1 Paulo, Barnabé warâ Antioquiadâ awyly ume myani uguondo modo ewy Judeiadâpa, Antioquiaram idâlymo. Saintybyem myani aguelymo Jesus einwânni modoram:
2 Arâ aguelymo tindatuo, Paulo, Barnabé warâ aguelymo nehoguebyramo myani. Aituo myani aguelymo:
3 Ilâpygueduo myani Paulo, Barnabé, Jesus einwânni modo ewy iduakewâdyby modo warâ Antioquiadâpa idâlymo Jerusalémram. Fenícia einkâ, Samaria einkâ warâ myani sakadylymo. Âtâ anakâ takadaymo alâ mykâinane Jesus einwânni modo agâ âtâdyguylymo.
4 Paulo domodo Jerusalémram tainsemo myani. Koendâ lelâ myani âzedaenkuolymo Jesus einwânni modoram, Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modoram, pymâ domodoram warâ. Idânârâ Deus eon-honrugue adientybymo ara myani Paulo eyanmo nhegatuly.
5 Fariseu domodo ewype myani târâ. Jesus einwânnipyrymoem myani, Fariseu-em tatomodâ. Paulo aguely tindatuo, neinwâmpyramo myani. Awylygue sautybyem aguelymo:
6 Aituo myani idânârâ Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo, Jesus einwânni iwymâry modo warâ tâtunâguedomoem âtâdyguylymo.
7 Toenzepa myani adâjidyly wâgâ aguelymo. Aguelymo idanipyryem myani Pedro agueze saudyly:
8 Kurâ domodo nhangahu oday âdara xunâgumo awyly tutuze Deus. Judeu keba modoram Tyispiritury nigonodâ lâpylâ, kyam tingonotobyry ara, judeu keba modo tinwynedyly tienehon-hoem.
9 Idânârâ âzekiba lelâ kurâ, Deus xurâem, judeu, judeu keba alelâ. Judeu keba modo Jesus nheinwândylymo-ro watay, inakanhe aitomobyry xygakeze mâkâ, inakanhe aguitobyry nhygakehobyry ara.
10 — “Judeu domodo ara tatâduneba judeu keba modo nidâ” tâkeze Deus. Awylygue “Kara nadatâomo” mygueduomo, Deus aguehobyry sakaze myguelymo kulâ awârâ. Idânârâ kâzewenry ara kuru anitaymba myakâwâm kydamudo. Kâzewenry ara kehoem aguitoem nuduwâpyra lâpylâ iwerâ. Âdaituo pylâka judeu keba modo kâzewenke aidyse mawylymo? Tâmânreingue mânhetâdylymo-ro waunlo ara awârâ. Koendâpa arâ adâjidyly.
11 Inakanhe aini lelâlâ wâne kurâ, Jesus koendonro awylygue olâ kydâzemakeoly. Arâ lâpylâ judeu keba modo nhemakely, “Warâ itaungâ” kepalâ — kely myani Pedro eyanmo.
12 Pedro aguely tindatuo myani tonlo modo âdakepa idylymo. Barnabé, Paulo warâ adâitobyry nhegatulymo indadylymo myani.
13 Paulo, Barnabé warâ nhegatuybymo einwânmâmy Tiago. Aguepygueduomo myani aguely:
14 Simão Pedro aguehobyry midataimolâ. “Inepa kehoem Deus koendonro tawyly nhenehonly judeu keba modoram” keanry. “Tienkylyem Deus tuduakeze myani akaemo judeu keba modo ewy” keanry.
15 “Aiese urâ” tâkehobyry aralâ Deus aidyly. Iwenibyenlâ myakâwândy Deus itaumbyry awo wâgâ:
16 “Deus urâ.
17 Warâ ise agânhedyly, judeu keba modo urâem itoem.
18 Warâ auguely urâ âwymâry.
19 Aituo myani Tiago agueondyly:
20 Kiunrutomoem pape eyanmo kyjiweninre. Warâ ise kinwenily: “Onro xygatyby, se xygatyby warâam ânguylâ nhunru xuduypy kâdâtaundâ. Uguondo tywydy lelâ nynanâdâ; pekodo tusoram lelâ nâdynanâo warâ. Ânguydo imeom idu odano modo, âtâ inatano modo warâ mântomoem tâwâlâ wao iunu napâdâ; iunu kâzenywâdaundâ warâ.” Warâ ise kiunrudylymo.
21 Iweâpalâ myakâwândy judeu domodo Moisés inweniby indadyly. Até iwerâ âtâ anakâ tâzekobyzegueho oday tâtâdyguyzemolâ lâpylâ. Judeu domodo newiâpabyra itoem, xirâ pape aguehobyry ara ise judeu keba modo aidylymo — kely myani Tiago.
22 Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo, idânârâ Jesus einwânni modo, iwymârymo modo warâ Tiago aguely tohoguezemo myani. Aituo myani iwymârymo pape inwenily, ingonodyly warâ Antioquiadâ Jesus einwânni modoram. Pape iwenily tienwanikebygueduo myani azagâ uguondo modo induakelymo pape saniem, Silas, Judas warâ. (Barsabás kelygue tâzekeim lâpylâ myani mâkâ Judas.) Jesus einwânni modo xurâem, koendonro myani akaemo azagâ. Paulo, Barnabé warâ myani eagâmo idâim.
23 Warâ kely myani pape inwenilymo:
24 “Tutuze xina, taunlo uguondo modo ewy awyarâ idâhomobyry. Xina ingonotybyemba olâ keankâ idâlymo-ro warâ. ‘Mâsemaguedyze mataymo, judeu domodo satâhogue adatâowâdaungâ. Moisés inweniby ara lelâ aitaungâ warâ’ nyguemomy âyanmo. Âda midylymo awyly mâuntuba mitaundâmomy, aguelymo mâindatuomo. Ânguy ‘Aguewâtaungâ’ keduo inkâba keankâ akaemo arâ aguely.
25 Âyanmo aguehomobyry tindatuo xina nâtâdyguy, awârâ unâ wâgâ adâkehoem, koendâ tâseinwândoem warâ. Xina nâtunâguedâ âdara amidylymo wâgâ. Azagâ uguondo xina niduake awyarâ idârin-em xinaem agueze. Paulo, Barnabé warâ agâ ise idâlymo. Xina ipemugu lâpylâ asaemo Paulo, Barnabé warâ, xina ara Jesus einwânni lâpylâ awylymogue.
26 Âdyoze tâkeze ani asaemo, Pymâ Jesus Cristo xunârybyry egatuze idâdaymo.
27 Awylygue Judas, Silas warâ xina ingonodyly, xina âtunâguedobyry wâgâ âyanmo aguehomoem. Koendâ kehoem âyanmo egatuzemo xirâ pape wâgâ inweniby modo.
28 “Deus Ispiritury aguehobyry, xina aguehobyry warâ amânhedysemo xina ato. Ton-honre kehoem inkâba ise xirâ modo amânhetomoem; âdylâ tuonugueim âenwyenmo manâdylymo ara kulâ ise.
29 ‘Onrogue, segue warâ xygatyby modoram ânguylâ nhunru xuduypy kâdâtaundâ. Ânguydo imeom idu odano modo, âtâ inatano modo warâ mântomoem tâwâlâ wao iunu napâdâ; munru kâzenywâdaundâ warâ. Uguondo tywydy lelâ nynanâdâ; pekodo tusoram lelâ nâdynanâo warâ.’ Xirâ kulâ xina âyanmo agueho. Tuomare ise âmaemo, xina agueho ara amituomo. Koendâ lelâ itaungâ. Xirâ xina âyanmo inwenily. Alâ kulâ.”
30 Silas, Judas warâ pape Antioquiaram sase tâjigonohonzemo myani. Myarâ saintybyem myani Jesus einwânni modo indâtyguylymo, pape tiunduhomoem.
31 Pymâ tonlo modo ago kehoem myani pape intainlymo indatomoem. Tindatuo myani iomazelymo mârâ pape iweniby wâgâ.
32 Jesus wâgâ agueim myani akaemo, Judas, Silas warâ. Jesus wâgâ agueduomo, tohonwanze myani tonlo modo. Tuomaremo lelâ myani Jesus tyeinwânsezedylymogue.
33 Iweâpa myani akaemo azagâ târâ awyly. Todopâdomoem, ohondaymo myani tonlo modo eyanmo aguely:
34 [Silas tâxiândyze wâne myani târâ.]
35 Antioquiadâ myani Paulo, Barnabé warâ iweâpa idylymo. Pymâ Jesus wâgâ myani, Jesus wâgâ enomedâni modo agâ lâpylâ, unâ nhegatulymo. Jesus xunâry egatuze Paulo adakobâdondobyry|src="Bakairi_Paul2.pdf" size="span" loc="Acts 15:36-18.22" copy="GPS map" ref="Atos 15.36--18.22"
36 Târâ iweâpa itybyem myani Paulo, Barnabéram aguely:
37 — Inoro. João Marcos kagâ idâze lâpylâ — kely myani Barnabé.
38 Paulo olâ myani João Marcos tagâmo idâdyseba.
39 Barnabé myani mâkâ salokuzenomo tagâmo idâdyse. Toenzepa myani mâkâ wâgâ Paulo agâ aguely. Ton-honre kehoem myani âseudylymo; nâseinwâmbyramo olâ myani. Awylygue myani âseagonguelymo. Barnabé, João Marcos tagâ tase myani. Ilha Chipream myani idâlymo.
40 Silas myani Paulo induakely tagonroem. Âxiguelymo iraynâ, Antioquiadâ Jesus einwânni modo adâkezemo myani Deus agâ xurâmoem:
41 Aguepygueduomo myani Paulo, Silas warâ idâly. Síria einkâ, Cilícia einkâ warâ myani sakadylymo. Tâinkâ lelâba myani Jesus einwânni modo nhomazeândylymo.