1 Antioquiadâ, Jesus einwânni modo ewy Jesus wâgâ kurâdo enomedânibe myani. Barnabé, Simeão, Lúcio, Manaém, Saulo warâmo myani. Tâmyguyneim kelygue tâzekeim lâpylâ myani mâkâ Simeão. Cirene donro myani mâkâ Lúcio. Galiléia donro modo iwymâry Herodes agâ enamadyby myani mâkâ Manaém.
2 Tâtâdyguyzemo myani Jesus einwânni modo, Pymâ Jesus xyrense, iomaenze warâ. Nâwinduapyra tâisemo myani, Deus agâ adâkehomoem. Târâ âtâdyguybyem awylymo ume myani, Deus Ispiritury eyanmo aguely:
3 Aituo myani tonlo modo nâwinduapyra idylymo, Deus agâ adâkehomoem. Deus agâ adâkebygueduomo myani Jesus einwânni modo, mâkâ, mâkâ warâ, Barnabé, Saulo warâ nhangahu onwa tâmary nhedylymo, Deus induakeyby awylymo xutuhoem.
4 Deus Ispiritury tuduakebygueduo myani Barnabé, Saulo warâ idâlymo âtâ anary Selêusia kehoram. Târâpa idâlymo myani Chipreram.
7 Chipre donro pymâ Sérgio Paulo eataen-ho myani mâkâ. Tonomegueim, Jesus wâgâ aguely tindadysedo warâ mykâinane mâkâ pymâ. Awylygue myani Barnabé, Saulo warâ ingâsedyly, eagâmo adâkehoem.
8 BarJesus (gregüem Elimas keho olâ myani) tataen-ho Sérgio Paulo, Jesus nheinwândyseba. Aituo myani toenzepa kehoem iewiâpadyly akaemo Jesus unâry egatuwâni modo agâ.
9 Deus Ispiritury olâ myani koendâ kehoem Saulo nhurudyly aguehoem. (Itanwemo “Saulo” myani ezedy. “Paulo” myani romano domodo itanwe.) Aituo myani Paulo, Elimas nhesedyly, eyam aguely warâ:
10 — Diabu ara konokuni kulâ âmâ! Tumunreim kehoem âmâ! Koendonro izetonro mâkeba âmâ! Pyrâu tâkâineim wâne kianmehoram naimpyra myara, ataen-hodo amânhedyly, Jesus neinwâmpyra itomoem, Deus eydâ atoram naimpyra itomoem warâ.
11 Arâ mawylygue, Pymâ Jesus inagazeze. Epyem âese. Iweâpa nekâ ise âdy mâempyra mawyly. Xixi ehorulâ mâentaymba ise âmâ — kely.
12 Paulo adyesenry anhedyly tientuo myani mâkâ mârâ ilha iwymâry toenzepa kehoem âsewânily. Aituo Jesus wâgâ Paulo aguehobyry nheinwândyly.
13 Sérgio Paulo agâ adâkebygueduo myani Paulo domodo Pafosdâba âxiguelymo. Pepi imeâgâkeba oday Panfília yan-yam myani idâlymo. Perge iduantaji myani saindylymo. Târâ myani João Marcos eagâpamo idyly. Jerusalémram odopâdyly.
14 Perge donropyryem myani Paulo, Barnabé warâ Antioquiaram idâlymo, Pisídia eynynonroam.
15 Adâitomo ara myani târâ âtâdyguyby modo Deus itaumbyry intainlymo ago kehoem. Moisés inwenibydâ myani intainlymo. Deus itaumbyry egatuwâni modo inweniby tytainzemo lâpylâ myani. Pape itaimbygueduo myani tonlo pymâ modo, Pauloram, Barnabéram warâ aguelymo:
16 Aituo myani Paulo saudyly, tâmarygue MYK alelâ itomoem aidyly. Tytamuneba ituomo myani aguely adaguly:
17 Iweâpa myakâwândy Deus israelita domodo induakely. Deus tâinwânsemo myakâwândy. Egitodâ tataymo, agui tâisemo myakâwândy. Koendâ mykâinane Deus eagâmo awyly. Ton-honruguelâ myakâwândy akaemo nhetyly târâ âsenagazedomodâpa.
18 Quarenta anos ara, inakai modo Deus izepa ato kulâ mykâinane anhekylymo. Nepyramo nipyra olâ myakâwândy Deus.
19 Sete lelâ tygueto modo, Canaã eynynâ tâjikeimbe myakâwândy. Deus olâ myakâwândy tainhehonzemo, kydamudo mârâ âji sodoem itomoem. “Kydamudo” uguely, judeu domodo idamudo.
20 Quatrocentos e cinquenta anos lelâ takaze myakâwândy kydamudo Egitodâ. Ilâpygueduo myakâwândy Canaãram odopâdylymo. Mârâpygueduo juizes myakâwândy Deus iwymârymoem nhekyly. Kurâdo tâense, âdydo imeom taunâkeze warâ mykâinane akaemo juiz domodo. Pymâ ton-honreim kuru “rei” kelygue tâzekeingue tywymâguepamo myakâwândy — kely.
21 Aituo myani Paulo agueondyly:
22 Deus itanru nhakaduo myakâwândy Saul pymâemba âieholy Deusram. Davi myakâwândy Deus induakely ejipyanoem. Warâ myakâwândy Deus aguely Davi wâgâ: “Koendâ tutuze urâ awâkâ Davi, Jessé imery kâinwyneguyly. Auguehobyry ara lelâ ise aidyly” kewândymy Deus.
23 — Iweâpalâ myakâwândy Deus, Jesus wâgâ aguely: “Davi iweom ewy igonose urâ, judeu domodo emakeze” kely. Jesuslâ myani Deus “Igonose urâ” keho.
24 Jesus kurâdo Deus itaumbyrygue nhenomedâdylymo iraynâ, João Batista judeu domodoram adâkezelâ myani: “Âjityendaungâ inakanhe amitomobyry wâgâ. Deus izepa ato aiedyly imowâdaungâ. Batiza âiehowâdaungâ, inakanhe amitomobyry imoimbyryem mawylymo mâenehon-homoem” kewânmy.
25 “Imakerinmo igonose urâ” Deus kehobyry keba olâ myani mâkâ João Batista. Deus, “Aiekâ” kehobyry tienwanikely ume myani João aguely: “Deus Ingonotybyka urâ, inanajimo? Mâkâ mâinwânwânkylymo mâkeba urâ. Urâ pygueduo ise mâkâ âewyly. Ton-honreim mâkâ, iemyenro keba. Mâkâ ise yakadâ kuru ton-honreim. Âdy mâkeba urâ. Ihuru etary ekâjiguerin-enlâ witoem nudupa lâgâlâ, ihuru kâingokehoem” kewânmy João — kely myani Paulo.
26 Aituo myani Paulo agueondyly:
27 Nutuba lelâlâ myani akaemo Jerusalém donro modo, iwymârymo warâ, Jesus kâmakerin-em igonotyby awyly. Tâzekobyzegueho oday tydasemo myani, Deus itaumbyry wâgâ aguewâni modo Deus Ingonokyly Messias wâgâ inwenibymo. Nutubamo olâ myani, Jesuslâ Messias awyly. Jesus xyâhoem tâkazemo myani. “Warâ ise amidylymo” Deus kehobyry ara kehoem myani akaemo aidyly.
28 Xyâhoem Pilatosram nhekadylymo, âdy wâgâ xyâho pebalâ.
29 Awârâ aidyly iraynâ, Deus itaumbyry egatuwâni modo adâkezelâ myakâwâm Jesus wâgâ. “Warâ ise Messias aidyly” kely iweniwânmomy. Saguhoem inwenihomobyry ara kehoem myani aidyly. Kruz wâgâ igueduo eguepybyry tuhu imâsedo tâtagueim odaji nhetadâdylymo.
30 — Deus olâ kurâem tyetonze.
31 Kurâem tâitombygueduo Jesus tâepanâgueze tyampyguenibyry modoram. Iguely iraynâ tâtâzemo myani eagâ, Galiléia donropyryem Jerusalémram nhenomedâdyly ume. Kurâem tâitombygueduo iweâpa myani Jesus akaemo modo agâ awyly. Enipyry modo, judeu domodoram kurâem itondybyem awyly wâgâ adâkezemo myani — kely myani Paulo.
32 Paulo myani eyanmo agueondyly:
33 Iweâpa Deus kydamudoram “Warâ ise aidyly” kehobyrylâ xirâ iwerâ aini. Jesus kurâem tyetonze myani. Saguhoenlâ myakâwândy iwenibyem awyly Messias wâgâ Salmosdâ:
34 — “Kâingonotyby igueduo, kurâem ietonze urâ, eguepybyry niwânzepa itoem” kewândymy Deus.
35 — Warâ lâpylâ myakâwândy Davi iwenibyem awyly, Deus aguehobyry Messias eguepybyry wâgâ:
36 Aituo myani agueondyly:
37 Jesus eguepybyry olâ myani niwânzepa. Deus myani kurâem tyetonze — kely.
38 Warâ tâkeze myani Paulo:
39 Jesus mâinwântuomo lelâ inakanhe amitomobyry âdygakeoly. Inanajimo olâ inakanhe amitomobyry âdygakeoybyem, Moisés inweniby ara amidylymogue kulâ. Arâpa olâ. Jesus mâinwântuomo lelâ âdygakeoly.
40 Saguhoem Deus wâgâ aguewâni modo, “Deus Ingonokyly eynynâbaom modo âsenagazeze” tâkezemo myakâwândy. Eynynâ itaungâ, mâsenagazebyra mitomoem. Warâ myakâwândy Deus aguehobyry Habacuque inwenily:
41 “ ‘Auguely mâinwântaymba âmaemo.
42 Adâkebygueduolâ myani Paulo, Barnabé warâ egaselymo mârâ âtâ tâdâtâdyguyho odayba. Idâdaymo myani tonlo modo eyanmo aguely:
43 Idâdaymo toenzepa judeu domodo, Paulo, Barnabé warâ tyampyguezemo myani. Judeu keba, judeu nheinwânkyly einwânni modo eagâmo tâtâzemo lâpylâ myani. Paulo, Barnabé warâ eyanmo aguely myani:
44 Tâzekobyzegueho saintuo myani toenzepa tonlo modo âtâdyguyondylymo, Paulo, Barnabé warâ Pymâ Jesus wâgâ aguely idase.
45 Toenzepa aguelymo idataynrim modo tientuomo myani judeu domodo iwymârydo iewiâpadylymo Paulo, Barnabé warâ agâ. Tâsewânilygue kulâ myani akaemo pymâ domodo, Paulo, Barnabé warâ aguely nhakaladâdylymo:
46 Akaemo pymâ modo nytabyra olâ myani Paulo, Barnabé warâ. Tâegane kehoem aguelymo lelâ:
47 Iweâpa Deus aguewânmy:
48 Judeu keba modo awârâ tindatuo, toenzepa kehoem myani iomazelymo.
49 Aituo myani akaemo Jesus einwânni modo Jesus wâgâ adâkely nimopamo. Tâinkâ lelâba myani xunârybyry nhegatulymo.
50 Agui olâ myani judeu domodo Paulo, Barnabé warâ tyewiâpanâzemo. Tonlo pymâ modo, pekodo modo âdypeom modo warâ eagâmo iewiâpadylymo myani. Jesus neinwâmpyra myani akaemo pekodo modo; Moisés inweniby ara lelâ aidylymo. Idânârâ pymâ domodo agâ myani judeu domodo, Paulo, Barnabé warâ nhunâguedylymo, akaemo târâpa ejikehomoem.
51 Târâpa tâtâdaymo myani Paulo, Barnabé warâ tuhuru etary nhutoleguguelymo, tonlo modo Deusram tânagazezeim awyly xutuho myani mârâ, aguehobyry tindadyseba atomobyry wâgâ. Ilâpyryem myani Paulo, Barnabé warâ Iconioram idâlymo.
52 Antioquiadâ Jesus einwânni modo, toenzepa myani iomarumo, eynynonroem tawylymogue. Deus Ispiritury aguehobyry ara lelâ myani aidylymo; eagâmolâ myani-ro warâ.