1 Arâ adâkely ewanikeimbyryem, Galiléia eynynâ Jesus adakobâdyly. Judéia eynynâ nadakobâbyra awyly, tonlo pymâ domodo mawânkâ tyândyse.
2 Âty Âtâ Wakurigueto etyguedo iwaguepa ani, kydamudo âji âdy peba ato einkâ adakobâdaymo, âtâ wakurigueto oday kulâ xykyhomobyry enanâgueho.
3 Aituo Jesus iukonodo eyam aguelymo:
4 Mâkâ kurâ tâdutuodyze donro, adienkyly noentaymba, kurâ domodoram tâzehohoem. Aunlolâ inanry adyesenry kehoem amânhedyly; kurâ domodo enanaym pylâ aiekâ — kelymo.
5 Iukonodo lelâlâ wâne, Jesus Messiaslâ awyly neinwâmpyramo olâ.
6 Jesus aguely:
7 Yeinwântânry modo âizemo lelâ, urâ olâ yizepamo. Anhekylymo inakai wâgâ auguelygue, yizepa awylymo.
8 Âmaemolâ âtyam idâwâtaungâ. “Idâ” mygueduomo kulâ inkâba ise âtyam udâly; Pabai ugonotuo ise udâly — kely.
9 Arâ adâkebygueduo, Galileiadâlâ wao Jesus iweâpa kuba olâ târâ awyly.
10 Âtyam tukonodo idâpygueduo, Jesus idâwâm lâpylâ. Tutuzebalâ idâly, kurâdo nutubalâ.
11 Judeu domodo iwymâry âtydâ nhuinlymo. Tonlo modo nhapâiguelymo:
12 Toenzepa iwâgâ aguewâni modo. Aguelymo:
13 Tutuzenryenlâ Jesus wâgâ aguelymo, pymâdo indadyseba tawylymogue. Jesus wâgâ adâkeduo, tânagazedyly tyntadylymogue.
14 Âty quatro iguandyly sakadybyem awyly ume, Jesus idâly Deus etyam. Târâ taseray âtâdyguyby modo nhenomedâdyly.
15 Pymâdo Jesus aguely tindatuo âsewânilymo; warâ aguelymo:
16 Aituo Jesus in-hoguly:
17 Pabai ize ato aieni modo xutuzemo Deus “Aguekâ” kehobyry augueho awyly; yangahu oday unâry kulâ mâkeba augueho awyly.
18 Tunâry tyangahu odano kulâ tagonroam egatuim tonomery wâgâ koendâ adâkehon-hoem kulâ aguely. Aunlo mâkeba olâ urâ. Unâ egatuim konokuni keba watay, tunâry kulâ mâkeba agueho, tugononibyry aguehobyrylâ. Tugononibyry mâkâ ehoguedyze ato, mâkâ mâkeba. Unâ egatuin-em Deus ingonotyby urâ.
19 Moisés myakâwândy Deus aguiendyse ato kâzewenry iweninri. Âmaemo olâ kâzewenry agueho mâinwâmpyramo. Yâze myguelymo, âdawipyralâ — kely.
20 Kurâ domodo aguely:
21 — Iweâ kulâ keankâ adyesenry agânhedyly. Tâwâneim kua kânhedyly. Tâzekobyzegueho oday agânhedyly awylygue mâseguâdâdâmo, yagâ âewiâpadâmo-ro warâ.
22 Deus aguiendyse ato kâzewenryem saguhoenlâ Moisés iweniwâm. Warâ tâzezewenry wâgâ iwenibyem awyly: “Iamudo iwelo egaseyby tokalâ semana ipygueduo ilery ety iopiry satâwâdaungâ, Judeu tawyly nhenehon-hoem” kely. Moisés agâ inkâba kâzewenry tâjilery ety iopiry satâly adaguly, kydamudo agâlâ. Iamudo tokalâ semana ipygueduo, kâzewenry agueho arâ ilery ety iopiry mantâlymo, tâzekobyzegueho umelâ.
23 Iamudo ilery iopiry ety tâzekobyzegueho odaylâ kehoem tatâze âmaemo watay, nhewentâdaundâ, tâzekobyzegueho odaylâ tâwâneim kua kânhedylygue.
24 Inakanhe aini mâentuomo, inepa kâzewentâdaundâ. Âkealâ, âkealâba warâ awyly koendâ mâuntuduomo lelâ ewentâdaungâ — kely.
25 Aituo târâ Jerusalémdâ aguelymo:
26 Etaungâ! Notoendaymba awâkâ. Tarâlâ idânârâam aguely. Ânguy etadâze kewâpyra. Kywymârydo nutumo keanra Deus Ingonotyby Messiaslâ awâkâ awyly.
27 Kurâem olâ awâkâ Messias keba. Tutuzema kurâ awâkâ âdykonlo awyly. Messias âewyly watay, MOK alelâ ise âepanâguely. Ânguy âdykonlo mâkâ awyly nutuwâbyra ise — kelymo.
28 Deus ety idaseray tienomedâday, kaynâ kehoem Jesus aguely:
29 Urâ olâ tutuze ingonotybyenlâ mawânrâ kâewyly — kely.
30 Aguely tindatuo, sawâse kelymo. Ânguy olâ tâmary nhonwa niepyra, sawâto odayba awylygue.
31 Tonlo modo ewy agui Jesus tâinwânsemo myakâwâm. Aguelymo:
32 Fariseu domodo, “Messiaslâ awâkâ Jesus” kely indadylymo. Aguely izepamo. Aituo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo agâ aguelymo. Deus ety donro guarda modoram warâ aguelymo:
33 Arâ âturudaymo, Jesus aguely tonlo modoram:
34 Uize âmaemo, iepyra olâ ise âmaemo, udâhoram mydâpa mawylymogue — kely.
35 Aituo aguelymo:
36 — Âdakezeka enra awâkâ aguely: “Uize âmaemo, iepyra olâ ise âmaemo” kely? Xina nutuba enra awârâ — kelymo.
37 Âty xypyry tohoguezeim kuru ume Jesus saudyly. Kaynâ kehoem aguely:
38 Xirâ Deus itaumbyry awo wâgâ iweniby enanâguewâdaungâ: “Yeinwânni modo iweloem âiehozemo, âdaunloenlâ Deus agâpa nâiehoba itomoem. Paru sawedânry ara ise iodaymo eon-hondânimobe awyly aunlolâ” — kely.
39 Deus Ispiritury tâinwântaynrim modoam ingonokyly wâgâ ani Jesus aguely. Xirâ modo ume Deus Ispiritury eyanmo tugonoseba ani, xirâ anaynlâ Jesus awylygue, Tunwym tynrenseim ezaxi nâtâba awylygue.
40 Aguely idanipyry modo aguelymo:
41 Einwântânry modo olâ aguelymo:
42 “Davi ipemugu ewy ise Messias” tâkeze myakâwândy Deus lelâlâ. Iazely ise Belémdâ, Davi iazehobyrydâ. Arâ mawânrâ Deus itaumbyry awo wâgâ iwenibyem awyly — kelymo.
43 Jesus einwânni, einwântânry idylymo.
44 Ânguy olâ myakâwâm nawâpyra. Einwântânry modo ewy Jesus tianwâdysemo ani.
45 Deus ety iguardary modo Jesus sawâse igonotyby modo odopâdylymo, fariseu domodo, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo warâ eydâ atomoam. Aituo aguehonlymo:
46 Aituo in-hogulymo:
47 Fariseu domodo iewiâpadaynly, aguelymo:
48 Kywymârydo mâkâ neinwântaymba. Xina fariseu domodo ewy tokalâ mâkâ neinwântaymba.
49 Âdaunlo modo kulâ mâkâ einwânni. Kâzewenry wâgâ nâsenomedâdaymba akaemo, xina âsenomedâdo ara. Inakanhe âiehoze akaemo Deusram — kelymo.
50 Akaemo duay tâlâ myani fariseu Nicodemos keho, kopae Jesus agâ agueze idâypy. Tataen-hodo aguely tindatuo, aguely:
51 — Idânârâ kehoem kâzewenry tutuze kurâ. Koendâpa ânguylâ iguehoem aguely, eagâ aguykeba kulâ, warâ awyly tutuzelâ kurâ. Âdy anhetyby kiuntuba kulâ âsenagazedoem kienwentâdaymba kurâ. Xarâ kyjigâsene, tâsemaguehoem, âdara kely awyly kindatoem — kely.