1 Sɑɑ ye Esekiɑsi sinɑ boko u ɡɑri yi nuɑ, yerɑ u win tiin yɑbenu nɛnuɑ u ɡĩɑnɑ. Mɑ u sɑɑki suɑ u sebuɑ nuku sɑnkirɑnun sɔ̃. Mɑ u dɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ.
2 Yerɑ u Eliɑkimu sɔm kowobun wiruɡii kɑ mɑɑ Sebinɑ win tire yoro kɑ yɑ̃ku kowo ɡuro ɡurobu ɡɔrɑ Gusunɔn sɔmɔ Esɑi Amɔtin biin mi. N deemɑ be mɑɑ, sɑɑkibɑrɑ bɑ sebuɑ bɑ kɑ dɑ mi.
3 Ye bɑ turɑ mi, bɑ nùn sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, ɑmɛniwɑ Esekiɑsi u ɡeruɑ u nɛɛ, ɡisɔn tɔ̃ɔ te, nuku sɑnkirɑnu sɔɔrɑ sɑ wɑ̃ɑ. Bɑ sun sɛɛyɑsiɑmɔ, mɑ bɑ sun doke sekuru sɔɔ. Gisɔn wɑhɑlɑ ye, yɑ sɑ̃ɑwɑ nɡe tɔn kurɔ wi u yiire u kĩ u mɑ, mɑ u ǹ dɑm mɔ u kɑ wɛ̃mɑ.
4 Ǹ n mɛn nɑ, ɑ kɑnɑru koowo bɛsɛ be sɑ ɡinɑ tien sɔ̃. Sɔrɔkudo Gusunɔ wunɛn Yinni u ko n Asirin sinɑ bokon ɡɑri yi nuɑ wi u nɑ u nùn wɔnwɑ. Kpɑ u nùn sɛɛyɑsiɑ.
5 Ye Esɑi u Esekiɑsin bwɑ̃ɑ ben ɡɑri yi nuɑ,
6 yerɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ye i ko i bɛɛn yinni sɔ̃ wee. I nɛɛ, ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. U nɛɛ, u ku de ɡɑri yi u nuɑ mi, yi nùn bɛrum ko, ye Asirin sinɑ bokon ɡɔro be, bɑ kɑ wi Yinni Gusunɔ wɔnwɑ mi.
7 U koo de Asirin sinɑ boko wi, u lɑbɑɑri ɡɑɑ nɔ kpɑ yu win bwɛ̃rɑ ɡɔsiɑ u wurɑ win temɔ. Miyɑ u koo de bu nùn ɡo kɑ tɑkobi.
8 Asirin sinɑ bokon ɡɔro wi, u ɡɔsirɑ u dɑ Libinɑɔ. Domi u nuɑ mɑ win yinni u doonɑ Lɑkisin di u dɑ u Libinɑɡii be tɑbu wɔri.
9 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Asirin sinɑ boko u nuɑ mɑ Tirɑkɑ Etiopin sinɑ boko u nùn tɑbu wɔrim wee. Yerɑ u mɑɑ Esekiɑsi sɔmɔbu ɡɔriɑ u nɛɛ,
10 ɑmɛniwɑ i ko i Esekiɑsi sinɑ boko sɔ̃. I nɛɛ, u ku de Gusunɔ win Yinni wi u nɑɑnɛ sɑ̃ɑ mi, u nùn nɔni wɔ̃ke, u nɛɛ, nɛ, Asirin sinɑ boko nɑ ǹ kpɛ̃ n Yerusɑlɛmu mwɑ.
11 Wi Esekiɑsin tii u nuɑ nɡe mɛ bɛsɛn sinɑm be bɑ mɑn ɡbiiye bɑ rɑɑ tem mɛ mu tieɡibu kpuro kɑm koosiɑ. Yerɑ wi, u tɑmɑɑ u koo yɑri win nɔmɑn di?
12 Sɑnɑm mɛ nɛn bɑɑbɑbɑ bɑ Gosɑni kpeerɑsiɑ kɑ Hɑrɑni kɑ Resɛfu kɑ sere Edɛniɡibu, be bɑ wɑ̃ɑ Telɑsɑɑɔ, ben bũnu kpĩɑ nu bu yɑrɑ?
13 Nɡe mɑnɑ Hɑmɑtiɡibun sunɔ u wɑ̃ɑ kɑ Aɑpɑdiɡibun sunɔ kɑ Sefɑɑfɑimuɡibun sunɔ, kɑ Henɑɡibun sunɔ kɑ sere mɑɑ Ifɑɡii.
14 Ye Asirin sinɑ bokon sɔmɔ be, bɑ turɑ Esekiɑsin mi, yerɑ bɑ nùn tireru wɛ̃ tè sɔɔ ben yinnin ɡɑri wɑ̃ɑ. Mɑ Esekiɑsi u tu ɡɑrɑ. Yen biru u dɑ Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ mɑ u tu dɛriɑ mi.
15 U kɑnɑru kuɑ u nɛɛ, Gusunɔ bɛsɛn Yinni, wunɛ wi ɑ sɔ̃ ɡɔrɑdobɑn suunu sɔɔ, wunɛ turowɑ ɑ sɑ̃ɑ sinɑmbu kpuron Yinni. Wunɑ ɑ wɔllu kɑ tem tɑkɑ kuɑ.
16 A nɔni seeyo ɑ mɛɛri, kpɑ ɑ swɑɑ dɑki ɑ nɛn ɡɑri nɔ. Kpɑ ɑ Sɑnkeribu Asirin sunɔn ɡɑri nɔ, wi u win sɔm kowobun wiruɡii ɡɔrimɑ u kɑ nun wɔmɛ.
17 Kɑ ɡem, Yinni, nɑ yɛ̃ mɑ Asirin sinɑmbu bɑ bwese dɑbinu kpeerɑsiɑ kɑ nin tem.
18 Mɑ bɑ nin bwɑ̃ɑrokunu dɔ̃ɔ mɛniki. Domi nu ǹ sɑ̃ɑ Gusunɔ. Nu sɑ̃ɑwɑ tɔmbun sɔmɑ ye bɑ kuɑ kɑ dɑ̃ɑ kɑ kpenu. Yen sɔ̃nɑ bɑ kpĩɑ bɑ nu kpeerɑsiɑ.
19 Adɑmɑ wunɛ, ɑ sɑ̃ɑwɑ Gusunɔ bɛsɛn Yinni. A sun wɔro sɑɑ Sɑnkeribun nɔmɑn di kpɑ hɑnduniɑn sinɑmbu kpuro bu ɡiɑ mɑ wunɛ turowɑ ɑ sɑ̃ɑ Gusunɔ.
20 Yerɑ Esɑi Amɔtin bii u Esekiɑsi sɔmɔ ɡɔriɑ u nɛɛ, bu nùn sɔ̃ mɑ Gusunɔ Isirelibɑn Yinni u win kɑnɑru mwɑ te u kuɑ Sɑnkeribu Asirin sinɑ bokon sɔ̃.
21 Ye Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ win sɔ̃, ye wee. U nɛɛ,
22 Wɑrɑ u kɑm mɛɛrɑ. Wɑrɑ u wɔnwɑ.
23 Win sɔmɔbɑ nɑ, bɑ wi, Yinni Gusunɔ wɔnwɑ.
24 U nɛɛ, u bwiɑ ɡbɑ.
25 Adɑmɑ u ǹ yɛ̃ mɑ wi, Yinni Gusunɔn tiiwɑ
26 Yinni Gusunɔwɑ u derɑ wuu sin tɔmbɑ bɛrum soorɑ,
27 Yinni Gusunɔ wi, u mɑɑ nɛɛ,
28 Tɛ̃ yèn sɔ̃ u kɑ Yinni Gusunɔ mɔru mɔ̀
29 Mɑ Esɑi u Esekiɑsi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, wee ye yɑ ko n sɑ̃ɑ yĩreru wunɛn mi. Gisɔku ɡe, kɑ ɡɑsɔku, doo ɡɑ̃ɑriyɑ i ko i di. Adɑmɑ wɔ̃ɔ itɑse i ko i duurewɑ kpɑ i ɡɛ̃. Mɛyɑ i ko i mɑɑ resɛm duure kpɑ i yen mɑrum di.
32 U ɡeruɑ u nɛɛ, Asirin sinɑ boko wi, u ǹ duɔ Yerusɑlɛmuɔ. Mɛyɑ win tɑbu kowobu bɑ ǹ ye susiɔ bɑ n tɛrɛnu nɛni bu kɑ kuku yenu ko bu sere nɛɛ, bɑ koo sɛ̃u to.
33 Swɑɑ ye u kɑ nɑ, yerɑ u koo kɑ ɡɔsirɑ, u ǹ duɔ wuu ɡe sɔɔ. Yinni Gusunɔn tiiwɑ u ɡeruɑ mɛ.
34 Domi u koo wuu ɡe kɔ̃suwɑ u ɡu fɑɑbɑ ko win tiin sɔ̃, kɑ mɑɑ Dɑfidi win sɔm kowon sɔ̃.
35 Ye n kuɑ wɔ̃kuru yerɑ Yinni Gusunɔn ɡɔrɑdo u yɑrɑ u dɑ Asiriɡibun sɑnsɑniɔ mɑ u tɔnu nɔrɔbun subɑ wunɑɑ wɛnɛ kɑ nɔɔbu (185.000) ɡo. Ye bɑ seewɑ bururu, bɑ deemɑ wee ɡonɑ nu tɛrie.
36 Yerɑ Sɑnkeribu Asirin sinɑ boko u ɡɔsirɑ u dɑ u wɑ̃ɑ Ninifuɔ.
37 Sɔ̃ɔ teeru u dɑ u yiire win bũu wi bɑ rɑ soku Nisɔrɔkun nuurɔ. Miyɑ win bibu yiru beni, Adɑmɛlɛki kɑ Sɑrɛsɛɛ bɑ nùn ɡo kɑ tɑkobi. Mɑ bɑ kpikiru suɑ bɑ dɑ tem mi bɑ mɔ̀ Arɑrɑti ɡiɑ. Mɑ win bii Esɑɑ Hɑdoni u bɑndu kɔsire kuɑ.