Dios, capu huaꞌ Dios puéꞌeen aꞌɨ́ɨmaj ɨ muɨꞌchítyee, aꞌɨ́ɨjma pu Dios ɨ maj júurij, jiꞌnye aꞌɨ́jna jimi néijmiꞌi mu júurij.
39 Majta séecan ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ, aꞌyaa mu tyityaatanyúj tɨjɨn:
40 Tɨꞌɨj naꞌaj aꞌájna, capu cheꞌ aꞌtɨ́j óocaꞌnyajcaꞌaj tɨ tyiꞌtɨ́j jaataꞌíhuoꞌ.
41 Ajta Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
42 Ajta aꞌɨ́jna ɨ David, aꞌyaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Chuíicarij, aꞌyan tɨjɨn:
43 nyanaꞌaj quee huoꞌmuéꞌtɨn ɨ maj muájchaꞌɨɨreꞌ.”
44 Ajta ɨ David, aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan jaatamuaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Dios tɨ jaꞌantyíhuoj tɨjɨn nyavástaraꞌ, tɨpuaꞌaj aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna, ¿jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨ ɨ Cɨríistuꞌ aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌ ɨ David tɨ jitze eerámaꞌcan?
45 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, majta tyeɨ́tyee tyiꞌnamuáaracaj,
46 aꞌyan tɨjɨn:
47 Aꞌɨ́ɨ mu majta tyihuáꞌariꞌracaa ɨ huaꞌ chiꞌij aꞌɨ́ɨjma ɨ úucaa ɨ maj antyúujɨɨmuaꞌastariacaꞌ. Aꞌyaa mu huarɨ́n matɨꞌɨjta mij tyeyúuj tzajtaꞌ joꞌtyárutyij. Matɨꞌɨjta mij jaꞌtyéeviꞌij tyényuusimeꞌej muáꞌjuꞌun mej mij séecan tyeɨ́tyee huoꞌséj. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌyan rɨcɨj, jéehua mu huápuɨꞌɨj jajpuéetzij muáꞌjuꞌun.